Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-22-50/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-27
Bylos Nr.
1S-22-50/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Juozapas Surblys
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1S-22-50/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 2.1.16.2.12.; 2.12.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Juozapas Surblys,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Linui Kiaurakiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Lino Kiaurakio skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2010 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atmestas prokuroro prašymas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo įtariamajai K. Ž. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamosios K. Ž. galbūt įvykdyto sukčiavimo siekiant neteisėtai gauti 21 061,92 Lt dydžio motinystės pašalpą iš Valstybinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus.

Iš 2009-06-17 pranešimo apie įtarimą matyti, kad K. Ž. buvo pranešta apie įtarimą dėl apgaule įgytos turtinės teisės – 21 061,92 Lt pasisavinimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir nurodyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. pažeidimo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2009-06-12 nutarimu buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė – laikinai apribota teisė K. Ž. motinystės pašalpos, apskaičiuotos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje, dalį – 21 061,92 Lt.

Klaipėdos apygardos prokuratūra 2010-01-08 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu trims mėnesiams laikinai apriboti K. Ž. teisę į motinystės pašalpos dalį – 21 061,92 Lt, kadangi ikiteisminis tyrimas tęsiamas, nustatinėjamos reikšmingos aplinkybės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-01-11 nutartimi atmetė prokuroro prašymą ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 151 str. laikinas nuosavybės teisių apribojimas skiriamas prokuroro nutarimu, paskirtas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, o ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti tik pratęstas. Ikiteisminio tyrimo teisėja pažymėjo, jog įstatymas nesuteikia teismui teisės ikiteisminio tyrimo byloje skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-01-11 nutartį panaikinti ir laikinai trijų mėnesių laikotarpiui apriboti K. Ž. teisę į apskaičiuotą motinystės pašalpą. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų teisės aiškinimų taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Mano, jog ikiteisminio tyrimo teisėja privalėjo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-06 nutartimi iš esmės panašioje byloje Nr. 1S-72-174/2009, kurioje nurodyta, jog prokuroras, laiku nesikreipęs į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo ir nebegalėdamas pats paskirti laikino nuosavybės teisių apribojimo, su tokio pobūdžio prašymu pagrįstai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris, galėdamas pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimo terminą, galėjo jį ir paskirti. Prokuroro manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, pažeisdama Teismų įstatymo 33 str. 4 d., nesivadovavo aukštesniosios instancijos teismo teisės aiškinimu, suformuluotu analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje, netinkamai taikė BPK 151 str. nuostatas, todėl padarė klaidingą išvadą, jog įstatymas nesuteikia teismui teisės ikiteisminio tyrimo byloje skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Skundo nagrinėjimo procese dalyvavęs prokuroras nurodo, jog, pasibaigus prokuroro paskirtam nuosavybės apribojimo terminui, buvo uždelsta kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, kad šis terminas būtų pratęstas. Todėl buvo kreiptasi į teismą dėl naujo nuosavybės teisės laikino apribojimo paskyrimo.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas prokuroro prašymą iš naujo paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, nurodė, jog, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 151 str. nuostatomis, šį proceso veiksmą gali atlikti tik prokuroras, o, pasibaigus prokuroro nustatytam terminui, jį pratęsti gali ikiteisminio tyrimo teisėjas. Toks Apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimas yra teisingas, nes baudžiamojo proceso įstatymas numato nuoseklią teisinę laikino nuosavybės teisės apribojimo tvarką: pirmiau proceso veiksmus atlieka prokuroras, po to – teisėjas. Tačiau prokuroro skundžiamojoje nutartyje nagrinėjamas klausimas yra susijęs su tuo, kai proceso nuoseklumas buvo sutrikdytas, nes, kaip minėta, buvo uždelsta kreiptis į teismą po to, kai pasibaigė prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas. Toks sutrikimas procese savaime negali nutraukti įvykio ikiteisminio tyrimo, todėl negali būti neatnaujinamos ir paskirtos procesinės prievartos priemonės. Kyla tik klausimas – kokiomis priemonėmis turi būti pratęsiamas trumpam nutrūkęs procesinės prievartos priemonės galiojimas. Pirma galimybė būtų buvusi, jeigu prokuroras būtų kreipęsis dėl minėtos priemonės pratęsimo ir kartu prašęs pateisinti (atkurti) praleistą terminą dėl kreipimosi pratęsti anksčiau paskirtą prievartos priemonę. Prokuroras, manydamas, kad pasibaigęs terminas negali būti pratęstas, kreipėsi dėl naujo proceso veiksmo – naujo procesinės prievartos priemonės paskyrimo. Apylinkės teismui atsisakius tai daryti ir nagrinėjant šį klausimą aukštesniajame teisme svarstytina galimos išeities problema, nes, kaip minėta, procese atsitikus sutrikimams, savaime bylos tyrimo ir su juo susiję veiksmai negali būti nutraukiami. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas prokuroro skundą ir kartu prašymą paskirti nuosavybės teisės apribojimą, remiantis BPK 442 str. nuostatomis negali perduoti klausimą iš naujo svarstyti Apylinkės teismui ir privalo priimti vieną iš trijų galimų sprendimų. Pažymėtina, kad atmetus skundą ir palikus galioti žemesniojo teismo nutartį, būtų nepaisoma baudžiamojo proceso paskirties – neginami visuomenės ir valstybės interesai, asmuo, kuris būtų teisingai nubaustas, nepelnytai galėtų naudotis svetimomis lėšomis. Todėl aukštesnysis teismas, remdamasis šiomis baudžiamojo proceso nuostatomis, priima sprendimą panaikinti žemesniojo teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – paskirti naują laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Tokio sprendimo priėmimo pagrįstumas ir teisėtumas siejamas su baudžiamojo proceso problemos apimties išnagrinėjimu tiek žemesniajame, tiek aukštesniajame teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

įtariamajai K. Ž. , a. k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpiui paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje apskaičiuotą 21 061,92 Lt motinystės pašalpą.

Su nutarties vykdymu susijusius klausimus pavesti spręsti Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Juozapas Surblys