Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Kisielius, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarimo, kuriuo M. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 500 (penkių šimtų) litų dydžio bauda, už ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 100 (vieno šimto) litų dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos, paskiriant subendrintą nuobaudą – 500 (penkių šimtų) litų dydžio baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-25 nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2013-05-09, 18.05 val. viešoje vietoje Vilniuje, Viršuliškių g. 40, keikėsi necenzūriniais žodžiais, stumdėsi su J. P., tuo pažeisdamas viešąją tvarką, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Taip pat M. M. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2013-05-09, 20.30 val. Justiniškių g. 14A, Vilniuje, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio patalpose pasipriešino policijos pareigūnams, bandė jiems suduoti ranka bei pasišalinti iš Operatyvaus valdymo poskyrio be leidimo, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas pažeidžia non bis in idem principą, nes tas pats nusižengimas jau buvo išnagrinėtas policijos ir priimtas nutarimas Nr. 18N-2572517-13. Policijos pareigūnai, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis ir suteiktais įgaliojimais, tyčia perdavė teismui nagrinėti ir protokolą Nr. 18P-2569790-13, siekdami, kad pareiškėjas būtų nubaustas antrą kartą už tą patį nusižengimą. Ši aplinkybė nebuvo žinoma teismui priimant skundžiamą nutarimą, tačiau egzistavo bylos nagrinėjimo metu.

Apelianto teigimu, byloje taip pat nėra pateikta jokių tiesioginių jo kaltės įrodymų, išskyrus protokolą surašiusio policijos pareigūno nenuoseklius teiginius, kuriems prieštarauja apelianto paaiškinimai. Nors policija nustatė liudininkus R. E. ir J. P., šie liudininkai net nebuvo apklausti. Šioje byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad M. M. iš viso viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat nėra aišku, kokiais aktyviais tyčiniais veiksmais pasireiškė „necenzūrinių žodžių vartojimas“ ir „stumdymasis su J. P.“. Pažymėtina, kad protokolą surašė patrulis D. Šilaikis, kuris asmeniškai jokių įvykio aplinkybių nematė, o į įvykio vietą atvykę patruliai taip pat asmeniškai nematė incidento aplinkybių, o tik perpasakojo tai, kad papasakojo R. E. ir J. P.. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai D. Baumilas, D. Šilaikis ir G. Bartkaitis jį sumušė, o vėliau apkaltino pasipriešinimu policijai. Pareiškėjo kaltė negali būti įrodyta vien tik policijos pareigūnų subjektyviais parodymais ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, nes tokie argumentai nėra pakankami. Esant tokioms abejonėms, tyrimo atlikimas, kalto asmens nustatymas ir paieška yra policijos, o ne M. M. pareiga. Neįrodytas kaltumas negali prilygti įrodytam kaltumui.

Apeliantas pažymi, kad jo tariamą neblaivumą nustatę policijos pareigūnai nėra susipažinę su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, nėra išlaikę įskaitos ir nemoka šiais prietaisais naudotis. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galima pagrįstai tvirtinti, kad protokolas negali būti paremtas techninėmis matavimo priemonėmis gautais duomenimis, jeigu minėti matavimo prietaisai buvo naudojami policijos pareigūnų, kurie neatitinka 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtinto “Alkoholio kiekio ir transporto greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo“ 4 punkto, numatančio, kad patruliai, naudojantys matavimo prietaisus, turi būti pasirašytinai susipažinę su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas.

Apelianto nuomone, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje trūksta įrodymų, galinčių paneigti abejones dėl jo kaltės ir paties pažeidimo padarymo. Policija ir teismas pažeidė jo teisę į nešališką ir teisingą bylos nagrinėjimą, neinformuodami apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, atsisakydami užtikrinti gynybos prašomų įrodymų išreikalavimą bei nekaltumo prezumpciją, versdami patį apeliantą įrodinėti savo nekaltumą.

Atsiliepimas negautas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

M. M. nubaustas už ATPK 187 str. 1 d. ir 174 str. numatytų pažeidimų padarymu. Nubaustasis savo kaltę neigia. Jo teigimu, byloje nėra pateikta jokių tiesioginių jo kaltės įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis pagrįstai pripažino M. M. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d. ir už šį pažeidimą pagrįstai paskyrė įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus pažeidimus, sankcijoje numatytas baudas.

Tai, kad M. M. 2013-05-09, 20.30 val. Justiniškių g. 14A, Vilniuje, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio patalpose pasipriešino policijos pareigūnams, bandė jiems suduoti ranka bei pasišalinti iš Operatyvaus valdymo poskyrio be leidimo, patvirtina: policijos pareigūnų A. Ulozo ir M. S. tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnų D. Šilaikio, D. Baumilo ir G. Bartkaičio tarnybiniai pranešimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas bei alkotesterio kvitas.

Patikrinus byloje esančią medžiagą, pažymėtina, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi ir papildantys vieni kitus, todėl netikėti pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad pareigūnai vykdydami savo pareigas būtų šališki ar viršytų jiems nustatytus įgaliojimus, būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

Apeliantas teigia, jog tas pats nusižengimas, t.y. pažeidimas, numatytas ATPK 174 str., jau buvo išnagrinėtas policijos ir priimtas nutarimas Nr. 18N-2572517-13. Šis apelianto aiškinimas yra teisingas.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, M. M. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK 2013-05-10 nutarimu Nr. 18N-2572517-13 nubaustas pagal ATPK 174 str. 200 Lt bauda už tai, kad jis, 2013-05-09 apie 18.05 val. viešoje vietoje Viršuliškių g. 40, Vilnius, pažeisdamas viešąją tvarką, keikėsi necenzūriniais žodžiais, stumdėsi su J. P..

Apeliaciniame skunde M. M. teigia, kad skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu jis antrą kartą buvo nubaustas už tą patį administracinį teisės pažeidimą (pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.), už kurio padarymą jis jau nubaustas Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK 2013-05-10 nutarimu Nr. 18N-2572517-13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apelianto teiginys, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas principas non bis in idem principas (draudžiama asmenį bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką), yra pagrįstas.

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarimas ir Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK 2013-05-10 nutarimas buvo priimti dėl tos pačios apelianto veikos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. (18.05 val. viešoje vietoje Viršuliškių g. 40, Vilnius, pažeisdamas viešąją tvarką, keikėsi necenzūriniais žodžiais, stumdėsi su J. P.), todėl M. M. skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarimu patraukus administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. už tą patį administracinį teisės pažeidimą, buvo pažeistas draudimo antrą kartą bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem). Vadovaujantis ATPK 250 str. 8 p., kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl M. M. nubaudimo pagal ATPK 174 str., pažeidė LR ATPK 9 str. 2 d. nuostatas, t.y. įtvirtintą baudžiamosios atsakomybės prioritetą prieš administracinę, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d. įtvirtintą nuostatą dėl dvigubo nubaudimo už padarytą tą pačią veiką negalimumo.

Taip pat pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų dėl eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2204/2011 ir kt.). Vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jų nepakeičia; neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-6/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-2204/2011, N63-413/2010, N575-881/2009).

Apeliaciniame skunde nubaustasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, taip pat teismas rėmėsi rašytiniais asmenų paaiškinimais, jų neapklausdamas.

Byloje nebuvo apklausti policijos pareigūnai D. Šilaikis, D. Baumilas, G. Bartkaitis, taip pat neapklausti ir policijos pareigūnai A. Ulozas bei M. S.. Teismo vertinti įrodymai apie įvykio aplinkybes buvo rašytiniai asmenų paaiškinimai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Tačiau vien tik rašytiniai pažeidimą galinčio patvirtinti asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu (LR ATPK 273 str.) ir jų nepakeičia. Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. garantuoja asmeniui teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2475/2010, N62-3061/2010, N575-326/2012).

Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N1-1333/2007, N575-326/2012). Šiuo atveju byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl nėra aišku kokia buvo proceso eiga.

Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti ar M. M. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 1 d., sudėtis, ar jos nėra. Tokiu būdu kiti skunde keliami klausimai nenagrinėjami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.