Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nuteistajam M. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., subendrinta su 2007 10 03 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 92 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę (LR BK 82 str.) – elgesio apribojimas (LR BK 87 str.), įpareigojant M. G. 12 mėnesių būti namuose nuo 22 iki 05 val. jei tai nesusiję su darbu ir mokytis arba dirbti.

Iš M. G. priteista 1049 litai (vienas tūkstantis keturiasdešimt devyni litai) J. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad jis 2007 01 22 apie 8 val. 50 min. ties pastatu esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., 2007 10 24 teismo nutartimi atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 93-ojo str. pagrindu), pasinaudodamas nepilnamečiu A. R., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo amžiaus nuo kurio atsiranda atsakomybė pagal baudžiamuosius įstatymus, grasindamas nenustatytu daiktu panašiu į šaunamąjį ginklą nepilnamečiui E. K. ir taip atimdamas jam galimybę priešintis, pagrobė iš E. K. J. M. priklausantį telefoną ,,Samsung D520“ 1049 litų vertės.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai M. G. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Vėliau, šią paskirtą bausmę tinkamai 63 str. 1, 4 d. d., pagrindu, subendrino su 2007-10-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, todėl galutinė subendrinta bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Bausmė M. G. yra paskirta teisingai.

LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2)kaltės formą ir rūšį; 3)padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Nors pirmos instancijos teismas neįvertino tų aplinkybių, kad M. G. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), tai matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (b.l. 174-175), tačiau teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, tai teismas pripažino sunkinančia atsakomybę aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), be to, teismas tinkamai įvertino tai, kad M. G. padarė tyčinę apysunkią nusikalstamą veiką (LR BK 11 str. 4 d.), į tai, kad jis charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose, taipogi, buvo tinkamai atsižvelgta ir į tai, kad nors M. G. nusikalto būdamas neteistas, tačiau jau būdamas padaręs analogišką nusikaltimą, panaudodamas žiebtuvėlį. Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė kodėl būtent skiriama laisvės atėmimo bausmė, o ne švelnesnė bausmės rūšis (įstatymas straipsnio sankcijoje numato tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes, t.y. areštas ir laisvės atėmimas), o būtent, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą (LR BK 92 str.), kadangi nuteistasis nusikaltimo įvykdymo metu buvo nepilnametis, todėl skiriant bausmę ir atidedant jos vykdymą yra vadovaujamasis bausmės skyrimo ypatumais nepilnamečiams (LR BK XI skyrius) ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK XI skyriaus nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą nepilnamečiams. Taipogi, teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, kurios dydis parinktas artimas minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, todėl paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, švelninti nuteistajam bausmę pagrindo nėra.

Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.