Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sprendė klausimą dėl bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose priimtas pareiškėjos R. K. pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuo 2004-01-01 iki 2010-08-21 slaugė neįgalų A. S., mirusį 2010-08-21. Juridinis faktas nustatytinas perskaičiuoti pareiškėjos darbo stažą. Pareiškime nurodoma, jog į jos darbo stažą neįskaičiuotas terminas nuo 2004-01-01 iki 2010-08-21, kuomet namuose ji slaugė neįgalų kaimyną A. S., kuriam buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Kadangi A. S. gyveno vienas, jo sutuoktinė buvo mirusi, dukra I. K. turėjo rimtų sveikatos problemų ir neturėjo galimybių juo rūpintis, todėl A. S. nurodytu laikotarpiu prižiūrėjo pareiškėja. Nurodyta, jog pareiškėja gyveno kaimynystėje, ji kiekvieną dieną lankydavo A. S., jam virdavo valgyti, maitindavo, prausdavo, rūpinosi vaistų įsigijimu ir vartojimu. Pablogėjus A. S. sveikatos būklei, ji dažnai likdavo pas jį nakvoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 14 punktu (2000-04-05 redakcija) bei Asmens, slaugančio visiškos negalios invalidą, draudimo valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai tvarka, patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 22, asmens, slaugančio neįgalų asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba visiškos negalios invalidą, valstybinio socialinio pensijų draudimo tvarkos aprašu, patvirtintu Fondo direktoriaus 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-331, asmuo, slaugantis visiškos negalios invalidą arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (nuo 2005-07-01), nustatyta tvarka paskirtas neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose neįgalų asmenį draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu pagrindinei pensijos daliai valstybės lėšomis, kai tenkina atitinkamu laikotarpiu galiojusioje tvarkoje nurodytas sąlygas. Slaugantys neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pagal jų pateiktus prašymus nuo teisės į šį draudimą atsiradimo dienos. Vadovaujantis atitinkamais laikotarpiais galiojusia tvarka bei Valstybinio socialinio draudimo valstybės lėšomis tvarkos aprašo, patvirtinto Fondo valdybos direktoriaus 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-269, kartu su prašymu dėl draudimo valstybės lėšomis turi būti pateikti:

1) slaugančio ir slaugomo neįgalaus asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai;

2) slaugomo asmens visiškos negalios invalidumą patvirtinantis dokumentas – invalidumo pažymėjimas, jei visiška negalia nustatyta iki 2005-07-01;

3) Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma (jei šis poreikis nustatytas nuo 2005-07-01 iki 2013-06-30);

4) Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, kurioje nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jei šis poreikis nustatytas po 2013-07-01.

5) miesto (rajono) savivaldybės valdybos (mero) sprendimas (potvarkis), kad asmuo yra pripažintas visiškos negalios invalido globėju ar rūpintoju arba teismo sprendimas (nutartis) dėl globos (rūpybos) nustatymo pilnamečiam asmeniui.

Pareiškėja pateikė teismui 2004-02-12 A. S. invalidumo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), kuriuo jam nuo 2004-02-12 nustatyta pirma invalidumo grupė su visiška negalia. Tačiau pareiškėja nustatyta tvarka nebuvo paskirta A. S. globėja ar rūpintoja, todėl ji negali būti apdrausta valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, o laikotarpis nuo 2004-01-01 iki 2010-08-21 negali būti įskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo pensijų stažą. Šiuo atveju pareiškėjos prašomo fakto nustatymas jai nesukels jokių teisinių pasekmių, nes sprendimas dėl fakto nustatymo nėra teismo sprendimas, kuriuo pareiškėja būtų pripažinta neįgalaus asmens globėja arba rūpintoja.

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, t.y. teismo paskirtas, neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį asmenys, bet nustatyta tvarka, t.y. teismo nutartimi, paskirti neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, asmuo privalomai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiamas, kai yra visos šiame punkte nurodytos aplinkybės: 1) slaugantysis asmuo nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus; 2) jis namuose slaugo neįgalų asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 3) jis yra vienas iš tėvų (įtėvių) arba nustatyta tvarka yra paskirtas globėju arba rūpintoju. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse detaliai reglamentuojami pagrindai, kuriems esant nustatoma pilnamečio asmens globa ar rūpyba, taip pat tvarka, kaip nagrinėjamos tokio pobūdžio bylos. Pareiškimas dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui išsprendžiamas teismo. Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 509 straipsnio 1 dalis). Globėju ar rūpintoju asmuo gali būti paskirtas tik teismo teisės aktų nustatyta tvarka teismui pripažinus asmenį atitinkamai neveiksniu ar ribotai veiksniu. Veiksniam asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, rūpintojas taip pat skiriamas tik teismo nutartimi. Išimčių, jog neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju arba rūpintoju asmuo gali būti paskirtas kitokia nei, kad pirmiau nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir CPK nustatyta tvarka, nėra numatyta.

Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Dėl šios priežasties teismas negali nustatyti ir fakto, kad R. K. laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2010-08-21 faktiškai slaugė neįgalų A. S., kadangi toks faktas neturėtų juridinės reikšmės, t.y. nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių padarinių ir jį nustačius pareiškėja neįgytų subjektinių teisių, negalėtų įgyvendinti jau esamos teisės ir kitu būdu nepasikeistų jos teisinis statusas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

civilinė byla nutraukiama.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti Civilinio proceso kodekso 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001).

Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004).

Pareiškėja teisinių pasekmių atsiradimą nustačius juridinę reikšmę turintį faktą sieja su Lietuvos Respublikos valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatomis, pagal kurias valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2000-01-01 iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Pareiškėja nustatyta tvarka nebuvo paskirta neįgalaus asmens, kuriam buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėja ar rūpintoja, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiškai namuose slaugė neįgalų asmenį.

Teismas pažymi, kad CK ir CPK detaliai reglamentuojami pagrindai, kuriems esant nustatoma pilnamečio asmens globa ar rūpyba, taip pat tvarka, kaip nagrinėjamos tokio pobūdžio bylos. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją. Globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu; rūpyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu (CK 3.277 straipsnis) Veiksnaus fizinio asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą (CK 3.279 straipsnio 2 dalis). Pareiškimas dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 508 straipsnio 1 dalis). Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (CPK 509 straipsnio 1 dalis.).

Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad globėju ar rūpintoju asmuo gali būti paskirtas tik teismo teisės aktų nustatyta tvarka teismui pripažinus asmenį atitinkamai neveiksniu ar ribotai veiksniu. Veiksniam asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, rūpintojas taip pat skiriamas tik teismo nutartimi. Nurodytas teisinis reglamentavimas vertinant jį Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punkto (įstatymo redakcijos galiojusios nuo 2000-01-01 iki 2017 m. gruodžio 31 d.) kontekste taip pat leidžia daryti išvadą, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai buvo draudžiamas nesukakęs senatvės pensijos amžiaus nustatyta tvarka, t. y. teismo paskirtas neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėjas arba rūpintojas, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Išimčių, jog neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju arba rūpintoju asmuo gali būti paskirtas kitokia nei, kad pirmiau nurodyta CK ir CPK nustatyta tvarka, nėra nurodyta.

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja nustatyta tvarka nebuvo paskirta neįgalaus A. S., kuriam buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėja ar rūpintoja, todėl teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja faktiškai globojo ir slaugė neįgalų A. S., nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Kadangi teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės ir nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl byla nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtina teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2YT-6314-1060/2018 pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.