Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1322-408/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-08-08
Bylos Nr.
1-1322-408/2016
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00820-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
Ž. B.
Nukentėjusysis
I. R.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis
Kategorijos
  • 1.2.14.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1322-408/2016Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00820-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.10.1.;1.1.7.2.6.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Vilmai Smolskienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,kaltinamajai Ž. B., jos gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,nukentėjusiajai I. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) našlė, nedirbanti, neteista, gyv. vietos nedeklaravusi, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 182 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. B. 2012-09-09 10.30 val., prie (duomenys neskelbtini) - osios gatvėje, Kaune esančios kavinės, priėjusi prie nukentėjusiosios I. R. bei kortomis išbūrusi, kad ant jos šeimos yra prakeikimas, pasiūlė šį prakeikimą nuimti atliekant apeigas. Po to, ji 2012-09-10 paskambino I. R. ir paprašė atvykti ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kur tą pačią dieną atvykus nukentėjusiajai, ji apgaule, žadėdama pašalinti išburtą šeimos užkeikimą, pareikalavo pinigų apeigų atlikimui, tai yra 200 eurų bei 400 litų. Po to, kai I. R. jai davė šiuos pinigus, Ž. B., tą pačią dieną šiuos pinigus gražino pasilikdama sau 200 litų, taip gražindama pinigus ir įgaudama I. R. pasitikėjimą, ji vėl tą pačią dieną apie 11 val., tolimesnių apeigų atlikimui, pareikalavo 1400 litų bei 1400 eurų. Po to, kai I. R. jai davė 400 eurų ir 1400 litų ( 405,47 eurų), Ž. B. melagingai žadėjo po apeigų grąžinti pinigus, nors to daryti nesirengė, o I. R. paprašius pinigus gražinti, pradėjo jos vengti, jų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra pinigus - 400 eurų ir 1400 litų ( 405,47 eurų), padarydama I. R. 810,94 eurų materialinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Be to, ji 2012-10-30 apie 13. 10 val., veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, per neužrakintas duris įėjusi į O. G. V. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune ir spintelėje suradusi dėžutę su joje buvusiais 2600 Lt (753,01 eurų) bei butelį alkoholinio gėrimo „Napoleon", 20 litų vertės (5,79 eurų) iš jos slaptai pagrobė šį svetimą turtą, tuo padarydama nukentėjusiajai 758, 80 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d.

K. Ž. B. kalta prisipažino dalinai. Dėl sukčiavimo prisipažino, paaiškino, kad tuo laikotarpiu, tai yra 2012 metais ji burdavo žmonėms už pinigus - gatvėje, parduotuvėse. Tą moterį, kuri minima pranešime apie įtarimą ji atsimena, sutiko kažkur gatvėje ar parduotuvėje, pasiūlė jai „pavaražinti" už pinigus. Atsimena, ji buvo panašiai jos amžiaus, stambesnio kūno sudėjimo. Ji sutiko, kad jai „pavaražintų" už pinigus. Ta moteris pasiūlė ateiti pas ją į butą, tačiau ji nesutiko ir tai moteriai pasakė, kad ji ateitų pas ją į butą, tai yra butą, kur tuo metu laikinai gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji tai moteriai iš karto pasakė, kad paslaugos bus mokamos. Atsimena, ji sakė, kad nori vyro. Ji jai iškarto pasakė, kad paslaugos bus mokamos, tačiau nesakė jai kiek pinigų duoti, pasakė, kad duotų kiek gali. Tada ji dar kelis kartus buvo atėjusi pas ją į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir per kelis kartus davė apie 2000 litų. Nei kokiomis sumomis ar kupiūromis, ji šiuo metu tiksliai neprisimena dėl praėjusio laiko tarpo. Į tyrėjos klausimą, ar žadėjo tai moteriai grąžinti pinigus, kuriuos ji duodavo, atsakė, kad ne, ji tikrai jai to nesakė. Tai moteriai iškart pasakė, kad jos paslaugos yra mokamos, ji pinigus davė savo noru, jos nevertė niekas ir nesakė jai, kad pinigus grąžins. Tiesiog dirbo savo darbą ir pasiėmė atlygį už tai. Į tyrėjos klausimą, ar tai moteriai padavus pinigus ji nustojo su ja bendrauti ir jos vengė, atsakė, kad ta moteris pinigų gražinti neprašė, o ji pati vėliau iš to buto išsikraustė, todėl nežino ar ta moteris jos ieškojo ar ne. Gyveno labai daugelyje vietų, butų Kaune nuo 2012 metų, labai dažnai keitė gyvenamąją vietą, nuo policijos tyčia nesislapstė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios Ž. B. kaltės prisipažino, jos kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios parodymais, protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga:

Nukentėjusioji I. R. parodė, kad 2012-09-09 apie 10.30 val. jai būnant darbe, lauko erdvėje, ją pakvietė tikriausiai pro šalį ėjusi kaltinamoji, kuri pasiūlė už 50 litų išmesti kortas. Ji sutiko. Išmetus kortas jai pasakė, kad ant jos šeimos yra prakeikimas, kad už 200 litų ji prakeiksmą gali nuimti. Kadangi tuo metu šeimoje buvo problemų su sūnumi, tai yra jis sirgo, todėl sutiko su jos pasiūlymu. Tada už kortų išmetimą sumokėjo sutartus 50 litų. Tada kaltinamoji pasakė, kad gatvėje ne vieta nuiminėti prakeiksmą, todėl pasakė atvykti pas ją į namus (duomenys neskelbtini), Kaune. Taip pat davė savo telefono numerį. Susitarė, kad prakeiksmo nuėmimui reikia atsinešti 200 eurų ir 400 litų. Ji nuvyko pas ją į butą, kaltinamoji atlikinėjo apeigas. Iš duotų pinigų ji jai iškart gražino visus, tik pasiliko 200 litų tolimesnių apeigų atlikimui. Po to, kaltinamoji paskambino ir pasakė, kad atneštų dar 1400 eurų ir 1400 litų apeigų atlikimui. Kadangi tiek pinigų neturėjo, ji atvežė jai į butą voke sudėtus 1400 litų, kitame voke 400 eurų. Teigė, kad šių pinigų reikia tolimesnių apeigų atlikimui, nes kitaip mirs sūnus ir jai pačiai atsitiks nelaimė. Kadangi jos sūnus tuo metu tikrai sirgo, ji nežinodama kaip jam padėti ir už ko griebtis, praradusi viltį, tuos pinigus jai nunešė. Kaltinamoji sakė, kad 2012-09-10 vakare gražins tuos pinigus po apeigų atlikimo, prakeiksmo nuėmimo. 2012-09-13 jai dirbant Kovo 11-osios gatvėje atėjo kaltinamoji, kuri teigė, kad pinigų gražinti dar negali, kadangi reikalinga toliau tęsti apeigas, pasakė, kad per mažai pinigų davė. Vėliau ji ne kartą su kaltinamąja bendravo telefonu dėl pinigų grąžinimo, tačiau jie grąžinti nebuvo. Viso jai buvo padaryta 2800 litų žala.

Atpažinimo iš fotonuotraukos metu, R. atpažino Ž. B., kaip moterį, kuri išviliojo iš jos pinigus (b.l.40-44).

Iš I. R. akistatos su Ž. B. matyti, kad ji patvirtino, jog atpažįsta Ž. B., kaip tą pačią moterį, apie kurią ji davė parodymus (b.1.35-36).

Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas sukčiavimu Ž. B., pasitvirtino. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog Ž. B., priėjusi prie nukentėjusiosios I. R. ir kortomis išbūrė, kad ant jos šeimos yra prakeikimas bei pasiūlė šį prakeikimą nuimti atliekant apeigas. Po to ji 2012-09-10 paskambino I. R. ir paprašė atvykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kur tą pačią dieną atvykus nukentėjusiajai, ji apgaule žadėdama pašalinti išburtą šeimos užkeikimą pareikalavo pinigų apeigų atlikimui, tai yra 200 eurų bei 400 litų. Po to, kaip I. R. jai davė šiuos pinigus, Ž. B., tą pačią dieną šiuos pinigus gražino, pasilikdama sau 200 litų. Tuo Ž. B. gražindama pinigus ir įgaudama I. R. pasitikėjimą vėl tą pačią dieną apie 11 val., tolimesnių apeigų atlikimui, pareikalavo 1400 litų bei 1400 eurų, po ko I. R. jai davė 400 eurų ir 1400 litų ( 405,47 eurų), kuriuos Ž. B. melagingai žadėjo po apeigų grąžinti, nors to daryti nesirengė, o I. R. paprašius pinigus gražinti, pradėjo jos vengti, jų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra pinigus- 400 eurų ir 1400 litų ( 405,47 eurų). Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d.

Kaltinamoji Ž. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad gyvenime niekada nėra vogusi ir pas nukentėjusiąją O. G. V. namuose nėra buvusi, nei pinigų, nei alkoholio iš jos nevogė. Mano, kad nukentėjusioji apsipažino.

Iš nukentėjusiosios Onos G. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2012-10-30 apie 13.10 val. išėjo iš savo namo, adresu (duomenys neskelbtini), į gretimai esančią malkinę. Po kokių 10 minučių grįžo į namą atsinešusi malkų, namo duris buvo palikusi neužrakintas. Atėjusi pastebėjo, kad praviros verandos durys. Pasižiūrėjusi į verandą, pamatė ten stovinčias dvi čigones. Moteris Nr. 1: apie 160 cm ūgio, apie 45 metų amžiaus, tamsaus gymio, vilkėjo mėlynos spalvos striukę, užsirišusi skara galvą, kita moteris Nr. 2: apie 165 cm ūgio, apie 30 metų amžiaus, liekna, vilkėjo mėlynos spalvos striukę. Ji jų paklausė, ką jos čia veikia ir ką paėmė. Tada bandė sugriebti už krepšio, kurį laikė moteris Nr. 1, sugriebė jį, krepšyje jautėsi minkšti daiktai. Pats krepšys buvo medžiaginis ilgomis rankovėmis su pavaizduotomis gėlėmis. Tada abi moterys krepšį tempė į save ir kadangi ji pati silpnos sveikatos, tai neišlaikė krepšio, o čigonės ir pabėgo. Tada ji viduje apsižiūrėjo daiktus ir pasigedo savo spintelėje su veidrodžiu laikytos dėžutės nuo saldainių, kurioje ji slėpė 2600 litų taip pat pasigedo alkoholinio gėrimo „Napoleon" 20 litų vertės. Viso padaryta žala 2620 litų (b.1.68-69).

Atpažinimo iš fotonuotraukos metu, kurio metu nukentėjusioji O. G. V. atpažino Ž. B., kaip moterį apie kurią ji davė parodymus, ją atpažino kaip moterį, kuri verandoje būtent laikė krepšį (b.1.81-86)

Akistatos su Ž. B. metu, O. G. V. taip pat patvirtino, kad Ž. Brižinskienę ji atpažįsta kaip tą pačią moterį apie kurią ji davė parodymus (b.1.76-77).

Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl vagystės padarymo Ž. B., pasitvirtino. Aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog Ž. B. veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, per neužrakintas duris įėjusi į O. G. V. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, iš jo slapta pavogė 2600 Lt bei butelį alkoholinio gėrimo „Napoleon", 20 litų vertės. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Teismas netiki kaltinamosios aiškinimu, kad ji pas nukentėjusiąją O. G. V. namuose nėra buvusi ir nei pinigų, nei alkoholio iš jos nevogė, jog nukentėjusioji apsipažino. Šiuos jos aiškinimus pilnai paneigia nukentėjusiosios O. G. V. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai ir byloje esantys dokumentai. Teisme apklausta liudytoja ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja E. P. parodė, kad nukentėjusioji O. G. V. iš pateiktų fotonuotraukų atpažino kaltinamąją, kaip asmenį iš jos namų pavogusią pinigus ir butelį alkoholio. Dėl to tokius kaltinamosios parodymus teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamosios pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti du tyčiniai nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltinai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių nenustatyta. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas mano, kad jai skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji I. R. pareiškė 810,94 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris neatlygintas (b.l. 31).

Kaltinamoji su ieškiniu sutinka.

Nukentėjusiosios I. R. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, kadangi kaltinamąją Ž. B. pripažinus kalta dėl sukčiavimo ir turtinei žalai esant neatlygintai, iš kaltinamosios priteistinas 810,94 Eur turtinė žala pagal pareikštą civilinį ieškinį nukentėjusiosios naudai.

Nukentėjusiosios O. G. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, kadangi ji pareiškė, kad nuo jo atsisako.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 145,68 ir168,840 eurų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kadangi kaltinamoji Ž. B. yra suimta kitoje baudžiamojoje byloje, todėl, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nagrinėjamoje byloje, siekiant užtikrinti, jog kaltinamosios teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai ginami, pripažinus būtiną gynėjo dalyvavimą, buvo paskirtas dalyvauti teismo posėdyje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas. K. Ž. B. šioje byloje gynė advokatas Eugenijus Senovaitis.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą kai kaltinamasis suimtas - yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad kaltinamoji yra nedirbanti, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš Ž. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos PBK 272 str., 276 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 182 str. 1 d. – 40 (keturiasdešimties) parų areštu;

pagal LR BK 178 str. 2 d. – 70 (septyniasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos sulaikymo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš Ž. B. 810,94 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų 94 ct) žalos atlyginimo I. R. naudai.

Nukentėjusiosios Onos G. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nepriteisti iš Ž. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas