- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-457-366-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Algirdas Gaputis, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-457-366/2008
Teisėja Tatjana Butkienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
NUTARTIS
2008 m. spalio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio, Arnoldo Šukaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 5 metamas.
Pagal BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu, subendrinta su 2006-11-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir jam paskirta subendrinta galutinė bausmė – laivės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 27 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kaip bendrininkų grupė kartu su kitu asmeniu, siekdamas lytiškai santykiauti su nepilnamete R. D., gim. 1991-02-26, N. Č. priklausančiu automobiliu „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) nusivežė ją prie negyvenamosios sodybos, esančios Kėdainių rajone, Truskavos seniūnijoje, Petkūnų kaime, kur automobilyje abu grasindami nepilnametės atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą – sumušti ir uždaryti ją į automobilio bagažinę, reikalavo su jais lytiškai santykiauti, R. D. atsisakius, abu toliau tęsdami grasinimus sumušti, laikydami rankas ir kojas ir tuo palauždami nukentėjusiosios pasipriešinimą, nurengė drabužius ir po du kartus išžagino R. D. natūraliu būdu.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-06-10 nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, todėl nuteistas nepagrįstai. Nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms aplinkybėms, todėl teismas padarė neteisingas išvadas. Teismas nesirėmė objektyviais įrodymais, o rėmėsi tik prielaidomis bei išgalvotais R. D. parodymais. Nuosprendis turi būti naikinamas dėl sekančių motyvų:
1) jo ir R. D. tarpusavio santykiai iki įvykio buvo geri. Buvo pažįstami ilgą laiką, dažnai susitikdavo, važinėdavo automobiliui, turėjo vienas kito telefono numerius, bendravo SMS žinutėmis. Iš R. D. elgesio suprato, kad ji nori su juo draugauti. Šių aplinkybių neneigia ir pati R. D.;
2) jam buvimo žinoma, kad R. D. gyvena lytinį gyvenimą, ką patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada. 2007 m. rugsėjo – spalio mėn. iš R. D. buvo gavęs SMS žinutę, kurioje nurodė, kad nori grupinio sekso. Tačiau tą kartą į šią žinutę nekreipė dėmesio. Jam buvo žinoma, kad kartais R. D. santykiauja už pinigus. Apie ją buvo susidariusi nuomonė, kad ji nėra rimta mergina;
3) analizuojant nuosprendį, susidaro įspūdis, kad įvykio dieną R. D. jėga buvo išvežta iš I. G. namų, tikslu ją išžagint. Tokia išvada neteisinga. R. D. pasiūlius pasivažinėti automobiliu, ji sutiko. Jos jėga niekas į automobilį nesodino ir per prievarta jos niekas automobilyje nelaikė. Ji turėjo pasirinkimo laisvę ir elgėsi taip kaip pati norėjo. Ji neprieštaravo nuvykimui prie negyvenamos sodybos Petkūnų gyvenvietes pakraštyje, su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną ir bet kada juo galėjo pasinaudoti, kadangi telefonas iš jos nebuvo paimtas;
4) nukentėjusiosios buvimas kartu su juo bei A. Č. negalėjo jai kelti baimę būti nužudytai, kadangi buvo daug liudytojų, kurie žinojo, kad R. D. yra išvykusi pasivažinėti automobiliu kartu su juo bei A. Č.. Be to, jo ir R. D. tarpusavio santykiai buvo geri ir nei jis, nei A. Č. negrasino jai būti nužudytai, suluošintai ar pan. Jie neatliko jokių veiksmų, kurie būtų kėlę grėsmę R. D. gyvybei. Todėl teismo išvada, kad R. D. bijojo jų, yra neteisinga. R. D. kartu su jais gėrė alkoholinius gėrimus. Prie negyvenamos sodybos automobilyje jos niekas jėga nelaikė, ji buvo išlipusi iš automobilio. R. D. buvo svarbu suspėti į šokių vakarą, nes buvo susitarusi su draugėmis ten susitikti;
5) užsiminus R. D. apie jos parašytas SMS žinutes apie grupinį seksą, Renata leido suprasti, kad ji sutinka lytiškai santykiauti. Su ja sutarė, kad už lytines paslaugas bus sumokėta 50 litų. Apie 19.30 val. R. D. pasakė, kad jai reikia suspėti į šokių vakarą, todėl buvo pradėta ruoštis lytiniams santykiams;
6) R. D. atžvilgiu joks smurtas nebuvo vartojamas. Ji pati nusirengė, todėl jos rūbai nebuvo suplėšyti ir ant jų nėra jokių smurto pėdsakų. Jeigu R. D. būtų jėga nurenginėję vaikinai jai priešinantis, turėjo ant rūbų ir kūno likti prievartos pėdsakai, tačiau jokių prievartos pėdsakų nėra ir jų negali būti, nes R. D. nusirengė pati. Nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą, neva R. D. buvo nurenginėjama jėga dviejų vaikinų, jeigu byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai;
7) Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jie „ ....laikydami rankas ir kojas ir tuo palauždami nukentėjusiosios pasipriešinimą, nurengė drabužius ir po du kartus išžagino R. D. natūraliu būdu“. Tokia teismo išvada padaryta nesiremiant jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad lytinio akto metu būtų laikomos merginos rankos ir kojos. Lytinio akto metu mergina nerodė jokio pasipriešinimo, todėl jis buvo įsitikinęs, kad lytinis aktas yra atliktas abiem pusėm sutinkant. Ant jo kūno ir rūbų nėra jokių pasipriešinimo požymių. Gal mergina ir nenorėjo turėti lytinių santykių su dviem vaikinais, tačiau ji savo nenoro santykiauti visiškai neparodė. Visiškai nesuprantami teismo išvedžiojimai „...Jai bandant pabėgti ir išlipus iš automobilio, A. L. ją pavijo ir pasodino į automobilį. Tuo metu nukentėjusioji verkė, muistėsi, prašė paleisti, stengėsi atstumti A. L. rankomis, tačiau jis praskėtęs kojas, prispaudė jos rankas prie automobilio sėdynės, pagrasino įkišti į bagažinę, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją prieš jos valią, suvokė, kad esant tokioms aplinkybėms, jis lytiškai santykiauja prieš nukentėjusiosios valią ir to norėjo“. Tokia teismo išvada ne tik kad neparemta jokiais įrodymais, o priešingai – prieštarauja kitiems įrodymams. Nukentėjusioji R. D. teisme nurodė visai kitas įvykio aplinkybes ir kitokį jo vaidmenį automobilyje. Pagal R. D. parodymus, ji nenorėjo turėti lytinių santykių su A. Č. ir prašė A. L. pagalbos. Pagal merginos parodymus, ji lytinio akto metu su A. L. nerodė jokio pasipriešinimo. A. L. paprašius, kad ji niekam nesakytų apie tai, kad turėjo lytinius santykius su juo, ji pažadėjo taip pasielgti, tuo patvirtindama, kad lytinis aktas nebuvo prieš jos valią. Prieš lytinį aktą, R. D. jam padėjo susijaudinti ir kad varpa sustandėtų, tuo išreikšdama norą lytiškai santykiauti su juo;
8) po lytinio santykiavimo, R. D. buvo rami, neverkė, skubino greičiau važiuoti į šokių vakarą. Nuosprendyje nerašoma ką jie veikė po lytinio santykiavimo iki nuvykstant į Truskavos kaimą. Pagal nuosprendį atrodo, kad jie ją iškarto po santykiavimo nuvežė į Truskavą ir ten paleido. Tačiau taip nebuvo. Nuo negyvenamos sodybos jie visi kartu atvyko į jo (apelianto) sodybą, esančią Petkūnų kaime. Jis nuėjo į namus persirengti, o A. Č. ir R. D. liko automobilyje. Jo sesuo S. L. buvo nuėjusi iki automobilio ir matė R. D.. Teisme S. L. patvirtino, kad automobilyje R. D. buvo rami. Tą patį patvirtino ir S. L.;
9) vykstant pakeliui į šokių vakarą, tarp jo ir R. D. kilo konfliktas. Renata pradėjo nervintis, isterikuoti. Mano, kad ji elgėsi taip dėl to, kadangi negavo iš jų žadėtų pinigų. Ji buvo labai supykusi. Mano, kad gal būt ji taip elgėsi ir dėl to, kadangi suprato, jog pasielgė nepadoriai, santykiaudama su dviem vaikinais. Be to, ji vėlavo į šokių vakarą ir turėjo draugėms paaiškinti kur ji buvo užtrukusi. Jos telefonas nebuvo išjungtas ir ji parašė SMS žinutę I. G., kad pastaroji jai paskambintų, o kai paskambino, paprašė kad ateitų pasitikti;
10) R. D. buvo susinervinusi. Ją sutiko I. G. ir O. K.. Nuosprendyje konstatuojama, kad „...ji verkė, draugės klausė kas atsitiko. Pradžioje ji nieko nesakė, bet jos pačios suprato, kad ją išžagino ....Ieva ragino viską papasakoti policijos pareigūnui, kuris budėjo šokiuose, tačiau ji tai daryti bijojo...“. Informacija apie R. D. lytinį santykiavimą su dviems vaikinams, buvo paskleista labai plačiai. I. G. apie lytinį santykiavimą papasakojo ne tik policininkui, bet tai tapo žinoma ir visiems šokių vakare esantiems asmenims. R. D. savo garbę galėjo ginti tik teikdama, kad prieš ją buvo įvykdytas nusikaltimas. Mano, kad jeigu ji būtų pasielgusi kitaip, ji būtų tapusi pajuokos ir patyčių objektu. Byloje yra prieštaringi parodymai apie R. D. elgesį šokių vakare. Vienų liudytojų parodymais R. D. elgėsi ramiai, šoko, o kiti liudytojai teigė, kad Renata verkė, buvo labai sutrikusi, nešoko. Esant prieštaringoms aplinkybėms, teismas nebandė išsiaiškinti kaip iš tikrųjų elgėsi R. D. atėjusi į šokių vakarą. Mano, kad šių aplinkybių išaiškinimas yra labai svarbus;
11) teismas, priimdamas nuosprendį, visiškai nekreipė dėmesio į kai kurių liudytojų parodymus. Teisme buvo apklausta O. Z., tačiau apie jos parodymus nuosprendyje visiškai neužsimenama. Pačios R. D. parodymai ikiteisminio tyrimo procese ir teisme nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Ji tas aplinkybes, kurios jai buvo nenaudingos, stengėsi nutylėti, neatkreipti teismo dėmesio. Analizuojant jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo procese, akivaizdžiai matyti, kad jie užrašyti ne šnekamąja jaunimo kalba, o perdirbti į teisinę kalbą. O tai galėjo padaryti tik tyrėja, kuri užrašė R. D. parodymus. Jo (apelianto) turimais duomenimis R. D. buvo gąsdinama, kad nepakeistų parodymų. Jai buvo teigiama, kad jeigu ji pakeis parodymus, jai pačiai bus iškelta baudžiamoji byla. Dėl šios priežasties R. D. bijojo teisme pasakyti tiesą.
12) teisme liudytoja I. G. truputį pakeitė parodymus. Matėsi, kad teisme jai buvo daromas spaudimas, kad ji nekeistų parodymų. I. G. teigė, kad ji iš pradžių buvo patikėjusi R. D., kad pastaroji buvo išžaginta, tačiau vėliau ji supratusi, kad R. D. nebuvo išžaginta, o apkalbėjo vaikinus, gindama savo garbe. Mano, kad teismas turėjo atkreipti dėmesį į tokius I. G. parodymus, jos parodymų keitimą;
13) teismas jo ketinimą išvykti į užsienį, palaikė įrodymu, kad jis siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be abejo, toks jo elgesys buvo neteisingas, bet žinant kiek nekaltų žmonių yra suimta, jis nenorėjo nekaltas būti areštinėje. O tiesos aiškinimasis užtrunka keletą mėnesių. Išžaginimas yra vienas iš sunkiausių nusikaltimų. Jis šio nusikaltimo nėra padaręs, o suimtas yra laikomas daugiau kaip septynis mėnesius. Jis buvo įsitinęs, kad R. D. buvo sutikusi su juo lytiškai santykiauti.
Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji palieka spręsti teismui.
Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 str. 1d. 1p.), 2008 m. birželio 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (BPK 20 str., 305 str. 1d. 2p.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta (BPK 320 str. 3d.).
Dėl BK 149 str. 3 d. taikymo A. L.
Pagal BK 149 str. 3 d. atsako tas, kas išžagino nepilnametį asmenį. Išžaginimas yra – lytinis santykiavimas su žmogumi prieš šio valią panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
Nuteistasis A. L. neginčija 2007-10-27 turėjęs lytinių santykių su nepilnamete R. D., tačiau teigia, kad šie santykiai buvo neprievartiniai, t.y. abiejų sutikimu. Šie nuteistojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Skundžiamajame nuosprendyje apylinkės teismas labai išsamiai ir motyvuotai nurodė kurie įrodymai pagrindžia nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos. Tokie įrodymai yra – nukentėjusiųjų R. D. ir N. D., liudytojų I. G., O. K., V. G., T. V., M. A. parodymai bei teisme ištirti rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme vienodai ir nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, o būtent, kad nuo pat pradžių nesutiko mylėtis su nuteistuoju bei A. Č., po ko A. Č. pradėjo jėga ją nurenginėti, o jai priešinantis pradėjo grasinti panaudoti smurtą prieš ją. A. Č. nurengiant ją per prievartą, A. L. laikė jos ranką. Tai rodo, kad A. L. betarpiškai, smurtiniais veiksmais prisidėjo prie nukentėjusiosios valios palaužimo. Pagal nukentėjusiosios parodymus, po to kai buvo išžaginta A. Č., A. L. neleido jai apsirengti, paguldęs ant nugaros, savo keliais per prievartą praskėtęs jos kojas, ją išžagino. Tokiu būdu A. L. lytinį aktą atliko 2 kartus. Nukentėjusiosios veiksmai – verkimas, prašymas paleisti, priešinimasis rodo, kad nukentėjusioji aiškiai išreiškė savo valią bei nesutikimą lytiškai santykiauti su kaltininkais. Nuteistasis skunde nurodo, kad nukentėjusiosios sutikimą santykiauti rodo tai, jog nukentėjusioji pati jam padėjo susijaudinti liesdama jo varpą, tačiau kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymu, tai ji darė tik po to kai A. L. jai griežtai liepė tai daryti o A. Č. pagrasino ją sumušti. Apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais. Atlikus nukentėjusiosios R. D. psichologinį tyrimą dėl jos parodymų patikimumo įvertinimo, buvo prieita išvados, kad nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio, įvertinus jų nuoseklumą, gausiai minimų detalių, vietos bei laiko nusakymo, sąveikos bei pokalbių tarp įvykio dalyvių atkūrimo, vienareikšmiškos motyvacijos apkaltinti įtariamuosius nebuvimo, leidžia teigti, kad R. D. pasakojimas apie minimą įvykį yra artimas realiai išgyventai patirčiai (1 t. 78-79 b.l.). VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo vaiko raidos centro epikrizėje Nr. 742 J, nurodyta, kad gydytojų specialistų komanda priėjo išvados, kad R. D. po patirto psichotraumuojančio įvykio pasireiškė potrauminio streso sutrikimui būdingi simptomai (1 t. 73-74 b.l.). Visa tai tik patvirtina įvykio realumą ir paneigia nuteistojo skundo motyvus, kad nukentėjusioji dėl pykčio išgalvojo tokius parodymus.
Nukentėjusiosios parodymus patvirtino kiti bylos įrodymai. Visų pirmą tai liudytojų, kurie su nukentėjusiąja bendravo iš karto po įvykio, parodymai. Liudytojai V. G., I. G., O. K., T. V. parodė, kad po įvykio R. D. buvo šoko būsenoje – visa drebėjo, virpėjo, verkė, buvo sutaršytais plaukais. Šiems liudytojams nukentėjusioji iš karto pasakė apie įvykio aplinkybes – apie tai, kad ją išžagino A. L. su A. Č..
Apeliacinės instancijos teisme dar kartą apklausta liudytoja I. G. iš esmės patvirtino visus savo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme apie R. D. būklę, jos elgesį bei savijautą pastarajai atėjus į šokius. I. G. tik pareiškė, jog anksčiau ji tikėjo R. D. ir jos pasakojimu apie išprievartavimą, o dabar ja nebetiki. Šiuo metu su R. D. nebebendrauja. Tokiu būdu liudytoja I. G. patvirtino visus savo anksčiau duotus parodymus apie objektyvias ir faktines aplinkybes. Pasikeitė tik jos subjektyvi nuomonė apie pačią nukentėjusiąją. Iš I. G. parodymų matyti, kad įvykio dieną jai nekilo abejonių, jog R. D. iš tikrųjų buvo išprievartauta. Šiuo metu nukentėjusiąja ji nebetiki, kadangi ją paveikė trečiųjų asmenų kalbos apie R. D., apie netinkamą jos elgesį. Subjektyvios nuomonės pasikeitimui galimai įtakos turėjo ir tai, kad nuteistasis yra I. G. pusbrolis.
Liudytojai M. A. ir T. A. iš kart po įvykio bendravę su A. L. bei A. Č., nurodė, kad sužinoję apie tai, kad R. D. kreipėsi į policiją, jie labai susinervino, sakė, kad „prisidirbo“, bei iš karto nutarė pasislėpti nuo tyrimo. Tai tik patvirtina, kad kaltininkai jautėsi padarę nusikaltimą, bei iš karto planavo veiksmus kaip išvengti atsakomybės, ką patvirtina ir jų tolimesni veiksmai iš kart po įvykio – bandant juos sustabdyti policijai, jie pabėgo bei pasislėpė. Kad prieš nukentėjusiąją įvykio metu buvo naudojama prievarta, netiesiogiai patvirtino ir N. Č. automobilio apžiūra, kurio metu, ant automobilio grindų buvo rastas nukentėjusiosios laikrodis bei jos bato kulnas (1 t., 28-29 b.l.). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad šie daiktai priklauso nukentėjusiajai. Visa tai įvertinus, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs įrodymų visetą, pagrįstai pripažino A. L. kaltu išžaginus R. D. ir teisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK 149 str. 3 d.
Motyvuojamoji dalis
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Nuteistasis skunde pateikia argumentus, kurie jo nuomone, rodo, kad nukentėjusioji R. D. gali jį apkalbėti. Tačiau šių argumentų analizė tokiai išvadai neduoda jokio pagrindo. Nukentėjusioji neneigia, kad iki įvykio jos ir nuteistojo A. L. santykiai buvo geri. Nukentėjusioji taip pat neneigia, kad ji savo noru važiavo su kaltininkais prie negyvenamosios sodybos, kur buvo išžaginta. Tačiau tai jokiu būdu negali paneigti nukentėjusiosios parodymų dėl patirtos prievartos, tuo labiau, kad tai buvo patvirtinta kitais byloje ištirtais įrodymais. Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusioji neturėjo jokio pagrindo bijoti būti nužudytai, tačiau kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, ji niekada proceso metu ir neminėjo, kad bijojo būti nužudyta. Tačiau kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, kurių objektyvumu abejoti nėra jokio pagrindo, nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti, kad kaltininkai savo grasinimus sumušti, „įkišti į bagažinę“, gali realiai įvykdyti, nes įvykio metu jie buvo neblaivūs bei elgėsi agresyviai.
Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji yra laisvo elgesio mergina, santykiauja už pinigus bei prieš įvykį siūlė nuteistajam užsiimti grupiniu seksu, kaip kad skunde tvirtina nuteistasis. Tokie skundo argumentai vertintini, tik kaip siekimas sušvelninti savo padėti bei bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojos I. G. bei O. K., apylinkės teisme nurodė, kad po įvykio apie nukentėjusiąją yra paskleista įvairių negerų kalbų. Liudytojas T. A. teisme taip pat nurodė, kad nukentėjusioji buvo pasileidusi ir apie tai žinojo visas kaimas. Liudytojos S. L. bei O. Z. taip pat nurodė girdėjusios kalbų apie laisvą nukentėjusiosios elgesį. Visi šie parodymai neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Šių liudytojų parodymai remiasi neapibrėžtais bei nepatvirtintais gandais ir nėra iš esmės susiję su nusikaltimu, kuris buvo padarytas prieš nukentėjusiąją bei jokiu būdu nepaneigia įvykdyto nusikaltimo fakto. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojos S. L., I. G. bei O. Z. yra nuteistojo A. L. artimi giminės, todėl neabejotinai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai dėl prastos nukentėjusiosios reputacijos vertintini kaip siekimas padėti A. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nuteistasis skunde nurodo, kad prieš nukentėjusiąją nebuvo naudojamas joks smurtas ir tai patvirtina tas faktas, kad nukentėjusiajai nebuvo nustatyti jokie sužalojimai, nesuplėšyti rūbai. Teismų praktikoje, fizinio smurto panaudojimas išžaginant nustatomas, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdimas ir pan. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji buvo per prievarta nurengta, nuteistasis A. L., nurengiant nukentėjusiąją, laikė jos ranką, vėliau užguldamas keliais praskėtė jos kojas ir ją išžagino. Tokiu būdu neginčitinai įrodyta, kad prieš nukentėjusiąją buvo vartojamas ne tik psichologinis smurtas bet ir fizinis smurtas. Tai, kad ant nuteistosios kūno nebuvo surasta jokių sužalojimų, nepaneigia šios išvados. Juolab, kad pagal nukentėjusiosios parodymus, prieš ją nebuvo naudojamas tokio pobūdžio smurtas nuo kurio liko ar galėjo likti sužalojimai. Be to, kaip jau buvo minėta, automobilyje buvo surastas nukentėjusiosios laikrodis bei bato kulnas, kas netiesiogiai patvirtino jos parodymus apie prieš ją naudotą fizinę prievartą.
Nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad atėjusi į šokius R. D. elgėsi ramiai, šoko. Kaip nurodo pati nukentėjusioji, atėjus į klubą ji buvo užėjusi į šokių salę tik tam, kad pasikviesti draugę Donatą. Per tą laiką I. G. paėmė ir atnešė tualeto raktą, kur nukentėjusioji nusiprausė. Tuo tarpu apie išprievartavimą I. G. pranešė policijos pareigūnui. R. D. nurodo, kad nusipraususi ji išėjo į lauką, kur ją netrukus surado policijos pareigūnas ir nuo tol ji bendravo su juo. Šiuos parodymus iš esmės patvirtina tiek I. G., tiek O. K., tiek V. G. parodymai. I. G. ir O. K. nurodo, kad su R. D. susiskambino ir ją pasitiko apie 22 val. Liudytojos O. K. teigimu nuo susitikimo su R. D. iki paaiškėjimo apie jos išprievartavimą bei pranešimą apie tai policijos pareigūnui praėjo apie 10 min. laiko (t. 2, b.l. 173). V. G. taip pat nurodo, kad apie 22 val. į jį kreipėsi I. G. ir pasakė apie išprievartavimą, o jis savo ruožtu nedelsiant susirado nukentėjusiąją ir bendravo su ja iki atvykstant policijai, medikams bei R. D. motinai. Sugretinus visus šiuos parodymus akivaizdu, kad nuo R. D. atvykimo prie kultūros namų iki ji pradėjo bendrauti su policijos pareigūnu praėjo apie 10 min. laiko. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynybos iniciatyva iškviestas ir apklaustas liudytojas E. U. nurodė, kad jis būdamas ant kultūros namų laiptų matė, kaip R. D. kartu su I. G. atėjo pro vartus ir nuėjo į šokių salę. Jis teigia, kad jau tuo metu žinojo, jog R. D. yra išprievartauta ir dar pašiepė ją, kai ji ėjo pro šalį. Po to liudytojo teigimų R. D. apie valandą laiko šoko bei linksminosi šokių salėje. Šie liudytojo parodymai vertintini kritiškai kaip siekimas patvirtinti apeliacinio skundo argumentus apie R. D. elgesį šokiuose ir taip padėti nuteistajam. Kaip jau minėta, šie liudytojo parodymai prieštarauja liudytojų I. G., O. K., V. G. bei pačios nukentėjusios parodymams. Kaip matyti tiek iš I. G., tiek iš O. K. parodymų, jos R. D. pasitiko lauke už kultūros namų teritorijos. Apie išprievartavimą nukentėjusioji joms papasakojo einant pakeliui iki kultūros namų. Daugiau jos už kultūros namų teritorijos išėję nebuvo. Jei tikėti E. U. parodymais, tai reikštų, kad jis apie išprievartavimą sužinojo anksčiau nei R. D. atvyko į kultūros namus.
Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo veika veikos kvalifikuota teisingai, remiantis byloje surinktais ir išanalizuotais įrodymais, todėl naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.