Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-05-26 · Byla Nr. 1N-87-165/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-26
Bylos Nr.
1N-87-165/2015
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-04036-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Vainienė
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
  • 2.5.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1N-87-165/2015
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-04036-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.11.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas nuteistojo A. L. prašymas dėl teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dalies pakeitimo viešaisiais darbais.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, bei jam paskirta subendrinta galutinė 163 MGL – 21 190 Lt (6 137 Eur) dydžio bauda, kurią nuteistasis įpareigotas sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. L. su prašymu dėl dalies baudos pakeitimo viešaisiais darbais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuriame prašė pakeisti jam Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dalį (5 999 Eur) viešaisiais darbais. Nuteistasis prašyme nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių jis negali sumokėti teismo paskirtos baudos, t. y. nors jis dirba, tačiau gauna nedidelį darbo užmokestį, be to, gavo pranešimą iš VSAT prie LR VRM Pasieniečių mokyklos iki 2015 m. liepos 31 d. atlyginti mokyklai visas su jo mokymu susijusias išlaidas, kurios sudaro 5 179,61 Eur. A. L. prašyme tvirtino, kad jis yra sumokėjęs dalį apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, t. y. 296 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi A. L. prašymą dėl teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dalies pakeitimo viešaisiais darbais paliko nenagrinėtą. Tokią išvadą apygardos teismas pagrindė tuo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistas asmuo pats savarankiškai neturi teisės kreiptis į teismą dėl jam paskirtos baudos vykdymo tvarkos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad esant situacijai, kai nuteistasis neturi lėšų sumokėti baudą, priverstinio baudos išieškojimo stadijoje tik teismo nuosprendį vykdančio antstolio teikimu, teismas turi teisę baudą pakeisti viešaisiais darbais. Teismas sprendė, kad nuteistojo A. L. prašymas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais negalėjo būti priimtas, jį turėjo būti atsisakyta priimti, o kadangi toks prašymas buvo priimtas, todėl nurodytą nuteistojo prašymą paliko nenagrinėtą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. L., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – nuteistojo A. L. prašymą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais patenkinti. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais gali būti sprendžiamas tik priverstinio baudos išieškojimo stadijoje. Nuteistojo nuomone, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), nei BK nuostatos nedraudžia pačiam nuteistam asmeniui kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Nuteistasis skunde teigia, kad baudos pakeitimo klausimo perkėlimas į vykdymo stadiją akivaizdžiai blogina nuteistojo padėtį, nesuderinamas su teisingumo ir protingumo kriterijais. Nuteistasis skunde pažymi, kad aptariamu atveju jis valstybės biudžetui ir Pasieniečių mokyklai iš viso skolingas 98 471,62 Eur, todėl akivaizdu, jog jis tokios sumos negali sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos – pakeitimo viešaisiais darbais, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė (BPK 362 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėjama iš esmės ir pirmosios instancijos teismo procesas paprastai užbaigiamas teismui priėmus nuosprendį, kuriuo pripažįstamas ir teismo baudžiamasis įsakymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 29 straipsnio 2 dalis). Nuo apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento nustoja veikti nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas kaltu, o baudžiamoji atsakomybė paprastai įgyvendinama per paskirtą bausmę. Akcentuotina, kad teisingumo uždaviniai įgyvendinami ne tik priimant teisėtą bei pagrįstą teismo nuosprendį, bet ir jį vykdant. Tik tinkamai ir laiku įvykdytu teismo nuosprendžiu įgyvendinama paties baudžiamojo proceso paskirtis. Neįvykdžius teismo nuosprendžio, iš esmės realios prasmės netenka baudžiamojoje byloje greitai ir išsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo priimtas teisėtas bei pagrįstas baigiamasis aktas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pateikiamas vykdyti bei vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis (BPK 335 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo skiriama bausmė, privalomas ne tik asmeniui, prieš kurį jis priimtas, bet ir visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems asmenims. Teismo nuosprendis turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis; BPK 346 straipsnio 1 dalis). Teismo priimtą nuosprendį vykdo bausmių vykdymo institucijos vadovaudamosios bausmių vykdymo įstatymais, o nuosprendžio vykdymo procese teismas, bausmės vykdymo institucijos ir kiti procese dalyvaujantys subjektai atlieka konkrečius aiškiai baudžiamojo proceso įstatymo nustatytus veiksmus.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. L. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir paskyrė subendrintą galutinę 163 MGL dydžio baudą, kurią nuteistąjį įpareigojo sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2015 m. liepos 23 d. (3 t., b. l. 143-159; 4 t., b. l. 1). Nuteistasis A. L., vykdydamas nurodytą įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sumokėjo 400 Lt, 2015 m. sausio 20 d. – 90 Eur, 2015 m. vasario 25 d. – 90 Eur, t. y. iš viso 296 Eur, iš jam paskirtos 6 137 Eur baudos (4 t., b. l. 21-23).

Iš nuteistojo A. L. prašymo dėl dalies baudos, paskirtos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pakeitimo viešaisiais darbais ir skundo argumentų darytina išvada, kad jis aptariamu atveju siekia, jog jam būtų pakeista teismo baigiamuoju aktu nustatyta nuosprendžio savanoriško įvykdymo tvarka, nes nuteistasis neturi finansinių galimybių sumokėti jam paskirtą piniginę baudą.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos BVK V skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BPV 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 24 straipsnio 2 dalis). Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais (BVK 25 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 47 straipsnio 6 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama šio kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė aukštesnės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad žemesnės instancijos teismas, priešingai nei nuteistasis nurodo skunde, padarė pagrįstą išvadą, jog tik priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas pagal BK 65 straipsnyje nustatytas taisykles baudą gali pakeisti viešaisiais darbais ir tik antstolio teikimu bei nuteistojo sutikimu. Iš aptarto teisinio reglamentavimo taip pat akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs jokių pagrindų, kuriems esant bauda galėtų būtų pakeista viešaisiais darbais savanoriško teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje, netgi tuo atveju, kai nuteistas asmuo galbūt dėl tam tikrų susidėjusių objektyvių aplinkybių neturi galimybių savanoriškai įvykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo yra / turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Taigi tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą, ir teismo sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Pabrėžtina, kad nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, bet kuriuo atveju teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, visas privalo būti tiksliai ir teisingai įvykdytas.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuteistas asmuo pagal galiojančias teisės normas pats savarankiškai neturi teisės inicijuoti proceso dėl jam paskirtos baudos vykdymo tvarkos pakeitimo, ir pagrįstai nuteistojo prašymą dėl baudos dalies pakeitimo viešaisiais darbais paliko nenagrinėtą.

Nesutiktina su nuteistojo A. L. skundo teiginiais, kad nei BVK, nei BK nuostatos nedraudžia pačiam nuteistam asmeniui kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Viena vertus, tokius nuteistojo teiginius paneigia pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos viešosios teisės šakoms, jų normos yra apsauginės, reguliavimo metodas – imperatyvus. Privatinėje teisėje vadovaujamasi principu, kad leidžiama viskas, kas neuždrausta. Viešojoje teisėje, kitaip nei privatinės teisės atveju, vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Tai reiškia, kad baudžiamosios taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, jose nenustatyta galimybė asmeniui pačiam pasirinkti tam tikrą elgesio variantą, jos negali būti pakeičiamos ir šalių susitarimu, jų privalomu laikytis, jas privalu taikyti ir vykdyti, o jų reikalavimams įgyvendinti, kaip minėta, gali būti panaudojama valstybės prievarta.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su nuteitojo A. L. teiginiu, kad neva baudos pakeitimo klausimo perkėlimas į priverstinio baudos vykdymo stadiją akivaizdžiai blogina jo padėtį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuosprendžio įvykdymo būdas niekaip negali pabloginti ir neblogina nuteistojo teisinės padėties, nes, kaip nurodyta anksčiau, prieš asmenį priimtas teismo nuosprendis bet kuriuo atveju be jokių prieštaravimų privalo būti visas įvykdytas, nepriklausomai nuo jo įvykdymo būdo (savanoriško ar priverstinio). Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis neprieštaravo, jog procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, iš anksto sutiko, kad teismas jam paskirtų baudą, tik prašė sumažinti baudos dydį iki 100 MGL, nes per mėnesį jis teuždirba 1 000 Lt, o santaupų neturi (3 t., b. l. 136-142). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. L. paskyrė galutinę 163 MGL dydžio baudą, t. y. 63 MGL didesnę, nei prašė A. L.. Nuteistasis šio teismo baudžiamojo įsakymo neskundė, todėl jis savanoriškai jį pagal jame nustatytą tvarką ir privalo įvykdyti iki 2015 m. liepos 23 d.

Bylos duomenimis, nuteistasis iš tiesų VSAT prie LR VRM Pasieniečių mokyklai yra skolingas 5 179,61 Eur su jo mokymu susijusių išlaidų bei turi valstybei mokestinę prievolę, kurią sudaro 87 301 Eur (4 t., b. l. 20, 25). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės niekaip nepašalina prieš nuteistąjį priimto įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo privalomumo bei savaime nesuteikia pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą apskųstą teismo nutartį. Todėl nuteistojo A. L. skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis nenaikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Elena Vainienė