Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas T. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 2–6) į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. birželio 17 d. jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, kamerose vienam asmeniui teko mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, kamerose buvo tamsu, prastas apšvietimas, rūkantys asmenys kamerose laikomi kartu su nerūkančiais, atvykstant ar išvykstant etapu, asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, asmuo, esant žemai oro temperatūrai, yra verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Dėl Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresiją. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 84–92) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. birželio 18 d. kamerose Nr. 38, 94, 19, 93, 91, 41, 21, 29, 89, 42, 16, 65, 102, 63, 7, 18, 1, 71, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 11 asmenų. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. birželio 17 d. pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI Ūkio aptarnavimo būryje, kur nuteistieji laikomi bendrabučio tipo patalpose, turi galimybę laisvai vaikščioti ir dirbti. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos normų reikalavimams nurodė, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini (t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą), ir įstaiga negali būti pripažinta atsakinga už šių reikalavimų pažeidimą. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kamerų būklė priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: jie nesuinteresuoti palaikyti švarą ir tvarką ar tausoti įstaigos patalpas, asmenys niokoja įstaigos turtą, blogina patalpų būklę. Šiaulių TI, esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduoda valymo inventoriaus komplektą. Pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Šiaulių TI kamerose langai yra skaidraus stiklo. Teisės aktuose imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad 18–22 laipsnių temperatūra laikoma optimalia protiniam darbui, todėl 2–4 laipsniais žemesnė temperatūra operatyviai vykdomos asmens kratos metu (išsirengęs iki apatinių rūbų asmuo būna 1–2 minutes) neturėtų būti pripažįstama galinčia sukelti neigiamus išgyvenimus. Nuo 2010 metų Šiaulių TI, įgyvendinant Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos HN 76:2010 nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 22 d. atvykęs į Šiaulių TI pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog yra rūkantis ir sutinka būti laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis. Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu (b. l. 102–111) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Iš atsakovo atstovo 2016 m. kovo 11 d. pažymos Nr. 60/09-9380 „Dėl T. T.“ matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. birželio 18 d. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 38, 94, 19, 93, 91, 41, 21, 29, 89, 42, 96, 16, 65, 102, 63, 7, 18, 1, 71, kurių plotas buvo nuo 6,56 kv. m iki 23,10 kv. m, jose buvo laikoma nuo 1 iki 11 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 1,70 kv. m iki 19,09 kv. m kameros ploto. Per šį laikotarpį 234 dienas pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 38, 94, 19, 93, 91, 21, 29, 89, 96, 102, pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui kameros ploto normą (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas periodiškai svyravo nuo 1,70 kv. m iki 3,58 kv. m). Teismas nurodė, kad iš minėtos Šiaulių TI pažymos Nr. 60/09-9380 matyti, jog pareiškėjui (vienam asmeniui) atskirais laikotarpiais, kai buvo laikomas kamerose Nr. 38, 93, 91, 29, 102, 63, 7, teko atitinkamai nuo 2,05 kv. m iki 18,45 kv. m kameros ploto. Teismas kritiškai įvertino šią pažymą, nes joje nurodytas laikomų asmenų skaičius dienos pradžioje bei dienos pabaigoje, tačiau nėra galimybės nuspręsti, kiek laiko per dieną kalinamas asmuo buvo laikomas kamerose pažeidžiant ar nepažeidžiant jo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas įvertino šios pažymos turinį pareiškėjo, teigiančio, kad jam nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas, naudai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas iš viso 266 dienas.Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su kamerų neatitikimu higienos normų reikalavimams, nustatė, kad kamera Nr. 94, kurioje tikrinimo metu buvo laikomas pareiškėjas, buvo patikrinta 2014 m. sausio 14 d. (išvados surašytos 2014 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. EP-8). Šios kameros santykinė oro drėgmė atitiko nustatytas higienos normas, tačiau užfiksuoti oro temperatūros ir dirbtinės apšvietos pažeidimai, nurodyta, jog kamerose reikalingas remontas (Higienos normos HN 76:2010 56, 62, 22 p. pažeidimai). Kiti Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai dėl Šiaulių TI patalpų atitikimo ar neatitikimo higienos normų reikalavimams tiesiogiai nesietini su pareiškėju, nes patikrinimų metu pareiškėjas arba nebuvo laikomas Šiaulių TI, arba kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo tikrinamos. Teismui pateiktoje Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. kovo 17 d. pažymoje Nr. 62/08-202 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad vadovaujantis Higienos normos HN 76:2010 24 punktu, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus (kamerose yra skaidraus stiklo langai). Įstaigoje nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, todėl patalpose gali būti per mažas judėjimo greitis ir/ar santykinės drėgmės lygis. Šiaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą, padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, nes nėra galimybės padidinti langų angas. Šiaulių TI visos patalpos šaltuoju metų laiku šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų. Pati įstaiga tiekiamo šildymo parametrų nereguliuoja. Gyvenamosiose kamerose dirbtinis apšvietimas įrengtas vadovaujantis Higienos norma HN 76:2010. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs turimus rašytinius įrodymus, konstatavo, jog Šiaulių TI, pažeisdamas Higienos normos HN 76:2010 62, 56, 22 punktus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.Dėl pareiškėjo teiginių, kad buvo kalinamas kartu su rūkančiais asmenimis, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas (taip pat ir atsakovas) nepateikė įrodymų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu metu kreipėsi į Šiaulių TI administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis, ir prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma. Priešingai, byloje yra pareiškėjo prašymas Šiaulių TI direktoriui, kuriame jis nurodo esąs rūkantis, prašo paskirti į kamerą, kurioje yra laikomi rūkantys suimtieji arba nuteistieji. Šiaulių visuomenės sveikatos centras, 2014 m. rugsėjo 25 d. atlikęs periodinį patikrinimą (išvada surašyta 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406), nurodė, jog rūkantys ir nerūkantys asmenys apgyvendinami atskirose režiminio korpuso apgyvendinimo kamerose pagal užpildytus prašymus, kuriuos suimtieji pildo atvežus juos į laisvės atėmimo vietą. Iš to teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu aspektu nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.Teismas, vertindamas laikino patalpinimo kamerų sąlygas, nustatė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 užfiksuota, jog išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos; 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 užfiksuota, kad laikino laikymo ir paskirstymo patalpos yra išvėdintos, tačiau metaliniai kamerose esantys paviršiai aprūdiję (Higienos normos HN 76:2010 54 p. pažeidimas). Iš to teismas padarė išvadą, kad Šiaulių TI, pažeisdamas Higienos normos HN 76:2010 54 punktą, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.Teismas, atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Pareiškėjas savo skunde dėl sveikatos problemų nepasisakė, tačiau nurodė, kad dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų jis patyrė dvasinių nepatogumų, sukrėtimų, emocinę depresiją. Teismui nekilo abejonių, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas sprendė, kad pareiškėjui už apgyvendinimą perpildytose kalinimo kamerose neturtinei žalai atlyginti priteistina 2 500 Eur suma. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus beveik vieneriems metams nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai. Aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba pakankamai ilgą laiką, leido teismui daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti 9 000 Eur suma. Be to, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, buvimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjui tekusi kameros ploto norma nuolat kito, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 115–117) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą. Pareiškėjas teigia, kad visą laikotarpį (nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. birželio 18 d.) buvo kalinamas Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis, perpildytose kamerose, nebuvo galimybės pasivaikščioti ir prasimankštinti. Sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino jo privatumo, iš jo sklido blogas kvapas, sienos buvo drėgnos, veisėsi pelėsis, krito kalkės. Dėl visų šių aplinkybių patyrė daug neigiamų išgyvenimų, todėl jam turėtų būti priteista 9 000 Eur suma.Šiaulių TI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 151–153) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl Nutarties 12 punkte nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde Šiaulių apygardos administraciniam teismui nurodytų, tačiau apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 12 punkte išdėstytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. birželio 18 d., kurio metu iš viso 266 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą (b. l. 26–34; žr. Nutarties 6 p.). Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino įvairius pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimus higienos normų reikalavimams (žr. Nutarties 7 ir 9 p.). Šių aplinkybių pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako. Papildomai pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja asmens privatumo neužtikrinantį sanitarinio mazgo įrengimą, tačiau šie pareiškėjo teiginiai buvo paneigti atsakovo atstovo atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 88), kuriame akcentuoja, jog sanitarinis mazgas nuo bendros erdvės yra atskiras mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Manytina, kad paminėtas sanitarinio mazgo įrengimas užtikrina jame esančio asmens privatumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (266 dienas), į pažeidimų intensyvumą, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes (žr. Nutarties 10 p.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 2 500 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o T. T. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.