Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius, 2009 m. kovo 2 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjai I. T., pareiškėjos atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui, atsakovo atstovei Birutei Bareišaitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., L. S., S. R., M. D., A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. T. skundą dėl įpareigojimo suformuoti žemės sklypą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys A. S., M. D., L. S., S. R., A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad 2006 06 30 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pagalbinius pastatus, esančius Slabados kaime, Marijampolės seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje.

Pareiškėja pasamdė UAB „Geomatis“, kuri atliko matavimus ir jie buvo perduoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, tačiau sklypas iki šiol nėra suformuotas.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė ir prašė tenkinti.

Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008 03 20 patikrino žemės sklypo ribas ir surašė „Žemės naudojimo patikrinimo aktą“ Nr. 46/1. Patikrinimo metu nustatyta, kad faktiškai naudojama S. S. ir A. S. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos neatitinka pažymėtų kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų (žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus) ir dengia I. T. faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą. Atsižvelgiant į I. T. prašymą suformuoti jai namų valdos žemės sklypą, nutarta pavesti projektų autoriui patikslinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šioje situacijoje taikytinos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka. Paaiškina, kad kaimyninio žemės sklypo savininkai faktiškai tos dalies žemės sklypo, kurioje pareiškėjai formuotina namų valda, nenaudoja, todėl tikėtina, kad ginčo dėl sklypo ribų patikslinimo nekils.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008 03 26 A. B. individualiai įmonei pavedė patikslinti žemės sklypo ribas ir parengti žemės sklypo planą pagal faktinę padėtį bei suformuoti I. T. namų valdos žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikalavimas yra vykdomas ir žemės sklypas po jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais yra formuojamas, prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje VAVA atstovė prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad jau atlikti beveik visi sklypo formavimo darbai, parengtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymo projektas, tačiau įsakymas dar nepriimtas. Patvirtino, kad prie pareiškėjos naudojamo sklypo esantys gretimi sklypai priklauso piliečiams, t. y. tretiesiems asmenims, nuosavybės teise, todėl norint keisti jų sklypų ribas netgi tik planinėje medžiagoje, būtinas jų sutikimas. Paaiškino, kad realiai pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys naudojasi žemės sklypais kitaip nei įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Paaiškino, kad tik S. S. buvo davusi sutikimą tikslinti žemės sklypų ribas.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. S., M. D., L. S., A. S. ir S. R. teismo posėdyje pasisakė, kad su skundu sutinka, kad jeigu yra padaryta projektavimo klaida, ji turi būti ištaisyta. Tačiau tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko, kad jiems priklausančio sklypo ribos būtų kaip nors keičiamos realiai.

Skundas atmetamas.

Ginčas yra dėl sklypo suformavimo, kai valstybinės žemės sklype yra pareiškėjai privačios nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai I. T. priklauso tokie nekilnojamojo turto objektai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje Slabados kaime: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas unikalus, Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-9 ir 10-11). Pareiškėjai 2006 06 30 įsigyjant nekilnojamąjį turtą – pastatus – buvo atsižvelgta į tai, kad valstybinę žemę patikėjimo teise valdanti Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštaravo dėl pastatų pardavimo. Tačiau sklypas po pastatais nebuvo suformuotas. Tai patvirtina įrašas 2006 07 03 Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kuriame nurodyta, kad dėl žemės valdymo jokių įrašų nėra (b. l. 10). Nustatyta, kad pareiškėja ne kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl sklypo suformavimo (b. l. 12, 13, 15-16, 17). Pagal pareiškėjos prašymus sklypo formavimo veiksmai buvo realiai pradėti atlikinėti tik jau bylai esant teisme, tačiau pareiškėja neskundė teismui tų faktų, kad į jos 2006 – 2007 metais teiktus prašymus dėl sklypo suformavimo nebuvo niekaip reaguojama, t. y. nebuvo atliekami jokie veiksmai ir jai nebuvo netgi pateikti atsakymai, kurie paaiškintų, kodėl sklypas neformuojamas, nebuvo pranešta, kad jos 2006 metų prašymas perduotas A. B. individualiai įmonei (b. l. 24). Pareiškėjos reikalavimas, kuris nagrinėjamas teisme šioje byloje, yra reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus – suformuoti žemės sklypą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl to teismas ir vertina, ar Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, gali pareiškėjos prašomu būdu ir sąlygomis suformuoti pareiškėjai sklypą po jos nuosavybės teise valdomais pastatais bei naudojamą sklypą šalia pastatų.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 03 17 rašte Nr. 20-189 (b. l. 25-26) pareiškėjai nurodoma, kad A. B. individuali įmonė, vykdanti žemės reformos darbus Migūnų kadastro vietovėje, parengė projekto papildymo dokumentus dėl žemės sklypo suformavimo prie pareiškėjai priklausančių pastatų. Projekto rengėjas nurodė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, kad pareiškėjai suformuotas sklypas „persidengia“ su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame rašte taip pat aiškinama, kad pareiškėjai formuojamas sklypas taip pat patenka ir į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Nurodoma, kad šių sklypų, į kuriuos patenka pareiškėjai formuojamas sklypas, ribos yra jau pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Tačiau iš pateiktų dokumentų matyti tik tiek, kad pareiškėjai formuojamą sklypą dengia žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes tai patvirtina 2008 03 20 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 46¹ ir prie jo pridedama ištrauka iš Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (b. l. 27-29). Iš akto priedo žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos (b. l. 28-29) matyti, kad pareiškėjos naudojamas sklypas yra per vidurį tarp sklypų, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau iš paties žemės naudojimo patikrinimo akto matyti tik tai, kad pareiškėjai formuojamas sklypas persidengia su sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kokią konkrečią reikšmę turi kitoje pareiškėjai formuojamo sklypo pusėje esantis kitas sklypas, VAVA tinkamai nepaaiškina. Tik teisme atstovė aiškino, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos persidengia su pareiškėjai formuojamu sklypu 0,15 ha, tačiau dar pareiškėjos sklypui trūksta 0,05 ha, kurie galėtų būti gauti taisant sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, bet negaunamas šio sklypo savininko sutikimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pati pareiškėja nei skunde teismui, nei prašymuose VAVA dėl sklypo suformavimo nėra nurodžiusi, kokio dydžio sklypas jai turi būti suformuotas, todėl daroma išvada, kad dėl sklypo dydžio ginčo nėra. VAVA dokumentais nepatvirtina, kad pareiškėjai formuojamas sklypas pagal nusistovėjusią naudojimo tvarką patenka į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, VAVA taip pat nenurodo, kad sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka po pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Dėl nusistovėjusios naudojimo tvarkos yra tik Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 46¹, kuris patvirtina, kad pareiškėja naudojasi ta sklypo dalimi, kuri patenka į žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas ribas. Dėl to nėra įrodymų, kad sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos jo ribos kaip nors trukdo formuoti sklypą pareiškėjai. VAVA atstovė paaiškino, kad gretimi žemės sklypai nuosavybės teise įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kitiems asmenims. Minėtame 2008 03 17 rašte pareiškėjai taip pat nurodoma, kad gretimų sklypų ribos jau pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjai sklypas gali būti suformuotas tik pakoregavus žemės reformos žemėtvarkos projektą, nes sklypų ribos, netgi jei būtų taisoma klaida tik dokumentuose, gali būti keičiamos tik apskrities viršininko administracijos priimto administracinio akto pagrindu. Tokiu aktu šiuo atveju gali būti tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas, kuriuo būtų keičiamas jau patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Toks žemėtvarkos projekto pakeitimas galimas tik atlikus tokią pačią procedūrą, kaip ir tvirtinant žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Iš Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, išduoto 2008 12 01, matyti, kad mirusiai S. S. (mirė (duomenys neskelbtini)) priklausė 65/80 dalys 0,8 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 57). Šį sklypą lygiomis dalimis paveldėjo mirusios S. S. vaikai M. D., L. S., S. R. ir A. S., tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje. Dalies šio sklypo savininkė yra ir A. S. (b. l. 30), ji pati tai pripažino teismo posėdyje.

Iš teismo posėdyje pateiktų VAVA atstovės dokumentų bei paaiškinimų daroma išvada, kad VAVA formuoja pareiškėjai sklypą, rengdama žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą bei patikslinimą. Tam iš gretimo sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko gautas sutikimas dėl sklypų ribų patikslinimo. Tačiau akivaizdu, kad turimų dokumentų sklypų ribų sutikslinimui nepakanka, nes VAVA gautas tik M. D. prašymas (b. l. 72) perdaryti sklypo planą. Visų pirma, šis prašymas nepagrįstai teikiamas mirusios S. S. vardu. Antra, sklypo savininkai yra 5 asmenys, t. y. mirusios S. S. 4 įpėdiniai ir A. S., todėl sklypų ribos gali būti keičiamos tik gavus visų gretimo sklypo savininkų sutikimą arba jiems neginčijant svarstomo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir patikslinimo. Duomenų, kad projekto papildymas ir patikslinimas jau buvo viešai apsvarstyti, nėra. Tik tuomet paaiškės, ar tikrai nėra ginčo dėl sklypų ribų ir sklypas pareiškėjai žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme galės būti formuojamas neginčijant gretimo sklypo savininkų nuosavybės teisės įgijimo dokumentų. Viešo žemėtvarkos projekto papildymo ir patikslinimo svarstymo metu pretenzijas gali pareikšti ir kito gretimo sklypo savininkas ar kiti suinteresuoti asmenys, kurie gali manyti, kad pildant ir tikslinant žemėtvarkos projektą jų teisės pažeidžiamos.

Išdėstytos faktinės aplinkybės vertinamos atsižvelgiant į teisinį žemės sklypų formavimo reglamentavimą. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Šioje normoje pasakyta, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Panašiai reglamentuojamas ir valstybinės žemės perleidimas (10 straipsnis). Tokių sklypų dydis nustatomas taip pat pagal teritorijų planavimo dokumentus. Taigi pareiškėja turi teisę reikalauti, kad jai būtų formuojamas žemės sklypas nuomai ar perleidimui nuosavybėn, tačiau toks sklypas pirmiausiai turi būti numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas tai visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų nustatymą bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal šio straipsnio 26 dalį žemėtvarkos projektas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės. Analogiškas reglamentavimas yra ir Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, kurioje sakoma, kad parduodamas žemės sklypas turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Iš VAVA pateiktų dokumentų akivaizdu, kad Vilniaus rajono Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 04 24 įsakymu Nr. 2.3-3989-41 (b. l. 74-76), tačiau jame nepatvirtintas I. T. skirtino žemės sklypo plotas, sklypas nesuformuotas. Tai patvirtina ištrauka iš Migūnų kadastro vietovės žemės reformos projekto (b. l. 28). Tretiesiems suinteresuotiems asmenims sklypas suformuotas dar 2000 09 22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 3230-41 tvirtinant tos pačios vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, o jų sklypo ribas, norint pareiškėjai suformuoti sklypą, reikia keisti. Todėl ir planuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo numatoma šį sklypą (Nr. 633) suformuoti (b. l. 74-76), o tam trūksta ploto, dėl ko rengiamas ir 2000 09 22 įsakymo Nr. 3230-41 patikslinimas (b. l. 77-79). Iš Vilniaus apskrities viršininko įsakymo rengimo medžiagos (b. l. 74-79) akivaizdu, kad, tikslinant 2000 metų žemėtvarkos projektą, siekiama keisti gretimo sklypo (Nr. 318-1), kurio plotas 0,80 ha, ribas. Minėta, kad turimas tik vieno S. S. įpėdinės M. D. sutikimas tokiam veiksmui. Tuo tarpu Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis leidžia tikslinti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir tai tik tuo atveju, jeigu dėl to nekyla ginčų. Šiuo metu gretimo sklypo 4 savininkai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), numeris žemės reformos žemėtvarkos projekte – 318-1) yra įgiję nuosavybę ne pagal sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bet pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Dėl to daroma išvada, kad, tikslinant 2000 metais patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą, būtinas visų minėto sklypo savininkų sutikimas. Suprantama, kad sutikimas gali būti pareikštas ir žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir patikslinimo projekto viešo svarstymo metu, nepareiškiant pretenzijų ar nesutikimo su naujai formuojamo sklypo ribomis. Žemės reformos įstatymo 19, 20 ir 21 straipsniuose nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymo tvarka. Tiek įstatyme, tiek šio įstatymo pagrindu priimtuose teisės aktuose numatyta, kad žemėtvarkos projektai svarstomi su visuomene ir derinami. Vyriausybės 1998 04 01 nutarimu Nr. 385 (su pakeitimais) patvirtintame Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 6 punkte bei tuo pačiu nutarimu patvirtintame Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 14 ir 15 punktuose nustatyta, kad parengti projektai skelbiami viešai ir svarstomi su visuomene. Iš pastarojo aprašo 2 punkto daroma išvada, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, o kaip minėta pirmiau, sklypas, kurį pilietis turi teisę nuomoti ar įsigyti, turi būti pirmiausiai suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente.

Iš visų aprašytų faktinių aplinkybių bei teisinio sklypų formavimo reglamentavimo daroma išvada, kad sklypas pareiškėjai negali būti suformuotas tol, kol tas sklypas nebus numatytas tinkamai patvirtintame tos teritorijos planavimo dokumente, šiuo atveju žemės reformos žemėtvarkos projekte. Todėl pareiškėjos teismui pateiktas reikalavimas suformuoti jai sklypą, apeinant šį privalomą etapą, negali būti tenkinamas. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, kaip rodo atsakovo pateikti dokumentai, rengia žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 09 22 įsakymu Nr. 3230-41, patikslinimą bei žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 04 24 įsakymu Nr. 2.3-3989-41, papildymą. Projekto papildymu pareiškėjai formuojamas sklypas Nr. 633 (b. l. 74-76), o projekto patikslinimu (b. l. 77-79) sklypo Nr. 318-1 ribos (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) keičiamos taip, kad būtų galimybė pareiškėjai suformuoti sklypą. Tačiau projekto papildymas ir patikslinimas turi būti rengiami tokia pačia tvarka, kaip ir pats žemėtvarkos projektas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad projekto papildymo ir patikslinimo rengimas dar nėra baigtas, nes nėra duomenų, kad jis būtų tinkamai apsvarstytas ir suderintas (derinimo atžymų pateiktuose planuose taip pat nėra). Vilniaus apskrities viršininkas dar nėra priėmęs įsakymo, kuriuo patvirtintų žemėtvarkos projekto papildymą ir patikslinimą, kuriuo pareiškėjai formuotinas sklypas būtų nustatytas teritorijos planavimo dokumente, tačiau toks įsakymas yra rengimo stadijoje. Taigi pareiškėjai suformuoti sklypą galimybės nėra, kol šis sklypas nenumatytas teritorijų planavimo dokumentuose – šiuo atveju žemės reformos žemėtvarkos projekte. Pareiškėja pirmiausiai turi siekti ne sklypo jai suformavimo, o sklypo įtraukimo į teritorijos planavimo dokumentą. Teismas negali išeiti už pareikšto reikalavimo ribų, todėl nesprendžia nei dėl galimo vilkinimo, nei dėl atsakovo įpareigojimo nustatyti sklypo vietą ir ribas žemėtvarkos projekte. Dėl to skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos I. T. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.