Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Lina Rakštelytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-512-106-2012 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00335-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. birželio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nuteistas už tai, kad pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą: jis 2012 m. kovo 7 d., 12.15 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atėjęs į UAB „Norfos vaistinė“, Taikos pr. 66A, Klaipėdoje, savitarnos salę, atvirai pasikėsino pagrobti UAB „Norfos vaistinė“ priklausančias prekes: kremą „Babe Pediatric“, už 44,18 Lt, kremą „Babe Pediatric“, už 56,91 Lt, kremą „Babe Pediatric“, už 68,07 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nesusimokėjęs už prekes ir praėjęs pro prekybines kasas buvo sulaikytas vaistinės darbuotojų.

Nuteistasis I. K. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados dėl nuteistojo kaltumo yra grindžiamos teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, I. K. kaltę grindė įrodymais, nepažeisdamas įrodymų vertinimo nuostatų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Nuteistasis tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde prisipažino, kad kaltinime nurodytu metu būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atėjęs į UAB „Norfos vaistinė“, Taikos pr. 66A, Klaipėdoje, savitarnos salę, pasikėsino pagrobti UAB „Norfos vaistinė“ priklausančias prekes: kremą „Babe Pediatric“, už 44,18 Lt, kremą „Babe Pediatric“, už 56,91 Lt, kremą „Babe Pediatric“, už 68,07 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nesusimokėjęs už prekes ir praėjęs pro prekybines kasas buvo sulaikytas vaistinės darbuotojų. Tačiau apeliantas skunde teigia, jog jo padaryti veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nes jis daiktus vogė slapta, todėl nusikalstamos veikos turėtų būti perkvalifikuotos į 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį.

Atvirosios vagystės esminis požymis yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-415/2008).

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K. atėjęs į UAB „Norfos vaistinė“, Taikos pr. 66A, Klaipėdoje, savitarnos salę, atvirai pasikėsino pagrobti UAB „Norfos vaistinė“ priklausančias prekes, t.y. matant liudytojoms L. S. ir I. B., veikė viešai, nes minėtos liudytojos suvokė neteisėto svetimo turto pagrobimo faktą, ir nuteistasis tai žinojo. Liudytoja L. S. teisme parodė, jog I. K. įėjus, į vaistinę, ji jį stebėjo. Nuo I. K. buvo per 5-6 metrus. Jis ją tikrai turėjo matyti (b. l. 140). Liudytoja I. B. parodė, jog atėjus į salę pamatė I. K.. Jai einant link jo, jis paėmė prekes ir pradėjo bėgti (b. l. 140). Šiais įrodymais paneigtas I. K. tvirtinimas, kad jis niekam nematant paėmė prekes. Tokie liudytojų ir paties nuteistojo parodymai atspindi realią įvykio situaciją ir įrodo, jog I. K. padarė atvirą svetimo turto vagystę, jis buvo stebimas ir tai suprato, todėl su pavogtomis prekėmis bėgo iš vaistinės pro duris, stengėsi realizuoti sumanymą, išvengti sulaikymo. Nors apeliantas teigia, kad nematė, kad yra stebimas, ir, kad nebūtų nelogiška bandyti kažką pagrobti jei matai, kad esi stebimas, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai vertintini, kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį ir išvengti griežtos bausmės už padarytą nuskalstamą veiką. Kaip kolegijos posėdyje pripažino ir pats nuteistasis, vaistinės salėję, kur buvo išdėliotos prekės, buvo ne tik vaistinės darbuotojos, bet ir pirkėjų. Kur buvo kiti pirkėjai, ar matė kaip jis pagrobė prekes, jis nestebėjo. Net jei I. K. ketino slapta pagrobti prekes, akivaizdu, kad slaptoji vagystė, jam pamačius, kad yra stebimas ir neatsisakius savo ketinimo, o bandant su pagrobtomis prekėmis pabėgti, peraugo į atvirąją vagystę. Taigi nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti, matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, o nuteistajam to nepaisant, pagrįstai konstatuota, kad nuteistasis atvirai pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas I. K. nusikalstamus veiksmus, pagrobiant UAB „Norfos vaistinė“ prekes, pagrįstai įvertino kaip atvirą vagystę ir teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Švelninti bausmę nuteistasis neprašo, bausmė I. K. paskirta BK 178 straipsnio 2 dalies numatytos sankcijos ribose.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. K. apeliacinį skundą atmesti.