- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2-11925-1089/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06651-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- Huawei Technologies Co
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Huawei Technologies Co. Ltd ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ dėl paskleistų duomenų paneigimo bei pripažinimo pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją ir neatitinkančiais tikrovės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė Huawei Technologies Co. Ltd kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad 2018 m. gruodžio 14 d. interneto svetainėje www.lrytas.lt verslo naujienų skiltyje paskelbtame straipsnyje pavadinimu „Kinijos milžinas klesti ir Lietuvoje“ paskleisti teiginiai „įtariama, kad šios bendrovės įranga gali suteikti prieigą Kinijos vyriausybei užsiimti šnipinėjimu kitose valstybėse“, „kaltinimai kinams nėra laužti iš piršto“, „nuo 2012-ųjų penkerius metus kiekvieną naktį įvairūs duomenys buvo siunčiami į Kinijoje esančius serverius. Įmonės vaidmuo šiuo atveju liko nežinomas, tačiau akivaizdu, kad buvo naudojamasi jos įranga“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją.
2. Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia pačia forma, t. y. interneto svetainėje www.lrytas.lt verslo naujienų skiltyje, paskelbti tokio turinio paneigimą:
2.1. „2018 m. gruodžio 14 d. interneto svetainėje www.lrytas.lt buvo paskelbtas straipsnis pavadinimu „Kinijos milžinas klesti ir Lietuvoje“, kuriame buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie Huawei įrangos nesaugumą ir Huawei įmonės dalyvavimą neteisėtame duomenų rinkime (perėmime). Paskelbiant tokius teiginius apie Huawei įmonę ir jos įrangą buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi:
2.1.1. UAB „Lrytas“ neturi duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad Huawei įrangoje būtų kokių nors spragų ar „užpakalinių įėjimų“ (angl. – „backdoors“), kurie sudarytų sąlygas tretiesiems asmenims be Huawei įrangos vartotojo sutikimo neteisėtai pasiekti ar neteisėtai perimti tokios įrangos perduodamus duomenis;
2.1.2. UAB „Lrytas“ neturi duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad Huawei būtų kada nors prisidėjusi prie kokio nors neteisėto duomenų rinkimo, perėmimo ar šnipinėjimo veiklos.“.
3. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
3.1. Atsakovės 2018 m. gruodžio 14 d. interneto svetainėje www.lrytas.lt paskelbtame straipsnyje „Kinijos milžinas klesti ir Lietuvoje“ buvo paskelbta ieškovės dalykinę reputaciją pažeidžianti ir tikrovės neatitinkanti informacija. Atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, atsisakė paneigti paskelbtą informaciją ir nurodė, kad straipsnis buvo parengtas remiantis internetiniame portale www.spiegel.de paskelbta publikacija. Tačiau atsakovė ne tik pakeitė Spiegel straipsnio teiginius, kad suteiktų jiems daugiau įtaigos ir ieškovei mestiems kaltinimams, bet ir nepateikė jokių nuorodų į kitą susijusį Spiegel straipsnį, kuriame paskelbta informacija, parodanti ieškovei mestų kaltinimų nepagrįstumą.
3.2. Ginčo straipsnyje dėstomuose teiginiuose apie ieškovės veiklą yra pateikta informacija apie faktus, juos teigiant kaip objektyviai egzistuojančius. Straipsnyje teigiama, kad įtarimai, jog ieškovės įranga gali suteikti prieigą Kinijos vyriausybei užsiimti šnipinėjimu nėra išgalvoti, t. y. nėra laužti iš piršto. Tokiais teiginiais yra konstatuojami faktai ir jų egzistavimas gali būti objektyviai patikrintas. Straipsnyje yra pateikiama tik ta informacija, kuri yra apie ieškovės veiklą. Nei straipsnyje, nei atsakovės pateiktame atsakyme į pretenziją nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų straipsnio teiginius. Atsakovė ne tik skleidžia nepatikrintą informaciją, bet ją skleidžia selektyviai ir tai daro tokiu būdu, kad sustiprintų ieškovei metamus kaltinimus.
3.3. Aplinkybę, kad atsakovės publikuotas straipsnis nėra išimtinai pagrįstas Spiegel straipsniu, patvirtina tiek Spiegel publikuotos informacijos iškreipimas, tiek jos dalies nutylėjimas. Be to, prieš skelbdama straipsnį, atsakovė nepatikrino Spiegel paskelbtos informacijos ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 3 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pareigas. Atsakovės paskelbtų teiginių apie ieškovę nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys.
3.4. Ieškovė nėra prisidėjusi prie kokio nors neteisėto duomenų rinkimo ar perėmimo. Taip pat ieškovės įrangoje nėra jokių spragų („užpakalinių įėjimų“), kurios būtų paliktos sąmoningai, kad būtų sudaryta galimybė be ieškovės įrangos naudotojo sutikimo kaip nors paveikti tinklus ar šiais tinklais perduodamus duomenis. Tą patvirtina ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 14 d. duotas interviu.
3.5. Atsakovės paskelbta informacija pažeidžia ieškovės dalykinę informaciją, kadangi straipsnio skaitytojams sudaromas įspūdis, kad ieškovės įranga nėra saugi ir sudaro sąlygas pasiekti (perimti) ieškovės įrangos perduodamus duomenis be tokios įrangos naudotojo sutikimo. Be to, sudaro sąlygas vykdyti šnipinėjimo veiklą. Atsakovė, kaip straipsnio rengėja, tvirtina, kad tokie įtarimai nėra iš piršto laužti. Taigi skaitytojams sudaromas įspūdis, kad egzistuoja tam tikri objektyvūs duomenys, kurie gali patvirtinti šiuos įtarimus. Straipsnio teiginiai, vertinant juos kompleksiškai, visiškai be jokio faktinio pagrindo sukuria visuomenei neigiamą nuomonę apie ieškovę ir įmonės vykdomą veiklą ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją.
Atsiliepimas
4. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lrytas“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
4.1. Ginčo straipsnyje paskelbti duomenys buvo portalo www.lrytas.lt, kaip visuomenės informavimo priemonės, reakcija į pasaulinį atgarsį įgavusius įvykius. Straipsnyje nėra pateikta jokių naujų duomenų ar apibendrinančių išvadų. Rengiant straipsnį remtasi ne tik Spiegel paskelbtu straipsniu, bet ir agentūros AP medžiaga ir kitais informacijos šaltiniais.
4.2. Straipsnyje atsakovė nepateikė naujų iki straipsnio paskelbimo viešai neskelbtų duomenų, kurie neatitiktų tikrovės ir žemintų ieškovės reputaciją. Straipsnyje tik perpasakojama tai, kas apie ieškovę buvo ir yra labai plačiai skelbiama pasaulio žiniasklaidoje. Straipsnyje atsakovė nedarė savarankiškų išvadų ar apibendrinimų.
4.3. Iš ieškinyje suformuluoto paneigimo teksto negalima suprasti, kokius konkrečiai paties atsakovo paskelbtus teiginius, kurie neatitinka tikrovės, yra prašoma paneigti. Straipsnyje nėra teigiama, kad atsakovė turi kažkokius duomenis, kurie būtų kitokie, negu nurodyti kituose informacijos šaltiniuose.
5. Dublike ieškovė papildomai nurodė tokius esminius argumentus, kuriais neigia atsakovės atsikirtimus:
5.1. Atsakovės pateiktuose straipsniuose nėra nurodomi jokie konkretūs duomenys ar faktai, kurie patvirtintų ieškovei metamus įtarimus ar ginčo objektu esančioje atsakovės straipsnio dalyje išdėstytus teiginius. Ginčo straipsnio ištraukoje buvo paskelbti konkretūs faktai (žinios), o ne perpasakota tai, kas apie ieškovę buvo paskelbta kitose žiniasklaidos priemonėse. Atsakovė paskelbė tokius faktus (žinias), kurie pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją:
5.1.1. Ieškovės įranga galimai nėra saugi, nes gali turėti kokių nors spragų ar „užpakalinių įėjimų“, kurie sudarytų sąlygas tretiesiems asmenims be įrangos vartotojo sutikimo neteisėtai pasiekti ar neteisėtai perimti tokios įrangos perduodamus duomenis;
5.1.2. Ieškovei metami kaltinimai dėl įrangos nesaugumo turi faktinį pagrindą ir nėra išgalvoti;
5.1.3. Naudojantis ieškovės įranga nuo 2012 metų penkerius metus duomenys neteisėtai buvo siunčiami į Kiniją iš Afrikos Sąjungos būstinės, ieškovė tokių veiksmų atlikime dalyvavo, tačiau nėra aiškus ieškovės vaidmuo.
5.2. Negalima sutikti su atsakovės pozicija, kad atsakovė turėjo teisę skleisti informaciją, kurios pagrindimui neturi jokių duomenų. Atsakovė privalo prisiimti atsakomybę už ginčo teiginių paskelbimą. Ieškovės prašomas paskelbti paneigimas yra suformuluotas taip, kad būtų paneigti būtent atsakovės paskelbti teiginiai, kurie neatitinka tikrovės. Paneigimo tekstas atitinka teisės aktų reikalavimus.
6. Triplike atsakovė papildomai pažymėjo, kad palaiko atsiliepime į ieškinį pareikštą poziciją dėl ieškovės reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
7. Išanalizavus atsakovės procesinių dokumentų turinį, taip pat išklausius teismo posėdyje atsakovės atstovo paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad atsakovė ginčo publikaciją paskelbė reaguodama į įvairiose visuomenės informavimo priemonėse (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių) pasirodžiusią informaciją apie ieškovei metamus įtarimus šnipinėjimu. Dėl to atsakovės veiksmai įsijungiant į tokios informacijos viešinimą patys savaime negali būti traktuojami kaip neteisėti ir nesuderinami su visuomenės informavimo priemonėms (žurnalistams) taikomais reikalavimais. Ieškovė iš esmės neginčijo atsakovės atsikirtimo, kad straipsnyje paskleista informacija bendrąja prasme yra plačiai aptariama tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Tokią faktinę aplinkybę patvirtina ir byloje pateikti įvairūs dokumentai, kitų publikacijų ištraukos (I t., b. l. 46–49, 61–74). Esant tokiai situacijai, ieškovė be pagrindo teigia, kad atsakovė neturėjo teisės savo ruožtu reaguoti į viešai ir plačiai vykstančią diskusiją apie ieškovei Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnų ir kitų subjektų reiškiamus įtarimus ir kitus su tuo susijusius veiksnius. Kartu tai reiškia, kad šioje situacijoje ginčo objektu – be kita ko, įvertinus ieškinio pagrindą, faktiškai yra tik konkreti atsakovės publikuoto straipsnio ištrauka, bet ne visas atsakovės paskelbtas straipsnio tekstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 263 straipsnio 2 dalis).
8. Gindamasi nuo ieškovės pretenzijų, atsakovė 2019 m. sausio 29 d. atsakyme pabrėžė, kad ginčo publikaciją parengė remdamasi 2018 m. gruodžio 6 d. Spiegel paskelbtu straipsniu „Kinijos IT firma „Huawei“. Pasaulinio masto koncernas Komunistų partijos malonės dėka“ (I t., b. l. 24–25). Atsiliepimo į ieškinį 6 punkte atsakovė, plėsdama savo pradinę poziciją, papildomai paaiškino, kad publikacija parengta remiantis ir Associated Press medžiaga, kitais informacijos šaltiniais. Pastarajam teiginiui pagrįsti atsakovė įrodymų nepateikė. Taigi nėra faktinio pagrindo pritarti nurodytam atsakovės atsikirtimui (CPK 178, 185 straipsniai). Atitinkamai darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo publikaciją parengė remdamasi ir kitais informacijos šaltiniais, o ne išimtinai Spiegel paskelbto straipsnio medžiaga.
9. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas tik tuo aspektu, ar paskelbdama ginčo straipsnį atsakovė neiškreipė Spiegel straipsnyje paskelbtų trijų teiginių (žr. ieškinio 47 punktą, dubliko 11 punktą ir 1 lentelę), t. y. ar atsakovė tokiu būdu nepaskleidė tikrovės neatitinkančių žinių, pažeidžiančių ieškovės dalykinę reputaciją. Kiek tai susiję su šiuo teisminio nagrinėjimo aspektu, ginčo teiginių vertinimas objektyviai negali būti atliekamas ignoruojant aplinkybę, kad su atsakovės paskelbtais teiginiais susijusi informacija po ginčo straipsnio paskelbimo buvo ne kartą publikuota ir kitų visuomenės informavimo priemonių (I t., b. l. 46–49, 69–72). Tokio kontekstinio fono, priešingai nei teigia ieškovė, negalima ignoruoti. Iš bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų galima spręsti, kad bylos šalys nesutaria, ar ginčo straipsnyje atsakovė paskelbė tik žinios ar ir nuomonės formaliuosius požymius atitinkančius teiginius (VIĮ 2 straipsnio 36 ir 86 dalys). Abiejų bylos šalių pozicijos dėl nurodyto ginčo aspekto yra iš dalies pagrįstos.
10. Prieš pereinant prie konkrečių ieškovės argumentų ir išskirtų ginčo publikacijos ištraukų analizės, pridurtina, kad nagrinėjamoje byloje yra reikšmingos tokios teisės aiškinimo ir (ar) taikymo taisyklės, suformuluotos Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje:
10.1. sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, koks yra kilęs šioje byloje, juridinio asmens dalykinės reputacijos gynybos klausimas turi būti svarstomas vadovaujantis teisės skleisti informaciją ir juridinio asmens dalykinės reputacijos, kaip dviejų lygiaverčių vertybių, tarpusavio pusiausvyros ir derinimo principu (tarp daugelio šaltinių žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį kasacinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014; EŽTT 2005 m. vasario 15 d. sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 68416/01);
10.2. juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010);
10.3. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis negarantuoja visiškai nevaržomos teisės skleisti informaciją net ir kai ši informacija yra susijusi su visai visuomenei aktualiais klausimais. Ši laisvė kartu apima ir pareigą bei atsakomybę, kurios galioja spaudos atstovams, kad jie turi veikti sąžiningai siekiant pateikti tikslią ir patikimą informaciją, ją pateikiant laikytis žurnalistų etikos principų (žr., pvz., EŽTT 2015 m. lapkričio 10 d. didžiosios kolegijos sprendimą Couderc a Hachette Filipacchi Associes prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40454/07);
10.4. žurnalistų pateikiama informacija gali apimti ir tam tikrą hiperbolizavimą ar netgi provokaciją (žr., pvz., EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendimą Diena ir Ozoliņš prieš Latviją (pareiškimo Nr. 16657/03), t. y. skelbiamos informacijos besąlyginis tikslumas nėra būtinybė, o iš žurnalistų negalima to reikalauti, nes tokio reikalavimo suabsoliutinimas galėtų reikšti visuomenės teisės žinoti pažeidimą;
10.5. sprendžiant, ar paskleistos žinios pažeidžia juridinio asmens teisę į gerą vardą (dalykinę reputaciją), turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros pastraipos, sakiniai ar jų dalys (tarp daugelio nutarčių žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).
Dėl pirmosios atsakovės publikuoto straipsnio ištraukos
Ištrauka Nr. 1 (dubliko 1 lentelės 1 eilutė) Spiegel straipsnio ištrauka Ginčo straipsnio ištrauka JAV ir kitos šalys jau ne vienerius metus įtaria „Huawei“ šnipinėjant Kinijos vyriausybei. Tačiau to įrodymų nėra, o įmonė nuolat atmesdavo kaltinimus. Įtariama, kad šios bendrovės įranga gali suteikti prieigą Kinijos vyriausybei užsiimti šnipinėjimu kitose valstybėse. Aišku, pati įmonė ir Pekinas tai kategoriškai neigia.
11. Nurodytos abiejų straipsnių ištraukos, kaip atskiri savarankiški teiginiai, yra konstatuojamojo pobūdžio. Atsakovė nekvestionavo ieškovės argumentų, kad Spiegel ir ginčo straipsnio ištrauka Nr. 1 kalbiniu požiūriu yra nevienoda. Vis dėlto nors atsakovės straipsnio ištraukos tekstas, ką iš esmės pagrįstai teigia ieškovė, iš dalies yra kitokios prasminės reikšmės nei Spiegel straipsnio, tačiau tai nesudaro pagrindo pritarti ieškovės pozicijai, kad ištraukos teiginys yra klaidinanti informacija.
12. Visų pirma, akivaizdu, kad atsakovės tekste ieškovei metamų įtarimų apimtis yra pateikta konkrečiau nei Spiegel straipsnyje, t. y. jog šnipinėjimo veikla gali būti vykdoma naudojant ieškovės gaminamą įrangą. Tačiau semantine prasme teiginys „<...> įtaria „Huawei“ šnipinėjant Kinijos vyriausybei“ yra platesnis nei teiginys „Įtariama, kad bendrovės įranga gali suteikti prieigą <....> užsiimti šnipinėjimu“. Nėra pagrindo neigti, kad atsakovės straipsnio ištraukoje akcentas yra perkeliamas prie ieškovės įrangos, kaip šnipinėjimo įrankio. Tačiau Spiegel straipsnio ištrauka yra platesnės apimties tuo požiūriu, kad, jeigu šnipinėjimu yra įtariamas subjektas, gaminantis konkrečią įrangą, objektyvi prielaida, jog šnipinėjimui gali būti naudojama ir pati įranga. Antra vertus, nepaisant atsakovės pozicijos nenuoseklumo, susijusio su ginčo straipsnio parengimo šaltiniais, negalima ignoruoti aplinkybės, kad vienas iš ieškovei viešai reiškiamų įtarimų esminių aspektų – įmonės gaminamos įrangos saugumas (pvz., I t., b. l. 61).
13. Antra, taip pat akivaizdu, kad kalbine prasme skiriasi pirmųjų ištraukų sakinių antrosios dalys. Spiegel straipsnio ištraukoje apsiribota teiginiu „<...> šnipinėjant Kinijos vyriausybei“, o atsakovės – „<...> Kinijos vyriausybei užsiimti šnipinėjimu kitose valstybėse“. Vis dėlto paminėtas skirtumas nesudaro pagrindo pritarti ieškovės argumentui, kad atsakovė tokiu būdu paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią. Ieškovė neginčijo atsakovės atsikirtimo, kad viešai ieškovei išsakyti įtarimai yra susiję ne su galimu šnipinėjimu neapibrėžtoje teritorijoje, o tarptautiniu mastu, t. y. kitose valstybėse. Taigi teritorinės nuorodos išplėtimas nėra pakankama priežastimi laikyti, kad atsakovė, pakeisdama pirminio straipsnio teiginį, paskleidė kokybiškai naują žinią. Juolab, kad pats Spiegel straipsnio kontekstas yra susijęs su ieškovei mestais įtarimais ne dėl Kinijoje, o dėl kitose užsienio valstybėse galėjusiais būti įvykiais.
14. Trečia, sulyginus abi ištraukas, galima daryti vienareikšmę išvadą, kad atsakovės straipsnio teiginio apie ieškovei reiškiamus įtarimus kategoriškumas – tuo pačiu pritariant 2019 m. rugpjūčio 6 d. Specialisto išvadai dėl teksto supratimo (I t., b. l. 162–170), yra mažesnis nei analogiško teiginio, paskelbto Spiegel straipsnyje. Tokią išvadą suponuoja ne tik kalbinių teiginių formuluočių skirtumai, bet ir Spiegel teiginio pateikimo būdas – teiginys „Tačiau to įrodymų nėra <...>“ tekste yra pabrauktas ir veikia kaip nuoroda į kitą Spiegel straipsnį „Daugybė kaltinimų ir jokių įrodymų“. Pritartina ieškovės pozicijai, kad Spiegel straipsnyje akcentuota, jog įmonei reiškiami įtarimai nėra motyvuoti konkrečiais įrodymais, o atsakovės straipsnyje mintis perkelta į ieškovės ir Kinijos valdžios poziciją dėl įtarimų. Tačiau toks pirminio straipsnio formuluotės pakeitimas nelaikytinas pakankamu laikyti, kad tai galėjo paveikti ieškovės reputaciją. Vien tik papildomos abejonės įnešimas į pakartotinai paskelbtą informaciją šiuo konkrečiu atveju vertintinas ne kaip esminis pirminio straipsnio turinio iškreipimas, bet kaip atsakovės pozicija ginčo tema. Aptartu teiginiu iš esmės nenukrypta nuo faktinių aplinkybių, kad yra viešai išsakomi įtarimai dėl ieškovės veiklos. Nors toks pirminio teksto pakeitimas ir nėra visiškai suderinamas su visuomenės informavimo priemonėms keliamais profesionalumo reikalavimais, tačiau, kaip jau minėta, iš žurnalistų negalima reikalauti besąlyginio perteikiamos ir skelbiamos informacijos tikslumo. Kita vertus, žurnalisto profesionalumo stoka taip pat savaime nėra priežastis konstatuoti juridinio asmens, apie kurį paskelbta informacija, reputacijos sumenkinimo ir pablogėjimo.
15. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad vien tik kalbiniai straipsnių pirmos ištraukos formuluočių skirtumai nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė paskelbė iškreiptą ir akivaizdžiai klaidingą informaciją apie ieškovei reiškiamų įtarimų turinį ir kad tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė ieškovės dalykinę reputaciją.
Dėl antrosios atsakovės publikuoto straipsnio ištraukos
Ištrauka Nr. 2 (dubliko 1 lentelės 2 eilutė) Spiegel straipsnio ištrauka Ginčo straipsnio ištrauka Tačiau yra ir skepticizmo: Vis dėlto atrodo, jog kaltinimai kinams nėra laužti iš piršto.
16. Antrąją į teisminio nagrinėjimo dalyko apimtį patenkančią straipsnių ištrauką sudaro tekstų autorių apibendrintas požiūris į aprašomą temą, susijusią su ieškovei išsakytais įtarimais. Pritartina ieškovės vertinimui, kad Spiegel straipsnyje išreikštas kategoriškesnis požiūris, o atsakovės – abejone paremta pozicija. Tačiau toks sakinys pats savaime negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis ieškovės gerą vardą. Vien tai, kad atsakovės straipsnyje išreikštas požiūris yra švelnesnis nei Spiegel, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo laikyti, jog atsakovė tokiu būdu paskleidė informaciją, galėjusią rimtai paveikti ieškovės dalykinę reputaciją. Be to, tokia teiginio formuluotė suponuoja, kad jis turėtų būti vertinamas labiau kaip atsakovės pozicija, t. y. nuomonė, o ne faktas dėl ieškovei reiškiamų įtarimų pagrįstumo. Nuomonei tiesos ir tikslumo kriterijai netaikomi. Kategoriškai teigti, kad tokia nuomonė neturi jokio faktinio pagrindo, negalima. Ar tokia atsakovės pozicija pateikta laikantis profesionalios žurnalistikos standartų yra išvestinis ir tiesiogiai į teisminio nagrinėjimo dalyko ribas nepatenkantis klausimas.
Dėl trečiosios atsakovės publikuoto straipsnio ištraukos
Ištrauka Nr. 3 (dubliko 1 lentelės 3 eilutė) Spiegel straipsnio ištrauka Ginčo straipsnio ištrauka „<....>. Ir nuo 2012 m. penkerius metus kiekvieną naktį duomenys būdavo neautorizuotai siunčiami į kiniškus serverius. Įmonės vaidmuo šioje istorijoje nebuvo išsiaiškintas, tačiau yra bent įtarimas, kad šiuo tikslu galėjo būti panaudota „Huawei“ infrastruktūra.“. „<...> nuo 2012–ųjų penkerius metus kiekvieną naktį įvairūs duomenys buvo siunčiami į Kinijoje esančius serverius. Įmonės vaidmuo šiuo atveju liko nežinomas, tačiau akivaizdu, kad buvo naudojamasi jos įranga“.
17. Kaip galima spręsti iš ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, įmonės nuomone, trečioji atsakovės straipsnio ištrauka pažeidė įmonės dalykinę reputaciją tuo aspektu, kad atskira informacija pateikta kaip realūs faktai, kai Spiegel straipsnyje tos pačios frazės suformuluotos kaip svarstymai. Su pastarąja pozicija sutiktina iš dalies.
18. Visų pirma, ieškovė iš trečios ištraukos išskiria du abiejuose straipsniuose esančius teiginius. Pirmasis teiginys Spiegel straipsnyje pateiktas taip: „<...> siunčiami į kiniškus serverius.“, o atsakovės: „<...> siunčiami į Kinijoje esančius serverius.“. Šie teiginiai yra objektyviai skirtingi, nes pirmu atveju kalbama apie serverių gamybos kilmę, o antru – apie serverių, į kuriuos buvo siunčiami duomenys, buvimo vietą. Įrodymų, remdamasi kokiais informacijos šaltiniais atsakovė priėjo prie išvados, kad duomenys straipsnyje minimu laiku ir aplinkybėmis buvo siunčiami į būtent Kinijoje esančius serverius, atsakovė į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nurodytas atsakovės teiginys nėra pagrįstas konkrečiais faktiniais duomenimis ir dėl to paskleistas konstatuojamojo pobūdžio teiginys neatitinka tikrovės. A. H. pasakojimo ištraukos aptartoje apimtyje pakeitimas neturi tiesioginio ryšio su ieškovės dalykine reputacija. Tačiau nurodyta A. H. pasakymo dalis dėl tarpusavio kontekstinio ryšio (abu sakiniai yra to paties teiginio sudėtinės dalys) negali būti atsieta nuo antrojo ginčo ištraukos sakinio. Juolab, kad, ieškovei viešai išsakomi įtarimai iš esmės yra motyvuojami įmonės ryšiais su Kinijos vyriausybe. Taigi ieškovė bent netiesiogiai yra suinteresuota tuo, kad ir pirmoji ginčo ištraukos teiginio dalis atsakovės paskelbtame straipsnyje nebūtų buvusi iškreipta.
19. Antra, atsakovė trečioje ištraukoje paskelbė faktą, kad duomenys iš Afrikos Sąjungos būstinės neteisėtai buvo siunčiami naudojantis ieškovės įranga. Tokia aplinkybė A. H. pasakojime, publikuotame Spiegel, nebuvo nurodyta. Priešingai, Spiegel straipsnyje išsakyta, kad yra tik įtarimai, jog duomenų siuntimui (šnipinėjimui) galėjo būti panaudota „Huawei“ įranga (infrastruktūra). Kaip ir pirmosios trečios ištraukos dalies atveju, atsakovė nepateikė įrodymų, kuo remdamasi ginčo straipsnyje paskelbė tokį teiginį. Vadinasi, atsakovė viešai paskelbė faktą, kad neteisėtam duomenų rinkimui iš Afrikos Sąjungos būstinės buvo pasinaudota ieškovės įranga (infrastruktūra). Įvertinus bendrą temos foną ir kontekstą, taip pat kitus atsakovės straipsnio netikslumus, spręstina, kad tokiu būdu, t. y. iš esmės pakeitus A. H. žodžius, publikuotus Spiegel straipsnyje, buvo iškraipyti duomenys apie konkretų įvykį ir tokiu būdu paskelbtas naujas faktas, sukuriantis įspūdį, jog šnipinėjimo veiklai buvo panaudota ieškovės įranga, o galbūt netgi pati įmonė buvo įsitraukusi į tokių veiksmų atlikimą.
20. Kiek tai reikšminga dėl trečiosios ištraukos turinio vertinimo, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). Nurodytas atsakovės paskelbtas teiginys „Nuo 2012–ųjų penkerius metus kiekvieną naktį įvairūs duomenys buvo siunčiami į Kinijoje esančius serverius. Įmonės vaidmuo šiuo atveju liko nežinomas, tačiau akivaizdu, kad buvo naudojamasi jos įranga.“ atitinka paminėtus informacijos neatitikimo tikrovei kvalifikuojančius požymius, t. y. pradinė informacija iš esmės iškraipyta. Šį teiginį vertinant viso straipsnio kontekste, prieitina prie vienareikšmės išvados, kad tokiu būdu straipsnio skaitytojams galėjo būti sukurtas realus įspūdis, jog įtarimai ieškovei yra paremti konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne abstrakčiais kaltinimais, išsakomais Jungtinių Amerikos Valstijų atsakingų pareigūnų ir kitų subjektų (CPK 185 straipsnis).
21. Pasikartojant pridurtina, kad nors iš žurnalistų negalima reikalauti absoliutaus faktinio pobūdžio teiginių tikslumo, tačiau tai nereiškia, jog žurnalistai yra laisvi savo nuožiūra pasirinkti skelbiamų teiginių formuluotes. Šiuo konkrečiu atveju ginčo straipsnio tema yra susijusi su informacija, kad ieškovei yra reiškiami įtarimai neteisėtu duomenų rinkimu ir pan., t. y. nusikalstamo pobūdžio veiksmų atlikimu. Tokie duomenys yra objektyviai susiję su įmonės dalykine reputacija, o tuo pačiu ir jos komercine veikla. Prieš nutardama skleisti konkrečią informaciją atsakovė turėjo pareigą visapusiškai įvertinti, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp informacijos tikslumo ir įsitraukimo į bendrą diskusiją ieškovės veiklos tema. Ignoruodama pastaruosius reikalavimus, kai formulavo trečiąjį teiginį, atsakovė pažeidė visuomenės informavimo priemonėms taikomus imperatyvius reikalavimus, susijusius su žinių skleidimu (VIĮ 3 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 11 dalies 4 punktas, 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
22. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas ieškovės pareikštas pretenzijas laikyti iš dalies pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pripažintina, kad 2018 m. gruodžio 14 d. interneto svetainėje www.lrytas.lt verslo naujienų skiltyje paskelbtame straipsnyje pavadinimu „Kinijos milžinas klesti ir Lietuvoje“ paskleistas teiginys „Nuo 2012–ųjų penkerius metus kiekvieną naktį įvairūs duomenys buvo siunčiami į Kinijoje esančius serverius. Įmonės (past. Huawei) vaidmuo šiuo atveju liko nežinomas, tačiau akivaizdu, kad buvo naudojamasi jos įranga.“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės Huawei Technologies Co. Ltd dalykinę reputaciją.
Dėl paskleisto teiginio viešo paneigimo būdo ir apimties
23. Ieškovė savo interesus prašo ginti ne tik reikšdama reikalavimą dėl paskleistų duomenų paneigimo, bet ir dėl paneigimo paskelbimo (CK 2.24 straipsnio 2 ir 4 dalys). Reikalavimas dėl paneigimo paskelbimo yra šalutinis ir tiesiogiai priklauso nuo to, ar tenkinamas pagrindinis reikalavimas pripažinti, kad buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys. Pastarasis ieškovės pareikštas reikalavimas tenkintas iš dalies. Taigi įpareigojimas atsakovei paskelbti paneigimo tekstą gali būti nustatomas tik tenkintų ieškovės reikalavimų dalyje.
24. Atsikirsdama į pastarąjį ieškovės reikalavimą, atsakovė pagrįstai teigia, kad ieškovės prašomo paskelbti paneigimo turinys yra neproporcingai išplėstas ir peržengia teiginių, dėl kurių atitikimo tikrovei tarp bylos šalių kilo ginčas, ribas. Ieškovės parengtas paneigimas yra pernelyg platus ir išeina iš bendro ginčo straipsnio turinio bei konteksto (pvz., ieškovei reiškiami įtarimai yra susiję ne su neapibrėžtu trečiųjų asmenų ratu, bet su Kinijos valdžia). Iš esmės to nepaneigė ir ieškovės atstovas teismo posėdyje atsakydamas į jam užduotus klausimus (2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 20 sek.–42 min. 9 sek.).
25. Tokio išvestinio reikalavimo atmetimas vien tik dėl to, kad ieškovė pernelyg išplėtė prašomo paskelbti paneigimo tekstą, būtų nesuderinamas su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realiu įgyvendinimu. Kad būtų užtikrinta, jog paneigimo tekstas tiesiogiai koreliuotų su ginčo dalyku ir tenkinta ieškinio pagrindinių reikalavimų dalimi, atsakovei nustatomas įpareigojimas ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia pačia forma, t. y. interneto svetainėje www.lrytas.lt verslo naujienų skiltyje, paskelbti tokio turinio paneigimą:
25.1. „Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 14 d. interneto svetainėje www.lrytas.lt buvo paskelbtas straipsnis pavadinimu „Kinijos milžinas klesti ir Lietuvoje“, kuriame buvo paskelbtas tikrovės neatitinkantis teiginys – „Nuo 2012–ųjų penkerius metus kiekvieną naktį įvairūs duomenys buvo siunčiami į Kinijoje esančius serverius. Įmonės (past. Huawei) vaidmuo šiuo atveju liko nežinomas, tačiau akivaizdu, kad buvo naudojamasi jos įranga.“, kuris pažeidžia Huawei dalykinę reputaciją.“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad įmonė turėjo 9 845,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pastarąsias sudaro šios sumos: 75 Eur žyminis mokestis, 400 Eur lingvistinės analizės parengimo išlaidos, 225,88 Eur dokumentų vertimo išlaidos, 9 145 Eur advokato suteiktos teisinės pagalbos (ginčo sprendimo ikiteismine tvarka pretenzijos, ieškinio, dubliko, papildomų paaiškinimų parengimo, atstovavimo teismo posėdyje) išlaidos (II t., b. l. 1–35).
27. Patenkinta viena trečioji ieškinio reikalavimų – trečiojo teiginio dalyje. Atsižvelgiant į šią proporciją, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 208,63 Eur ((225,88 Eur + 400 Eur) / 3) lingvistinės analizės parengimo ir vertimo išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisiamas 25 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas (75 Eur / 3).
28. Ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstomis laikytinos tik iš dalies. Įvertinus byloje nagrinėtų klausimų teisinį ir faktinį pobūdį (nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir (ar) taikymo aspektai, taip pat sudėtingi fakto klausimai), suteiktos teisinės pagalbos apimtį, spręstina, kad ieškovės išlaidos, susijusios su advokato pagalba, pagrįstos yra 3 000 Eur sumos apimtyje (CPK 98 straipsnio dalis). Atsakovei, nepaisant to, kad ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, negali būti perkelta našta kompensuoti neproporcingai dideles ieškovės išlaidas advokato teisinei pagalbai. Taikant patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas. Bendrai iš atsakovės ieškovei priteisiamas 1 233,63 Eur (208,63 Eur + 25 Eur + 1 000 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2018 m. gruodžio 14 d. interneto svetainėje www.lrytas.lt verslo naujienų skiltyje paskelbtame straipsnyje pavadinimu „Kinijos milžinas klesti ir Lietuvoje“ paskleistas teiginys „Nuo 2012–ųjų penkerius metus kiekvieną naktį įvairūs duomenys buvo siunčiami į Kinijoje esančius serverius. Įmonės vaidmuo šiuo atveju liko nežinomas, tačiau akivaizdu, kad buvo naudojamasi jos įranga.“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės Huawei Technologies Co. Ltd dalykinę reputaciją.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Lrytas“ (juridinio asmens kodas 300781534) ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia pačia forma, t. y. interneto svetainėje www.lrytas.lt verslo naujienų skiltyje, paskelbti tokio turinio paneigimą:
„Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 14 d. interneto svetainėje www.lrytas.lt buvo paskelbtas straipsnis pavadinimu „Kinijos milžinas klesti ir Lietuvoje“, kuriame buvo paskelbtas tikrovės neatitinkantis teiginys – „Nuo 2012–ųjų penkerius metus kiekvieną naktį įvairūs duomenys buvo siunčiami į Kinijoje esančius serverius. Įmonės (past. Huawei) vaidmuo šiuo atveju liko nežinomas, tačiau akivaizdu, kad buvo naudojamasi jos įranga.“, kuris pažeidžia Huawei dalykinę reputaciją.“.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ ieškovei Huawei Technologies Co. Ltd 1 233,63 Eur (tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.