Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Jos - I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėje nuosavybėje ir naudojimui po santuokos nutraukimo palikti:

- 8487/13872 dalis buto/patalpos – buto su rūsiu 6,02 kv.m. pažymėtu R-35, kurio unikalus Nr. sudarytą (duomenys neskelbtini), 3 kambarių, 63,34 kv. m. bendro ploto, vidutinė rinkos vertė – 10 799 EUR, esančio sudarytą (duomenys neskelbtini), naudojimui priskiriant patalpas: kambarį, kurio pažymėjimas plane 17-2, plotas 11,11 kv. m., kambarį, kurio pažymėjimas plane 17-3, plotas 17,98 kv. m. ir bendram naudojimui kartu su V. R. priskiriant patalpas: sandėlį (rūsį), kurio pažymėjimas plane R-35, plotas 6,02 kv. m., koridorių, kurio pažymėjimas plane 17-1, plotas 7,52 kv. m., vonią, kurios pažymėjimas plane 17-4, plotas 2,23 kv. m., virtuvę, kurios pažymėjimas plane 17-6, plotas 9,72 kv. m. ir wc (tualetą), kurio pažymėjimas plane 17-7, plotas 1,20 kv. m. Po santuokos nutraukimo man I. R. tektų 42,435 kv. m. ploto kambario tipo ir kitų patalpų arba turto už 6606,91 EUR,

- transporto priemonę - automobilį VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) 1997 m., kurio vertė – 800 EUR, viso turto už 7 406,91 EUR

Atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėje nuosavybėje ir naudojimui po santuokos nutraukimo palikti:

- 5385/13872 dalis buto/patalpos – buto su rūsiu 6,02 kv.m. pažymėtu R-35, kurio unikalus Nr. sudarytą (duomenys neskelbtini), 3 kambarių, 63,34 kv. m. bendro ploto, vidutinė rinkos vertė – 10 799 EUR, esančio sudarytą (duomenys neskelbtini), naudojimui priskiriant patalpas: kambarį, kurio pažymėjimas plane 17-5, plotas 13,58 kv. m. ir bendram naudojimui kartu su I. R. priskiriant patalpas: sandėlį (rūsį), kurio pažymėjimas plane R-35, plotas 6,02 kv. m., koridorių, kurio pažymėjimas plane 17-1, plotas 7,52 kv. m., vonią, kurios pažymėjimas plane 17-4, plotas 2,23 kv. m., virtuvę, kurios pažymėjimas plane 17-6, plotas 9,72 kv. m. ir wc (tualetą), kurio pažymėjimas plane 17-7, plotas 1,20 kv. m. Po santuokos nutraukimo atsakovui, V. R. tektų 26,925 kv. m. ploto kambario tipo ir kitų patalpų arba turto už 4192,09 EUR, viso turto už 4192,09 EUR.

Po santuokos nutraukimo kreditorinius įsiskolinimus paskirstyti taip:

Jos - I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2017-07-28 su UAB SB „Lizingas“, į. k. 234995490 asmeninės reikmėms sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. sudarytą (duomenys neskelbtini), pagrindu paimto 800.0 EUR sumai kredito - prievolę grąžinti likusią kredito dalį po santuokos nutraukimo palikti, kaip asmeninę jos- I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolę.

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) - kreditų gavėjų vardu 2015 m. rugsėjo 16 d. su AB banku DNB sudarytos kreditavimo sutarties Nr. sudarytą (duomenys neskelbtini) pagrindu gauto 3 900 EUR kredito - prievolę po santuokos nutraukimo palikti, kaip solidarią abiejų kredito gavėjų, t.y. I. R. ir V. R. prievolę grąžinti likusią kredito dalį.

Po santuokos nutraukimo jai -I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę – R. pavardę.

Santuokoje su atsakovu pragyvenę daugiau nei 30 metų, tačiau šiuo metu jų šeima yra faktiškai iširusi dėl atsakovo kaltės. Nesutaria, konfliktuoja, beveik nebendrauja,skirtingai vertina šeimos ir gyvenimo vertybes, sutuoktinių teises ir pareigas, todėl jiems sugyventi šeimoje toliau nepavyks. Nors ir gyvenantys toje pačioje gyvenamojoje vietoje, paskutiniu metu dėl atsakovo kaltės gyvenantys visiškai atskirus gyvenimus. Savas pajamas ir išlaidas tvarko beveik atskirai, nevedantys bendro šeimos ūkio.

Jos ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Jos ir atsakovo santuokiniai ryšiai nutrūko dėl netoleruotino jo elgesio, nuolatinio girtavimo, naudojamo psichologinio smurto, grasinimų, nusišalinimo nuo šeimos išlaikymo, pagarbos ir lojalumo jai kaip sutuoktinei nebuvimo.

Santuokos pradžioje jos ir atsakovo santykiai klostėsi gerai. Pradžioje gyvenę bendrabučio tipo bute. Vėliau gimus abiem sūnums, turėtą būtą 1996 m., prisidėjus jos tėvams A. padovanotomis lėšomis, iškeitę į didesnį 3 kambarių butą, esantį sudarytą (duomenys neskelbtini). Gyvenimas tekėjo įprastu ritmu, rūpinosi vienas kitu, gimusiais vaikais. Atsakovas tuo metu alkoholiu taip stipriai nepiktnaudžiavo. Tačiau jų tarpusavio santykiai pasikeitė, kai atsakovas vis dažniau ėmė vartoti alkoholį. Maždaug prieš 12 metų alkoholio vartojimas atsakovui tapo įpročiu, dėl ko dažnai kildavo nesutarimų. Atsakovas išgerdavo ne tik švenčių ar kitų progų metu, bet pradėjo girtauti mėnesiais. Iš pradžių girtavęs draugų rate, vėliau atsakovas vartojo alkoholį ir vienas. Girtavimas paveikė ir atsakovo elgesį jos, kaip sutuoktinės, atžvilgiu, nes jis tapdavo nesukalbamu, pradėdavo rėkauti, koliotis, naudojo psichologinį smurtą, grasindavo. Toks jo vedamas gyvenimo būdas tapo netoleruotinas jos ir kartu augusių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl pradėję nesutarti. Nebegalėdama kęsti atsakovo užgauliojimų ir girtavimų, 2009 m. pasiryžusi nutraukti santuoką. Apie ketinimą nutraukti santuoką informavusi atsakovą. Šis ir taip būdamas impulsyvaus būdo, tapo nekontroliuojamu. Eilinį kartą grįžęs girtas pradėjo ją šantažuoti, grasinti sunaikinti turimą butą, automobilį. Dėl tą vakarą kilusio konflikto, nuo atsakovo veiksmų ją gynė ir į konfliktą įsitraukė tuo metu namuose buvęs nepilnametis sūnus, atsakovas nesivaldė ir konfliktavo vaiko akivaizdoje. Tuomet atsakovui nesusitvardžius, gulinti buvo pagriebta ir trenkta į sieną, patyrusi išgąstį ir fizinį skausmą. Dėl tokių jo veiksmų, patirto psichologinio smurto, grasinimų, baimės susidoroti ir dar tuo metu kartu gyvenusio sūnaus patirto streso ir saugumo, kreipusis į policiją su pareiškimu. Nors tuo metu ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas, atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn LR (duomenys neskelbtini) str. pagrindu. Po kilusio konflikto ir atsakovo atsiprašinėjimų, jam atleidusi, santuokos nutraukimo proceso atsisakiusi. Tikėjusis, kad atsakovas pasitaisys, pradės gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Vis gi atsakovo elgesys,vedamas gyvenimo būdas ir naudojamas psichologinis smurtas jos atžvilgiu nepasikeitė. 2013 m. dėl atsakovo koliojimų, šūkavimų ir grasinimų vėl teko kreiptis į policiją, buvo pradėtas tyrimas. Per paskutinius kelerius metus atsakovas iš esmės nepasikeitė. Jis ir toliau girtuokliauja, plūsta ją įvairiais žodžiais, nors ir nenaudoja fizinio smurto, tačiau psichologinį smurtą ir užgauliojimus patirianti nuolat.

Ne kartą prašiusi atsakovą liautis girtavus ir susirūpinti turima priklausomybe, dėl ko nukentėjusi tiek ji, tiek jų vaikai, tiek ir pašaliniai asmenys. Visgi atsakovas į prašymus nekreipia dėmesio, o šeimos poreikiai ir bendri interesai jam neberūpi. Ilgus metus atsakovui girtaujant didžiąja dalimi šeimos poreikiais, namų buitimi ir mokesčių apmokėjimu turėjusi pasirūpinti viena. Atsakovas beveik ketverius metus nedirbo, registravosi darbo biržoje, nesiėmė jokių pastangų susirasti darbo. Tuo metu šeimą turėjusi išlaikyti viena, nes atsakovas pajamų neturėjo. Šiuo metu atsakovas šiek tiek prisideda prie komunalinių mokesčių sumokėjimo, dirba UAB „Medvėkas“. Atsakovas dabar save išsilaiko, tačiau savo gaunamas pajamas didesne dalimi išleidžia alkoholio bei rūkalų pirkimui .

Neapsikentusi atsakovo naudoto fizinio ir psichologinio smurto ir vedamo gyvenimo būdo 2016 m. balandžio mėnesį kreipusis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei. Bylą nagrinėjant teisme atsakovas žadėjo pasitaisyti, su juo susitaikę, byla buvo nutraukta. Deja, atsakovo pažadai ir vėl liko tik pažadais, nes atsakovo vedamas gyvenimo būdas ir elgesys su ja nei kiek nepasikeitė. Atsakovas ir toliau girtuokliauja, ją užgaulioja, dažnai patirianti ir psichologinį smurtą.

Esant nurodytai padėčiai, dėl atsakovo kaltės, atsakovui ir toliau nekeičiant savo gyvenimo būdo, siekianti nutraukti jų santuoką. Atsakovo žiaurus elgesys su ja, santuokinių pareigų nevykdymas, tik viena iš aplinkybių patvirtinančių CK įtvirtintą preziumuojamą jo kaltę dėl santuokos iširimo.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. <...> Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) <...>; teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą <...>. Atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, jos manymu, aplinkybių visuma, t.y. kad atsakovas yra naudojęs fizinį smurtą, naudojo ir naudoja psichologinį smurtą mano atžvilgiu ir yra visiškai nusišalinęs nuo šeimos išlaikymo nesirūpinant šeimos poreikiais beveik keturis metus, įrodo preziumuojamą jo kaltę.

Atsakovo vedamas gyvenimo būdas, konfliktiškumas, nesiskaitymas su šeima ir veikimas vien savo interesais, trejus metus neišlaikant šeimos, tik patvirtina, kad santuoka su atsakovu turi būti nutraukta. Atsakovas trejus metus nedirbo, nesistengė susirasti darbo ir visiškai nesirūpino jų šeima. O šiuo metu nors ir dirba UAB „Medvėkas“, gauto darbo užmokesčio dalį skirdamas mokesčių apmokėjimui ir pragyvenimui, didžiają jų dalį vis tiek skiria alkoholiui. Taigi jo nusišalinimas nuo šeimos išlaikymo trejus metus, taip pat nesirūpinimas šeimos poreikiais ir šiuo metu, tik dar kartą patvirtina jo kaltę dėl santuokos iširimo.

LR CK 3.27 str. numatyta, kad abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tiek teisės doktrinoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško atvirumo, veikimo kito sutuoktinio ir visos šeimos interesais, savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų supriešinimo negalimumo. Abipusės pagarba apibūdinama, kaip pareiga būti vienas kitam ištikimu, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Atsakovo girtavimus, nuolatinį priekabiavimą, veikimą vien savo interesais, vertinanti kaip pagarbos ir lojalumo jai, kaip sutuoktinei nebuvimą, jo kaip sutuoktinio pareigų nevykdymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo įvertinti ir preziumuojamą atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo naudojant psichologinį smurtą jos atžvilgiu. LR CK 3.60 straipsnio 1- 3 dalyse numatyta: sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, <...> ; „preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis <...> žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir vienerius metus ja nesirūpina“. Atsižvelgiant į CK 3.27 str. 1 d., įstatyminį sutuoktinių pareigų vykdymo reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes, matyti, kad atsakovo girtavimas, naudotas psichologinis smurtas prieš ją ir vaikus, pažeidžia jos, kaip sutuoktinės, interesus, įrodo V. R. kaltę. Atsakovą buvo informavusi, kad ketinanti nutraukti santuoką, nes su juo sugyventi neįmanoma. Atsakovas nutraukti santuokos nesutiko, grasino, kad į teismą neis ir toliau vedė sau įprastą gyvenimo būdą.Dėl to ilgiau gyventi su atsakovu nėra jokios prasmės, todėl jų santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo V. R. kaltės (LR CK 3.60 str.). Kadangi šis ištuokos procesas yra jau trečias ,per ankstesnius procesus buvo duodamas terminas susitaikyti,bei susitaikius procesus nutraukdavusi,tačiau atsakovas iš to nedarė jokių išvadų ir nebandė savęs keisti,bei dabar žinanti,kad jis nėra linkęs keistis. Dėl to atsisako taikytis su atsakovu ir jos apsisprendimas nutraukti santuoką yra galutinis.

Išlaikymo, atsižvelgdama į savo amžių, darbingumą, iš atsakovo sau nereikalaujanti.

Santuokos metu su atsakovu įgiję šį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise laikytiną nekilnojamąjį turtą:

- butą/patalpą – butą su rūsiu 6,02 kv.m. pažymėtu R-35, kurio unikalus Nr. sudarytą (duomenys neskelbtini), 3 kambarių, 63,34 kv. m. bendro ploto, vidutinė rinkos vertė – 10 799 EUR, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas 1996-01-09 Mainų sutartis Nr. 60, esantis sudarytą (duomenys neskelbtini), kurį sudaro patalpos: sandėlis, kurio pažymėjimas plane R-35, plotas 6,02 kv. m., koridorius, kurio pažymėjimas plane 17-1, plotas 7,52 kv. m., kambarys, kurio pažymėjimas plane 17-2, plotas 11,11 kv. m., kambarys, kurio pažymėjimas plane 17-3, plotas 17,98 kv. m., vonia, kurios pažymėjimas plane 17-4, plotas 2,23 kv. m., kambarys, kurio pažymėjimas plane 17-5, plotas 13,58 kv. m., virtuvė, kurio pažymėjimas plane 17-6, plotas 9,72 kv. m., wc, kurio pažymėjimas plane 17-7, plotas 1,20 kv. m.

Santuokos metu dar buvo įgytas šis kilnojamasis turtas:

jos-I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruota transporto priemonė, automobilis VW PASSAT, V/N (duomenys neskelbtini) 1997 m., kurio vertė – 800 EUR.

Jai-I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso šis turtas:

¼ žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 1,900 ha, vidutinė rinkos vertė – 1104 EUR, ¼ žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 9,00 ha, vidutinė rinkos vertė – 5068 EUR, esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 2014-09-09 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 3708M ;71/ 564 žemės sklypo dalys, kurio unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), plotas 1.4100 ha, vidutinė rinkos vertė – 974 Eur, esantis . (duomenys neskelbtini),¼ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), plotas 0.3400 ha, vidutinė rinkos vertė – 1320 Eur, esantis . (duomenys neskelbtini),48/383 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3.8300 ha, vidutinė rinkos vertė - 3120 Eur, esantis (duomenys neskelbtini),41/201 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4.0200 ha, vidutinė rinkos vertė – 3050, esantis (duomenys neskelbtini),¼ dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 83.78 kv. m., ¼ dalis pastato – lauko virtuvės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 13.00 kv. m., ¼ dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 156.00 kv. m., ¼ dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 10.00 kv. m., ¼ dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 13.00 kv. m., ¼ dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 13.00 kv. m., ¼ dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 2017-01-04 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 43M.

Kadangi aukščiau nurodytas turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, jis santuokos nutraukimo byloje nedalintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad butu naudojasi tiek ji, tiek atsakovas V. R., šiuo ieškiniu prašo butą padalinti dalimis ir nustatyti buto/patalpos - buto, kurio unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), su rūsiu, kurio bendras plotas 63,34 kv. m , naudojimosi tvarką, tokia tvarka:

jos- I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje po santuokos nutraukimo palikti 8487/13872 dalis buto/patalpos - buto, naudojimui priskiriant patalpas: kambarį, kurio pažymėjimas plane 17-2, plotas 11,11 kv. m., kambarį, kurio pažymėjimas plane 17-3, plotas 17,98 kv. m. ir bendram naudojimui kartu su V. R. priskiriant patalpas: sandėlį (rūsį), kurio pažymėjimas plane R-35, plotas 6,02 kv. m., koridorių, kurio pažymėjimas plane 17-1, plotas 7,52 kv. m., vonią, kurios pažymėjimas plane 17-4, plotas 2,23 kv. m., virtuvę, kurios pažymėjimas plane 17-6, plotas 9,72 kv. m. ir wc (tualetą), kurio pažymėjimas plane 17-7, plotas 1,20 kv. m. Po santuokos nutraukimo jai I. R. tektų 42,435 kv. m. ploto kambario tipo ir kitų patalpų arba turto už 6606,91 EUR; atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje po santuokos nutraukimo palikti 5385/13872 dalis buto/patalpos - buto, naudojimui priskiriant patalpas: kambarį, kurio pažymėjimas plane 17-5, plotas 13,58 kv. m. ir bendram naudojimui kartu su I. R. priskiriant patalpas: sandėlį (rūsį), kurio pažymėjimas plane R-35, plotas 6,02 kv. m., koridorių, kurio pažymėjimas plane 17-1, plotas 7,52 kv. m., vonią, kurios pažymėjimas plane 17-4, plotas 2,23 kv. m., virtuvę, kurios pažymėjimas plane 17-6, plotas 9,72 kv. m. ir wc (tualetą), kurio pažymėjimas plane 17-7, plotas 1,20 kv. m. Po santuokos nutraukimo atsakovui V. R. tektų 26,925 kv. m. ploto kambario tipo ir kitų patalpų arba turto už 4192,09 EUR.

Kitą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise laikytiną turtą, jos- I. R. vardu įregistruotą transporto priemonę- automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) 1997 m., kurio vertė – 800 EUR, po santuokos nutraukimo palikti jos -I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn ,nes automobilis buvo įgytas už jos asmenines lėšas ir yra naudojamas tik jos reikmėms. Atsakovas teisės vairuoti transporto priemones neturi ir jam automobilis nereikalingas.

Tokį patalpos/buto - buto padalinimo būdą, naudojimosi tvarkos nustatymą ir nelygias turto dalis po santuokos nutraukimo grindžianti tuo, kad kaip nurodyta ankščiau, 3-jų kambarių butą, kuriame gyvena įgiję tik jos tėvams prisidėjus lėšomis, nes savų lėšų tuo metu neturėję. Santuokos pradžioje su atsakovu gyvenę 2 kambarių, bendrabučio tipo bute . (duomenys neskelbtini). Kadangi šeima didėjo ir reikėjo didesnio buto pradėję ieškoti didesnio buto. Kaip ir nurodyta 1996 m. Mainų sutarties pagrindu Nr. 60, iš D. šeimos įsigiję didesnį 3 kambarių butą, esantį . (duomenys neskelbtini). Kadangi butą keitę į didesnį,tai reikėjo primokėti apie 6000 Lt, o ji su atsakovu tuo metu pinigų neturėję. Visą reikiamą sumą tuo metu jai davė jos miręs tėvas F. A.. Atsakovo tėvai prie didesnio buto įgijimo lėšomis neprisidėjo. Nustatant nelygias turto dalis po santuokos nutraukimo, atsižvelgtina ir į tai, kad jog atsakovas kelis metus, kuomet nedirbo (2011-2015 m.), visiškai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo ir komunalinių mokesčių mokėjimo.Visi šeimos poreikiai ir išlaidos, būsto išlaikymo mokesčiai buvo užkrauti ant jos pečių. Iš tiesų atsakovui vedant tokį gyvenimo būdą, jam girtaujant ir niekur nedirbant, dažnai reikėjo skirti lėšų ir jam, taigi dalinai išlaikiusi ir atsakovą.

Iš esmės jei ne jos tėvo įgijant butą jai duoti pinigiai ir jos pastangos ir skirtos lėšos išlaikyti butą iki šio laiko, o ypač atsakovo nedarbingumo laikotarpiu, didesnio buto išvis nebūtų įgiję ir (ar) išlaikę jį iki šios dienos. Tai būtų svarbioss aplinkybės nustatant dalintino ir tenkančio turto dalis po santuokos nutraukimo.Be to,siekianti į savo nuosavybę gauti didesnę buto dalį ir dėl to,kad į namus dažnai parvažiuoja ir vaikai,bei jiems apsistoti yra reikalingas atskiras kambarys.Jeigu ir antras kambarys būtų priskirtas atsakovui,tai jis neprižiūrėtų šio kambario,nebūtų pajėgus sumokėti arba nemokėtų tenkančios didesnės buto dalies išlaikymo išlaidų.

-2015 m. rugsėjo 16 d. su AB banku DNB kartu su atsakovu sudarę kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vartojimo reikmėms, 3 900 EUR kredito sumai, kredito gavėjai: I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), kur šie pinigai buvo reikalingi sūnaus mokslui apmokėti.Šiuo metu šio negrąžinto kredito likutis yra apie 480 Eur ir paskutinė įmoka bus rugpjūčio mėn.

ji-I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2017-07-28 su UAB „ SB Lizingas“, į. k. 234995490 asmeninės reikmėms sudariusi vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 800.0 EUR sumai.

Po santuokos nutraukimo kreditorinių prievolių padalinimo klausimas turėtų būti išspręstas tokiu būdu:

Atsakovas gavęs pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko.Nurodė,kad jis dar myli ieškovę ir norėtų ir toliau gyventi su ja,o nutraukus santuoką gyvendamas vienas jis gali dar labiau pagilinti savo problemas .Kadangi ieškovė kategoriškai reikalauja nutraukti santuoką ir iš jos veiksmų matantis,jog ieškovė nenori toliau gyventi santuokoje su juo,tai sutinkantis dėl santuokos nutraukimu.Sutinkantis,kad nurodytas turtas ir turtinės prievolės būtų padalintos pagal ieškovės ieškinio reikalavimus.Jam užteks pragyvenimui ir vieno kambario,o ieškovei iš tenkančių dviejų kambarių vienas kambarys faktiškai ir toliau būtų naudojamas vaikų interesams.Jam automobilis nėra reikalingas.Dėl paskolos iš banko DNB pripažinimo solidaria prievole sutinkantis.Kadangi paskolą iš UAB „SB Lizingas“ ieškovė paėmė savo reikmėms ,tai ieškovė ir turi prisiimti pareigą grąžinti šią paskolą.Nurodomi ieškovei priklausančios žemės sklypų ir gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų , (duomenys neskelbtini),dalys ieškovės yra paveldėtos po jos tėvų mirties ir jis neturintis jokių pretenzijų į šį turtą.Kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį nereikalaujantis.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš ieškovės ieškinio ir ieškovės paaiškinimo teismo posėdyje matyti,kad šalių šeima yra faktiškai iširusi.Šeimos iširimo pagrindine priežastimi buvo atsakovo girtavimas,jo nesirūpinimas šeima.Ieškovė atsisako taikytis su atsakovu ir prašo santuoką nutraukti.Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir iš jos nurodytų aplinkybių matyti,kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės,kadangi jis nevykdė LR CK 3.27 str. reikalavimų ,kur numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.Šių aplinkybių visuma duoda pagrindą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės,kadangi matyti ,kad atsakovas eilę paskutinių metų tinkamai vedė netinkamą gyvenimo būdą(girtavo),nedirbo,neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo,buvo grubus su sutuoktine.Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio,pareigas, numatytas LR CK 3.60 str.2d.ir dėl to tolimesnis sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė prašo palikti jai santuokos metu turėtą pavardę, atsakovas tam neprieštaravo .Toks ieškovės prašymas tenkintinas.Taip pat nepriteistinas išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito,kadangi ieškovė neprašo priteisti išlaikymą jai,o atsakovas taip pat nekėlė klausimo dėl išlaikymo priteisimo jam.

- 8487/13872 dalis buto/patalpos – buto su rūsiu 6,02 kv.m. pažymėtu R-35, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 kambarių, 63,34 kv. m. bendro ploto, vidutinė rinkos vertė – 10 799 EUR, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimui priskiriant patalpas: kambarį, kurio pažymėjimas plane 17-2, plotas 11,11 kv. m., kambarį, kurio pažymėjimas plane 17-3, plotas 17,98 kv. m. ir bendram naudojimui kartu su V. R. priskiriant patalpas: sandėlį (rūsį), kurio pažymėjimas plane R-35, plotas 6,02 kv. m., koridorių, kurio pažymėjimas plane 17-1, plotas 7,52 kv. m., vonią, kurios pažymėjimas plane 17-4, plotas 2,23 kv. m., virtuvę, kurios pažymėjimas plane 17-6, plotas 9,72 kv. m. ir wc (tualetą), kurio pažymėjimas plane 17-7, plotas 1,20 kv. m. Po santuokos nutraukimo I. R. 42,435 kv. m. ploto kambario tipo ir kitų patalpų ,t.y. turto už 6606,91 EUR,