Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2019-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-19-768/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-04
Bylos Nr.
AN2-19-768/2019
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00660-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-19-768/2019
Proceso Nr. 4-08-3-00660-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. S. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nutarimu apeliantė nubausta už tai, kad 2018 m. spalio 10 d., 11.45 val., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 3 straipsnio 2 dalį, girdint kitiems asmenims, naudodama psichologinį smurtą nepilnamečio G. M. atžvilgiu, tyčia, žeminamai, pakeltu tonu, vadino jį žodžiais: „marozas, nusikaltėlis, skustagalvis, snukių daužytojas“, dėl ko G. M. jautėsi blogai. Apeliantės veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje - bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, visiškai nesigilino į konflikto esmę bei buvo pasyvus, sprendžiant klausimą dėl pažeistų vaiko teisių gynimo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja A. I. prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir apeliantės apeliacinio skundo netenkinti, kadangi teismas pagrįstai pripažino apeliantę kalta pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkinamas

4.1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Susipažinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamo nutarimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, teismas sutinka su apeliantės teiginiais, jog apylinkės teismas skundžiamo nutarimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, tame tarpe ir apeliantės kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, dėl ko jis yra naikintinas, o byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.

4.2. ANK 630 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

4.3. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apylinkės teisme byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka – apklausta vienintelė į teismo posėdį atvykusi apeliantė. Taigi, išskyrus ją, daugiau nebuvo apklaustas nei vienas asmuo, galėjęs suteikti daugiau vertingos informacijos dėl apeliantei inkriminuoto nusižengimo. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 5-6), paaiškinimo (b. l. 19) bei skundžiamo nutarimo matyti, jog apeliantė savo kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą nepripažino ir nors apylinkės teismas tai pažymėjo ir skundžiamame nutarime, tačiau konstatuodamas jos kaltę, vis vien rėmėsi nepilnamečio įstatyminių atstovų K. M. ir D. M. pareiškimu (b. l. 12-13), nepilnamečio G. M. apklausos protokolu (b. l. 14), socialinės pedagogės V. R. paaiškinimu (b. l. 15-16), gimnazijos direktorės G. G. apklauso protokolu (b. l. 17), mokyklos budinčiosios K. G. apklauso protokolu (b. l. 18), šių asmenų teismo posėdyje neapklausęs, ir laikydamas, kad minėti rašytiniai įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visumos pakanka apeliantės kaltei pagrįsti, tačiau sutikti su tokiu apylinkės teismo vertinimu apygardos teismas negali.

4.4. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi praktikos, jog administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei kasacinio teismo nutartys (Nr. N575-2625/2011; 2AT-6/2012, 2AT-21/2012). Reiškia, vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia, kadangi neapklausus įvykio dalyvių ar liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį - asmeniui suteiktą garantuotą teisę administracinių nusižengimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Taigi, šiuo atveju, teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir privalėdamas tiesiogiai ištirti bylos įrodymus ne tik neapklausė aukščiau minėtų asmenų, tačiau ir neišklausė visų proceso šalių paaiškinimų, tuo labiau, kai atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažįsta savo kaltės, todėl tokiu būdu nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, nesilaikė betarpiškumo principo ir padarė esminius proceso pažeidimus. Tik atlikus minėtus procesinius veiksmus būtų sudarytos galimybės objektyviai ir išsamiai ištirti bei įvertinti apeliantės veiksmus ir priimti teisingą sprendimą.

4.5. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą - administracinio nusižengimo bylą R. S. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Donatas Jatužis