Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asm. kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M.padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

kaltinamasis 2010-05-29 apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgertuvių metu, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto metu, kirvio pentim tyčia sudavė sėdinčiam už stalo J. U. per galvą, padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršugalvyje. J. U. praradus sąmonę, virtuviniu peiliu tyčia ne mažiau kaip keturis kartus pjovė nukentėjusiajam veidą, padarydamas J. U. 4 pjautines veido žaizdas, dėl kurių liko du randai: einantis nuo lūpų kampo ir 4 cm nesiekiantis ausies kaušelio priekinės dalies atviro į viršų puslankio formos 5x0,4 cm dydžio kietos konsistencijos randas kairiajame žande, suteikiantis veidui asimetriją, ir analogiškas randas 1x0,2 cm dydžio kairio smilkinio srityje, kurių ištaisymui reikalinga plastinė operacija, ir taip nepataisomai subjaurojo nukentėjusiojo kūną, dėl ko buvo sunkiai sukrikdyta J. U. sveikata, taip pat tyčia peiliu ir kirvio pentim sudavė ne mažiau 13 smūgių į kitas kūno vietas, padarydamas daugybines pjautines galvos plaukuotosios dalies, kaklo, abiejų plaštakų žaizdas, poodinę kraujosruvą su kraujosruvą odoje kakle, poodinę kraujosruvą nugaroje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Sutinkamai su byloje esančia Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos J. U. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. 2010-1365 kopija, J. U. atveštas su GMP iš Trakų ligoninės. 2010-05-29 jį subadė peiliu sugėrovas. (b. t. 1, l. 58-59).

Iš 2010-05-29 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. Š. pateikė raudonos spalvos sportines kelnės, marškinius ir marškinėlius. (b. t. 1, l. 93 )

Sutinkamai su 2010-05-29 daiktų pateikimo protokolu, kaltinamasis V. M. pateikė languotus marškinius, džinsinius marškinius, šortus, kelnes. ( b. t. 1,l. 94)

Sutinkamai su byloje esančiu V. M. blaivumo testu, 2010-05-29, 03 val. 34 min. kaltinamajam nustatyta 1,66 promilės ( b. t. 1, l. 128)

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. U. parodė, kad bylos nagrinėjimo metu jis neprisimena įvykio aplinkybių ir negali paaiškinti prie kokių, būtent, aplinkybių 2010-05-29 jis buvo sužalotas. Nukentėjusysis parodė, kad po įvykio jis daug ko neprisimena. Į klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė kaip V. M. atsistojo ir su „kažkokiu daiktu“ užsimojo į jį, o po to pajuto stiprų smūgį į galvą ir prarado sąmonę- nukentėjusysis iš esmės negalėjo paaiškinti, tvirtindamas, kad jis šiuo metu, t. y. bylos nagrinėjimo metu, visiškai neprisimena įvykio aplinkybių. O kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, būtent, tokias sužalojimo aplinkybes-negalėjo atsakyti. Tačiau įsitikinęs, kad niekas kitas negalėjo jo sužaloti, o tik V. M., nes daugiau nieko nebuvo-J. U. ir V. M. visą laiką buvo tik dviese. Gi kaltinamasis V. M. parodė, kad jam su J. U. sugrįžus iš Onuškio, į kurį jie nuvyko nukentėjusiojo prašymu, kaltinamojo namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi kaltinamajam reikėjo parvesti iš lauko ožkas, pasakęs, kad jis tuoj grįš, išėjo, o J. U. namuose liko vienas. Dar nepriėjęs lauko, kuriame ganėsi ožkos, kaltinamasis išgirdo nuo savo namų pusės triukšmą, todėl iš karto apsisuko ir grįžo atgal. Būnant kieme, pamatė nubėgantį žmogų, tačiau kas jis-pasakyti negali, atkreipė dėmesį, kad nubėgantis žmogus buvo apsiavęs rausvomis kelnėmis. Iš pradžių manė, kad tai J. U., tačiau įėjęs į vidų pamatė nukentėjusįjį sėdintį ant suolo, visą kruviną, mosikuojantį rankomis. J. U. prašė jam padėti. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas, daug labiau, negu tuo metu, kai atėjo pas V. M.. Kaltinamasis iš karto nuėjo pas R. Š. į namus ir pranešė apie įvykį. Pats kaltinamasis neigia vartojęs bet kokį smurtą J. U. atžvilgiu. 2010-05-29 įvykio vietos apžiūros metu išimto peilio nematė ir kam jis priklauso-nežino. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką. Gi apklaustos liudytojos R. Š. ir L. V. parodė, kad atėjęs kaltinamasis V. M. buvo be batų, drabužiai, rankos, veidas buvo kruvini. Jis sakė, kad pas jį namuose guli visas kruvinas J. U., sakė, kad „jis pats susipjaustė“. Atbėgusios į V. M. namus pamatė, kad sienos, grindys, šaldytuvas ištepti, aptaškyti krauju, o J. U. gulėjo kitame kambaryje ant lovos. Jo visas veidas buvo kruvinas. Nei R. Š., nei L. V. nelietė nukentėjusiojo. Nukentėjusiojo J. U. brolis V. U. parodė, kad atvykęs į kaltinamojo namus atkreipė dėmesį, kad virtuvėje buvo pilna kraujo: ant grindų, sienų, krauju buvo aptaškytas šaldytuvas. Taip pat buvo kraujuoti kaltinamo drabužiai ir jis pats. Kaltinamasis į V. U. klausimą paaiškino, kad jo brolis, t. y. J. U. „pats susižalojo, pats susipjaustė“. Gi atvykus greitajai pagalbai, kaltinamasis aiškino, kad J. U. jį puolė, o jis, t. y. V. M.-gynėsi ir besigindamas sužalojo J. U.. O jau atvažiavus policijos pareigūnams, kaltinamasis nurodė trečią versiją, jog J. U. sužalojo jo sugyventinė R. Š.. Kaip parodė V. U., ir tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad kaltinamasis nurodė naujas brolio sužalojimo aplinkybes, t. y., kad jam išėjus parvesti ožkų, „kažkas“ atėjo ir sužalojo brolį. Ant suolo matė gulintį peilį. V. U. atkreipė dėmesį, kad jam atėjus į V. M. namus, grindys jau buvo valytos. Ligoninėje, J. U. paklaustas, kas įvyko, pasakė, kad „man Vytas davė ir viskas“. Taip pat brolis pasakojo, kad nusipirkę degtinės gėrė kartu su V. M. jo namuose. Paskui kažko susiginčijo, V. M. atsistojo ir brolis pajuto smūgį. Būnant V. M. namuose, R. Š. visą šį laiką pykosi su V. M., vis klausė V. M. „ką tu padarei?, o kaltinamasis tik traukė pečiais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis V. M. iš karto po įvykio įvairiai aiškino J. U. sužalojimo aplinkybes: atėjęs pas R. Š. į namus pasakė, kad J. U. guli pas jį namuose visas kruvinas, nes „jis pats susibadė“; V. U. į jo klausimą, kas atsitiko, paaiškino, kad J. U. „pats susižalojo, pats susipjaustė“, o jau atvykus medicininei pagalbai aiškino, kad nukentėjusysis V. M. puolė ir jis (kaltinamasis) gindamasis J. U. sužalojo. Gi jau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė naujas J. U. sužalojimo aplinkybes, t. y. kad J. U. sužalojo jo sugyventinė. Teismas kaltinamojo nurodytas aplinkybes vertina kaip norą suklaidinti teismą, nukreipiant dėmesį į bylai nereikšmingas aplinkybes, kaip antai, kad jis išeidamas parsivesti ožkų paliko sveiką J. U., o sugrįžęs iš lauko rado jau sužalotą, kad matė nubėgantį žmogų, apsirengusį rausvomis kelnėmis. Teismui netikėti liudytojų R. Š., L. V., V. U. parodymais nėra jokio pagrindo. Visi liudytojai patvirtino, kad kaltinamojo drabužiai, veidas, rankos buvo ištepti krauju. Daug kraujo matėsi ir V. M. namuose:, grindys, sienos, šaldytuvas, suolas buvo aptaškyti krauju. Tai patvirtina ir 2010-05-29 įvykio vietos apžiūros protokolas. Sutinkamai su paminėtu įvykio vietos apžiūros protokolu, V. M. namuose, „ant suolo, prie viryklės guli peilis plastikine rudos spalvos rankena“. Apžiūrėjus šį peilį kaltinamasis V. M. teigė, kad jis nežino, kieno tai peilis ir tuo pačiu patvirtino, kad išgertuvių metu ant stalo buvo peilis, kuriuo buvo pjaustoma duona. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad kartu su kaltinamuoju V. M. ir nukentėjusiuoju J. U. kas nors dar dalyvavo vartojant alkoholinius gėrimus pas V. M. namuose. Taip pat nepasitvirtino kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad „kažkas su rausvomis kelnėmis“ buvo atėjęs pas V. M. į namus,. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. pateikė drabužius, kuriais ji vilkėjo 2010-05-29 d. naktį. Atlikus serologinį ir DNR tyrimą buvo nustatyta, kad ant R. Š. sportinių kelnių rausvos spalvos rasti žmogaus kraujo pėdsakai, tačiau atlikus DNR tyrimą, gauta moters DNR, netinkama identifikavimui. Ant R. Š. marškinių, marškinėlių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (b.t. 1, l. 113-114). Tačiau ištyrus kaltinamojo drabužius, nustatyta, kad ant V. M. marškinių yra J. U. kraujas su 99,9999999999 proc. tikimybe. Nors kaltinamasis ir neigia prisilietęs prie sužaloto J. U.. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojai R. Š. L. V., V. U. bei O. D. parodė, kad V. M. priklausančio namo tiek virtuvės, tiek kambario grindys, sienos, šaldytuvas, patalynė, suolas, o taip pat ir pats kaltinamasis: jo drabužiai, rankos, veidas buvo ištepti ir aptaškyti krauju. Taip pat ant iš įvykio vietos paimto kirvio aptiktas J. U. kraujas su 99,9999999999 proc. tikimybe. Nors nukentėjusysis J. U. teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti aplinkybių, prie kurių jis 2010-05-29 buvo sužalotas, tačiau teismui nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad jam bevartojant alkoholinius gėrimus kartu su V. M. jo namuose, tarp jo ir kaltinamojo įvyko kivirčas ir nukentėjusysis prisimena tik kad „V. M. atsistoja ir su kažkokiu daiktu užsimoja į mane, po to pajutau stiprų smūgį į galvą ir praradau sąmonę“. Tokias pačias sužalojimo aplinkybes J. U. nurodė ir savo broliui V. U., sakydamas, kad „man V. davė ir viskas“. Taip pat brolis pasakojo, kad nusipirkę degtinės gėrė kartu su V. M. jo namuose. Paskui kažko susiginčijo, V. M. atsistojo ir brolis pajuto smūgį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jis neprisimena prie kokių aplinkybių buvo sužalotas, teismas vertina kaip 2010-05-29 padarytų jam sužalojimų pasekmę. Teismui netikėti R. Š. L. V., V. U. parodymais neturi jokio pagrindo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad paminėti liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį, ar bet kaip kitaip jam pakenkti. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs.

Kad J. U. atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, patvirtina byloje esančios 2010-06-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1836/10 (01) ir Nr. G 1074/11(01) iš kurių matyti, kad J. U. padarytos daugybinės pjautinės veido, galvos plaukuotosios dalies, kaklo, abiejų plaštakų žaizdos, muštinė žaizda viršugalvyje, poodinė kraujosruva su kraujosruva odoje kakle, poodinė kraujosruva nugaroje. Pjautinės žaizdos padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, muštinė žaizda bei poodinės kraujosruvos padaryta kietais bukais ( ar/ir bukabriauniais) daiktais, neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Pjautinės žaizdos padarytos aštriu, pjautinių savybių turinčiu daiktu, kuriuo galėjo būti peilio ašmenys. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, padaryti mažiausiai 18 trauminių poveikių. U. veide sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais (b. t. 1, l. 66-70, 75-78). Sutinkamai su 2014-02-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. EKG 2(10/107)/14(01) J. U. padarytų sužalojimų pasekmėje atsiradę randai veide negali išnykti be operacinio gydymo. Operacinis gydymas galimas, tačiau ir operacijos metu šie randai nebūtų pašalinti pilnai. Plastinės operacijos negali būti vertinamos kaip būtinos. Teismui dėl šių randų konstatavus nepataisomo kūno subjaurojimo faktą, likusios pasekmės (randai) turėtų būti vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu, neskiriant nutartimi papildomos ekspertizės šio fakto patvirtinimui (b. t. 2, l. 50-52). Tai, kad J. U. atžvilgiu buvo vartojamas smurtas įrodo ir kaltinamojo drabužių, kuriais jis vilkėjo įvykio dieną, atžiūra: nustatyta, kad ant šortų, kelnių, marškinių yra daugybinės tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (b, t. 1, l. 116-123). Nustatyta, kad ant V. M. marškinių yra J. U. kraujas su 99,9999999999 proc. tikimybe. Taip pat įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina patvirtina apie smurto vartojimą J. U. atžvilgiu (aptaškytos sienos, grindys, šaldytuvas, suolas krauju). Šios aplinkybės patvirtina, kad J. U. buvo sužalotas ne kur kitur, o būtent kaltinamajam priklausančiame name, kur jie abu minėtą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip jau buvo paminėta, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad J. U. iki konflikto su V. M., būtų sužalotas, t., y. kad jam būtų padarytos daugybinės pjautinės veido, galvos plaukuotosios dalies, kaklo, abiejų plaštakų žaizdos, muštinė žaizda viršugalvyje, poodinė kraujosruva su kraujosruva odoje kakle, poodinė kraujosruva nugaroje. Kaip parodė pats kaltinamasis V. M., J. U. buvo „visas kruvinas, daug daugiau negu atėjo“. Tai rodo, kad visi šie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam atėjus pas V. M.. Taip pat, nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis J. U. būtų su kuo nors kitu kontaktavęs ar prie kokių kitų aplinkybių susižalojęs. Byloje esantys parodymai apie tai, kad nukentėjusysis suspyko su savo sugyventine R. Š. ir pastaroji jį sužalojo-nepagrįsti įrodymais, todėl teismas juos laiko nesvarbiais .

BK 135 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Kūno sužalojimas yra neteisėtas žalos padarymas kito žmogaus sveikatai tyčia ar dėl neatsargumo, pažeidžiant jo kūno audinius, organus ar jų fiziologines funkcijas.

Kaip jau buvo paminėta, J. U. padarytos daugybinės pjautinės veido, galvos plaukuotosios dalies, kaklo, abiejų plaštakų žaizdos, muštinė žaizda viršugalvyje, poodinė kraujosruva su kraujosruva odoje kakle, poodinė kraujosruva nugaroje. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, padaryti mažiausiai 18 trauminių poveikių. U. veide sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais (b. t. 1, l. 66-70, 75-78). Kaip paaiškino Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č., jog po patirtų sužalojimų nukentėjusiajam J. U. susidarė kieti, blyškūs randai kairiame žande ir kairiame smilkinyje. Tokio pobūdžio randai savaime neišnyks, jų panaikinimui reikalinga plastinė operacija. Randas, esantis J. U. kairiame žande suteikia veidui asimetriją, kurios ištaisymui reikalinga plastinė operacija. ( b.t. 1, l. 81-82 ) Tačiau sutinkamai su 2014-02-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. EKG 2(10/107)/14(01) J. U. padarytų sužalojimų pasekmėje atsiradę randai veide negali išnykti be operacinio gydymo. Operacinis gydymas galimas, tačiau ir operacijos metu šie randai nebūtų pašalinti pilnai. Plastinės operacijos negali būti vertinamos kaip būtinos. Taigi, teismas, įvertinęs specialistų išvadas dėl J. U. padarytų kūno sužalojimų veide-jog po patirtų sužalojimų nukentėjusiajam J. U. susidarė kieti, blyškūs randai kairiame žande ir kairiame smilkinyje, kad randas, esantis J. U. kairiame žande suteikia veidui asimetriją, ir nors operacinis gydymas galimas, tačiau ir operacijos metu šie randai nebūtų pašalinti pilnai-darytina išvada, kad J. U. sužalojimo metu buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas, ir būtent,-veidas- ir tokie kūno sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Todėl, teismas daro išvadą, kad byloje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad V. M. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: t. y. kad jis 2010-05-29 apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgertuvių metu, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto metu, kirvio pentim tyčia sudavė sėdinčiam už stalo J. U. per galvą, padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršugalvyje. J. U. praradus sąmonę, virtuviniu peiliu tyčia ne mažiau kaip keturis kartus pjovė nukentėjusiajam veidą, padarydamas J. U. 4 pjautines veido žaizdas, dėl kurių liko du randai: einantis nuo lūpų kampo ir 4 cm nesiekiantis ausies kaušelio priekinės dalies atviro į viršų puslankio formos 5x0,4 cm dydžio kietos konsistencijos randas kairiajame žande, suteikiantis veidui asimetriją, ir analogiškas randas 1x0,2 cm dydžio kairio smilkinio srityje, kurių ištaisymui reikalinga plastinė operacija, ir taip nepataisomai subjaurojo nukentėjusiojo kūną, dėl ko buvo sunkiai sukrikdyta J. U. sveikata, taip pat tyčia peiliu ir kirvio pentim sudavė ne mažiau 13 smūgių į kitas kūno vietas, padarydamas daugybines pjautines galvos plaukuotosios dalies, kaklo, abiejų plaštakų žaizdas, poodinę kraujosruvą su kraujosruvą odoje kakle, poodinę kraujosruvą nugaroje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. M. tyčia padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, nes, suduodamas J. U. kirvio pentimi į galvą bei virtuviniu peiliu ne mažiau kaip 4 kartus pjaunant nukentėjusiajam veidą, padarydamas J. U. 4 pjautines veido žaizdas, dėl kurių liko du randai: einantis nuo lūpų kampo ir 4 cm. nesiekiantis ausies kaušelio priekinės dalies atviro į viršų puslankio formos 5x0,4 cm dydžio kietos konsistencijos randas kairiajame žande, suteikiantis veidui asimetriją ir analogiškas randas 1x0,2 cm dydžio kairio smilkinio srityje ir taip nepataisomai subjaurojo nukentėjusiojo kūną-į gyvybiškai svarbius organus-suvokė pavojingą visuomenei savo veikos pobūdį, numatė pavojingas nukentėjusiojo sveikatai pasekmes ir sąmoningai leido joms atsirasti. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 135 str. 1 d. Kad teisiamasis padarė šį nusikaltimą pilnai įrodyta jau aukščiau išvardytais įrodymais.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi teismas, išnagrinėjęs visus surinktus duomenis, daro išvadą, kad visi surinkti ir paminėti duomenys yra įrodymai BPK 20 str. prasme. Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamojo V. M. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teismo posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, kurie buvo vertinami įrodymų vertinimo taisyklėmis, išanalizavus įrodymų visumą, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidusią vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo kaltumo susiformuoti. Teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d.

Taigi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013. Remdamasis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmę V. M. teismas atsižvelgia į jau paminėtas aplinkybes, į tai, kad jo padarytas nusikaltimas tyčinis ir savanaudiškas, atsižvelgia į atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, ir į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra sunkus (LR BK 11 str. 5 d.). Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Tačiau teismas, skirdamas bausmę V. M. įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra senyvo amžiaus. V. M. bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54, 61 str.

Atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skiriama mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmė. Teismas daro išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitiks bausmės paskirtį ir tikslus (BK 41 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. U. prašo priteisti iš kaltinamojo 42200,00 Lt žalos atlyginimo, tame tarpe 40000,00 Lt neturtinės ir 2200,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalis).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. U. civilinis ieškinys dėl 2200,00 Lt turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas ir todėl netenkintinas. Nors ieškovas nurodė, kad jis turėjo per 200,00 Lt gydymo išlaidų-vaistams ir tvarsčiams-tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas teismui nepateikė. Taip pat, nukentėjusysis parodė, kad jis dėl sužalojimo negalėjo ūkininkauti, negalėjo savarankiškai dirbti, atlikti žemės ūkio darbų, todėl privalėjo samdyti darbininkus ir turėjo per 2000,00 Lt išlaidų,-tačiau taip pat jokių dokumentų, įrodymų nepateikė. Taip pat teismas daro išvadą, jog J. U. prašoma priteisti 40000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo žymiai per didelė ir mažintina iki 20000,00 Lt. Teismas sutinka su ieškovo nurodytais motyvais, jog dėl padaryto sužalojimo jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, kad kurį laiką jautė fizines ir dvasines kančias, nervinę įtampą, kad ant veido likę randai, kurie yra akivaizdžiai matomi, kad būnant nukentėjusiajam viešumoje aplinkiniai atkreipia dėmesį į jo veidą.

Taip pat J. U. priteisiama 120,00 Lt turėtų išlaidų gydytojo konsultacijai.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys sumoje 4005,39 Lt, tenkintinas pilnai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- R. Š. raudonos spalvos sportinės kelnes, marškinius, marškinėlius-nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. Š.; V. M. languotus marškinius, džinsinius marškinius, šortus, kelnes, kepurę, peilį, kirvį, du butelius, - nuosprendžiui įsiteisėjus– nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o guminių batų porą -nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam V. M..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti-iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus-suimti.

Bausmės pradžią V. M. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 120,00 Lt gydytojo konsultavimo išlaidų J. U..

J. U. ieškinį dėl 2200,00 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. M. 4005,39 Lt J. U. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

R. Š. raudonos spalvos sportinės kelnes, marškinius, marškinėlius-nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. Š.;

kaltinamojo V. M. drabužius: languotus marškinius, džinsinius marškinius, šortus, kelnes, kepurę, peilį, kirvį, du butelius, striukę, marškinėlius, sportines kelnes-nuosprendžiui įsiteisėjus-sunaikinti, o guminių batų porą,-nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam V. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.