- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 1-16-598/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00502-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Kaltinamasis
- A. O.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
- Kategorijos
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant prokurorėms Ramunei Brazdeikytei, Vaidotei Žižienei, gynėjui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiajam L. M., nukentėjusiojo atstovui advokatui Ričardui Lilui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. O., a.k(duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kazachstane, LR pilietis, vokietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) anksčiau teistas 1) 1998-10-23 Jonavos rajono teismo pagal LR BK 225 str. 1d., 111 str. 1 d. 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme, 2) 2004-06-11 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 286 str., 290 str, 63 str., 65 str . – 30 parų arešto bausme, remiantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2004-08-24 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas ir paskirta 5000 Lt bauda ir 20 parų arešto bausmė 3) 2013-01-04 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 164 str. 60 parų arešto bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. O. 2009 m. gegužės 29 d. apie 10.59 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su L. M. metu, tyčia sudavęs L. M. vieną smūgį peiliu į dešinės pusės juosmens sritį, tuo padaręs nukentėjusiajam L. M. durtinę-pjautinę, kiauryminę juosmens-pilvo žaizdą ir tuo sunkiai sutrikdė L. M. sveikatą.
Kaltinamasis A. O. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad jis kartu su S. O. ir jos sūnumi gyveno (duomenys neskelbtini).Gegužės 29 d. buvo išgėręs ir ryte nuėjo miegoti. Miegant jam pasirodė, kad kilo triukšmas, galbūt jį miegantį kažkas pastūmė. Atsibudęs bute pamatė žmoną, N. B. ir du nepažįstamus vyrus. Vyrai buvo girti ir elgėsi chuliganiškai, nemandagiai. Jis nesuprato kokia situacija namuose, o vyrų elgesį įvertino kaip šaipymąsi iš jo. Kadangi jis norėjo išsiaiškinti ką vyrai veikia jo namuose, tarp jo ir L. M. kilo žodinis konfliktas. Atkartoti konflikto negali, nes neprisimena, bandė vyrus iš buto išvyti. Nuo prie lovos buvusios spintelės paėmė peilį. Tikslas – pagąsdinti L. M. ir gintis, jei jam kas grėstų. Tuomet susigrūmė su nukentėjusiuoju. Besigrumdami nuėjo į kitą kambarį ir nugriuvo ant grindų. Visą tą laiką peilį jis laikė dešinėje rankoje. Nukentėjusysis gulėjo ant jo, o R. M. jį spardė ir bandė išmušti peilį. Kai nukentėjusysis bandė atsistoti, įdūrė jam peiliu į šoną. Tuo metu R. M. iš jo atėmė peilį, kokiu būdu – neprisimena. Suprato, kad sužalojo žmogų, tačiau tyčios durti neturėjo. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad kaltinamasis A. O. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. b.l. 38-46).
Specialisto išvada Nr. G 1649/09(02) nustatoma, kad A. O. konstatuota poodinės kraujosruva kairėje momeninėje – kaktos srityje, nosies srityje, odos nubrozdinimas nosies srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu , galimai suduodant kumštimi, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje 2009-05-29. Konstatuoti nubrozdinimai kaktoje, rankose, kairiame petyje nugaroje, muštinė žaizda kaktoje pereinanti į dešinę momeninę sritį, padaryta kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis savaitės bėgyje, t.y. iki 2009-05-29. Sužalojimų būdingų savigynai 2009-05-29 dienos traumos metu nekonstatuota (2 t. b.l.51-52).
Nukentėjusysis L. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad 2009m. pavasarį, tiksliai datos jis neprisimena, nepažįstama mergina, jį, R. M. ir E pasikvietė į svečius. Anksčiau tame bute nėra buvęs. Be jų trijų bute buvo ta mergina, jos draugė ir kaltinamasis, kuris miegojo. Bute visi bendravo ir gėrė alų. Atsikėlęs kaltinamasis taip pat paprašė alaus, tačiau sužinojęs, kad kaltinamasis išgėręs mušasi ir dėl to baimindamasis, atsisakė jam duoti alaus. Kaltinamasis išėjo į virtuvę, o jis išeidinėjo į lauką parūkyti. Jiems susitikus koridoriuje, pajuto smūgį į nugarą juosmens srityje, o atsisukęs pamatė kaltinamąjį su peiliu dešinėje rankoje. Apsiginti ir ištrūkti nuo kaltinamojo padėjo R. M., kuris prieš kaltinamąjį panaudojo fizinę jėgą. Ištrūkęs, jis pabėgo į kiemą kur sulaukė GMP. Prašo priteisti iš kaltinamojo 20 000 litų neturtinės žalos, nes dėl šio sužalojimo patyrė daug moralinių išgyvenimų, sužalojimas sutrikdė mokymąsi, sužalojimo pasekmes jaučia ir dabar.
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis L. M. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. b.l.60-66).
Liudytojas R. M., apklaustas teisme paaiškino, kad įvykio datos neprisimena. Su nukentėjusiuoju išėjus pasivaikščioti, sutiko N, kuri pakvietė pas kaltinamąjį į svečius. Bute dar buvo kaltinamojo žmona, o kaltinamasis miegojo. Kaltinamasis atsikėlė ir išėjo į virtuvę. Kada kaltinamasis įdūrė – nematė. L. M. stovėjo kambaryje prie išėjimo į koridorių, o kaltinamasis – koridoriuje su peiliu rankoje. Kol jis virtuvėje ieškojo įrankio peiliui išmušti L. M. ir kaltinamasis parvirto ant grindų, kadangi kaltinamojo ranka buvo ištiesta, peilį jis išspyrė. Patvirtina, kad jokio konflikto tarp kaltinamojo ir L. M. nebuvo.
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad liudytojas R. M. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. b.l.125-131).
Liudytoja N. B., apklausta teisme paaiškino, kad įvykio dieną apie 11 val. užėjo pas O, nes išvakarėse paliko dokumentus. Kaltinamasis miegojo. Išėjusi S. O. grįžo su 3 nepažįstamais vyrais. Vienas jų neužilgo išėjo, visi likusieji, išskyrus kaltinamąjį, gėrė alų. Atsikėlęs A. O. nukentėjusiojo pareikalavo alaus, o pastarasis jam jo nedavė. A. O. iš kambario išėjo, o netrukus grįžęs kumščiu trenkė nukentėjusiajam į dešinį šoną. Nukentėjusysis tuo metu stovėjo. Tuo metu A. O. rankoje ji jokio įrankio nematė. Tik kai abu vyrai nukrito ant grindų kaltinamojo dešinėje rankoje pamatė peilį, nes jis juo mosikavo. R bandė peilį atimti, o L išsivadavo ir išropojo į lauką. Iki konflikto nematė ir negirdėjo jokio konflikto tarp A. O. ir nukentėjusiojo. Patvirtina, kad išvakarėse matė A. O. su sumušta kakta, tačiau sužalojimo aplinkybės jai nežinomos.
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad liudytoja N. B. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. b.l.155-164).
Liudytojas E. K., apklaustas teisme, paaiškino, kad su R ir L. M. buvo pakviestas nepažįstamos moters, vardu S, išgerti alaus. Bute buvo dar viena moteris ir kaltinamasis, kuris miegojo. Pastebėjo, kad jo veidas sumuštas. S minėjo, kad tai įvyko išvakarėse. Iš buto išėjo maždaug po 10 minučių ir kaip buvo sužalotas L nematė.
Apžiūros protokolu nustatoma, kad 2009-05-29 apžiūrėta įvykio vieta butas, esantis (duomenys neskelbtini). Prie buto durų šalia kilimėlio rausvos spalvos dėmė, primenanti kraują. Koridoriuje ir virtuvėje ant grindų rausvos dėmės (taškalai) išsidėstę gausiai. Kambaryje ant grindų gausiai pritaškyta kraujo. Antrame kambaryje nuo slenksčio 0,9 m atstumu prie sienos dešinėje pusėje dvi intensyviai raudonos spalvos skysčio dėmės, primenančios kraują (1 t. b.l. 8-28).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis L. M. atpažino kaltinamąjį A. O. kaip asmenį, kuris jį sužalojo peiliu 2009-05-29.(1 t. b.l.58-59).
Specialisto išvada Nr. G 3015/09(02) nustatoma, kad L. M. padaryta durtai-pjautinė, kiauryminė juosmens – pilvo žaizda, kuri galėjo būti padaryta 2009-05-29. Durtinė-pjautinė, kiauryminė juosmens- pilvo žaizda padaryta aštriu duriančiu – pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. L. M. sužalojimo padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Dėl durtai-pjautinės, kiauryminės juosmens – pilvo žaizdos padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b.l.70).
Specialisto išvada Nr.T-A 1507/09(02) nustatoma, kad L. M. kraujyje rasta 3,39 promilės etilo alkoholio (1 t. b.l. 94).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad liudytojas R. M. atpažino kaltinamąjį A. O. kaip asmenį, kuris 2009-05-29 peiliu sužalojo L. M..(1 t. b.l.132-133).
Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo L. M.. To neneigia ir pats kaltinamasis. Tai yra sudavė smūgį peiliu į šoną, dėl ko nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis teigė, kad jam buvo kilusi grėsmė iš atėjusių svetimų vyrų, todėl jis pasiėmė peilį. Jam nepatiko nemandagus nukentėjusiojo elgesys ir toks jo elgesys išprovokavo kaltinamąjį muštynėms. Ištyrus visus įrodymus, nenustatyta, kad nukentėjusiojo elgesys būtų provokuojantis, kad L. M. būtų užpuolęs A. O., o pastarajam būtų reikėję gintis peiliu. Nukentėjusysis ir liudytojai nepatvirtino kaltinamojo teiginio apie netinkamą L. M. elgesį ir kad jis būtų sukėlęs muštynes puolęs kaltinamąjį. Bylos nagrinėjimo metu, teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių liudytojai turėtų kaltinamąjį apkalbėti, t.y. duoti melagingus parodymus. Jų parodymai nuoseklūs, atitinka kitus įrodymus surinktus baudžiamojoje byloje ir ištirtus teisiamajame posėdyje, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas visose padėtyse, t.y. stovint ir gulint, ir jam konstatuotas tik vienas sužalojimas – durtai-pjautinis, kiauryminis, logiška būtų jei muštynių metu, užpuolus kaltinamąjį, nukentėjusiajam būtų daugiau sužalojimų, būdingų muštynėms. Sužalojimai konstatuoti kaltinamajam patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, kad jie galėjo atsirasti po nukentėjusiojo sužalojimo, kai liudytojas R. M. bandė iš jo atimti peilį. Vertinant nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsižvelgtina dar ir į tai koks buvo nukentėjusiojo elgesys po įvykio, t.y. vengdamas tolimesnio žalojimo jis pabėgo iš buto, kuriame buvo sužalotas, tačiau kieme laukė Policijos pareigūnų ir GMP. Teismas mano, kad kaltinamojo neadekvačią reakciją į atėjusius asmenis (nukentėjusįjį ir liudytoją R. M.) nulėmė girtumas ir kaltinamasis tyčia smogdamas peiliu nukentėjusiajam į juosmens sritį, suprato tokių veiksmų pavojingumą, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia, sužalojo nukentėjusįjį – sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Jo kaltė pilnai įrodyta ir jis baustinas.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 4602,08 Lt už nukentėjusio L. M. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 4602,08 Lt, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo A. O..
Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Druskininkų skyrius (teisių perėmėjas VSDFV Alytaus skyrius). Nukentėjusiajam L. M. dėl kaltų A. O. veiksmų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2009-05-29 iki 2010-06-26, jam priskaičiuota ir išmokėta 1481,45 Lt ligos pašalpa, kuri regreso tvarka priteistina ieškovo naudai iš atsakovo. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (6.280 str. 1 d.). Pagal žalos atsiradimo metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Šioje byloje nagrinėjamu atveju susidarė subrogacijos situacija, t.y. atsirado trinariai santykiai: nukentėjęs asmuo, žalą padaręs asmuo ir asmuo, kompensavęs nukentėjusiajam dalį žalos. Šiuo atveju VSDFV perėmė nukentėjusiojo teisę reikalauti žalos atlyginimo. Taigi subrogacijos atveju įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje. Vietoje nukentėjusiojo į deliktinę prievolę dėl žalos atlyginimo įstoja VSDFV, kuri išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, tampa kreditorius deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis; 6.290 straipsnio 3 dalis; Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis). Skolininko (atsakovo) padėtis tokiu atveju nesikeičia. Nesikeičia ir pats prievolės dėl žalos atlyginimo pobūdis. Pažymėtina, kad VSDFV pareiga išmokėti draudimo išmokas socialiai apdraustiems asmenims kyla įstatymo pagrindu, įgyvendinant valstybinio socialinio draudimo tikslus (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punktas, 11 straipsnis). Taigi, nukentėjusiajam išmokėjusi draudimo išmokas, VSDFV CK 6.280 straipsnio 1 dalies ir 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo atgręžtinio (subrogacinio) reikalavimo teisę į nukentėjusiajam žalos padariusį asmenį - atsakovą.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis L. M. pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodydamas, kad dėl patirto sužalojimo 1,5 mėnesio gydėsi ir negalėjo laiku išlaikyti egzaminų sesijos, patyrė moralinių išgyvenimų, dar ir dabar jaučia skausmus. Teismo priedermė yra byloje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Byloje nustatyta, kad šio nusikaltimo pasekmėje nukentėjusiajam L. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, duomenų, kad jis neteko darbingumo, byloje nėra. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo tokio dydžio ieškininius reikalavimus, todėl civilinis ieškinys mažintinas.
Pagal 2010-06-14 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros išduotą Europos Arešto orderį, A. O. 2012-04-19 buvo pargabentas į Lietuvą. Dėl jo pargabenimo Policijos Departamentas prie LR VRM patyrė 3797,20 Lt išlaidų. 3797,20 Lt ekstradicijos išlaidos įrodytos PVM sąskaitomis faktūromis KPK Nr.0000245 ir AE Nr.037580 (2 t., b.l. 90,91). 3797,20 Lt ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš A. O. priteistinos Policijos Departamentui prie LR VRM ( LR BPK 103 str. 1d. 6p., 104str.).
Nukentėjusiajam L. M. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012-10-01 sprendimu TP-2—(2.2)-12-T-3325-3922 suteikė antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatą Ričardą Lilą. Pagal pateiktą pažymą valstybės patirtos išlaidos iki 2013-02-25 sudaro 900,66 Lt. , t.y. civilinio ieškinio paruošimas, atstovavimas pirmos instancijos teisme, kelionės išlaidos. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš A. O. priteistinos Valstybinei mokesčių inspekcijai LR Finansų ministerijos.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. A. O. padarytas nusikaltimas yra sunkus (LR BK 11 str.). A. O. praeityje teistas, nedirba, Kauno TI charakterizuojamas teigiamai. Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad už BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą A. O. skirtina vienintelė inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta terminuotos laisvės atėmimo bausmės rūšis.
Į paskiros laisvės atėmimo bausmės laką A. O. įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis Lietuvoje faktiškai buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2009-05-29 iki 2009-06-30, o nuo 2011-05-18 jo sulaikymas prasidėjo Vokietijos Federacinėje Respublikoje vykdant Tarptautinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose prašymą ir buvo tęsiamas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kadangi buvimas suėmime susijęs su šia baudžiamąją byla, laikas išbūtas VFR įskaitytinas į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką.
Daiktiniai įrodymai – skustukas, peilis ruda rankena, peilis plastmasine rankena, dveji marškinėliai, 6 nuorūkos, dvejos džinsinės kelnės, viena kojinė, glaudės, pora batų, paketas su raudonos spalvos skysčio pavyzdžiais, du tušti alaus buteliai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip beverčiai.
Ikiteisminio tyrimo metu 2012-04-20 iš suimtojo A. O. buvo paimti 341,65 eurai (2 t. b. l. 103), kurie kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 2012-05-02 nutarimu perduoti saugoti Kauno apskrities VPK buhalterijai (2 t. b.l. 106, 107). Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kaltinamasis A. O. padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nusikaltimų žmogaus sveikatai. Paimti pinigai nėra daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t.y. neatitinka LR BPK 94 str. reikalavimų, todėl jie nelaikytini daiktiniais įrodymais šioje baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kurie yra teisėti, pagrįsti ir tenkintini, todėl vadovaujantis LR BPK 151 str. šioms piniginėms lėšos taikomas laikinas nuosavybės apribojimas, o nuosprendžiui įsiteisėjus jos perduotinos antstoliui civilinių ieškinių padengimui.
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
A. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-03-13.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2013-01-04 Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 60 parų arešto bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę paskirti 4 (keturis) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. subendrintą bausmę, subendrinti su 2004-08-24 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, t.y. 5000,00 Lt bauda prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 (keturis) metus laisvės atėmimo ir 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) baudos, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinąjame sulaikyme ir suėmime nuo 2009-05-29 iki 2009-06-30, 2011-05-18 iki 2013-03-13.
Kardomąją priemonę – suėmimą A. O. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš A. O., a.k(duomenys neskelbtini), ieškovo Valstybinės ligonių kasos įm. kodas191351679, buveinės adresas Europos a. 1, Vilniuje, naudai 4602,08 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus du litus ir 08 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti iš A. O., a.k(duomenys neskelbtini), ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, įstaigos kodas 188677775, buveinės adresas Jotvingių g. 10-2, Alytus, naudai 1481,45Lt (tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 45 centus) žalos atlyginimui regreso tvarka už išmokėtą ligos pašalpą.
Priteisti iš A. O., a.k(duomenys neskelbtini), L. M. 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų) civilinio ieškinio tenkinimui.
Priteisti Policijos Departamentui prie LR VRM iš A. O., a.k(duomenys neskelbtini) 3797,20 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt septynis litus ir 20 ct) ekstradicijos išlaidų.
Priteisti VMI prie Lietuvos Respublikos FM iš A. O., a.k(duomenys neskelbtini) 900,66 Lt ( devynis šimtus litų ir 66 ct) išlaidų už teisinės pagalbos teikimą.
Daiktinius įrodymus – skustuką, peilį ruda rankena, peilį plastmasine rankena, dvejus marškinėlius, 6 nuorūkas, dvejas džinsines kelnes, vieną kojinę, glaudes, porą batų, paketą su raudonos spalvos skysčio pavyzdžiais, du tuščius alaus butelius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Piniginėms lėšoms – 341,65 euro, esančioms Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK depozitinių lėšų atsiskaitymo sąskaitoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti laikiną nuosavybės apribojimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti antstoliui civilinių ieškinių padengimui.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.