- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-01
- Bylos Nr.
- A20.-374-517/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekantis teisėjas Rinaldas Adamonis,
pareiškėjo-Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
viešame nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę-vaizdo konferencijų programą „ Zoom “, žodinio proceso tvarka pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo-Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo
Ukrainos Respublikos piliečiui Y. E., gim. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras(toliau-ir Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas Ukrainos Respublikos piliečiui Y. E., gim. (duomenys neskelbtini), skirti alternatyvią sulaikymui priemonę-apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024m. lapkričio 30d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje ir priimtas bei įvykdytas sprendimas.
Užsieniečių registracijos centro atstovė teismo posėdžio prašė teikimą tenkinti jame nurodytais pagrindais.
Šalies argumentai
Užsienio valstybės-Ukrainos Respublikos pilietis Y. E.(toliau-Užsienietis), iš esmės sutikdamas su Užsieniečių registracijos centro teikimu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės jo atžvilgiu taikymo, prašo leisti jam ir toliau gyventi jo nuolatiniu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis pastoviai gyveno iki jam buvusio išduoto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo termino pabaigos.
Užsieniečio atstovė-advokatė prašė teikimą tenkinti dalinai, palaikydama užsienio išdėstytą poziciją dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „ Dėl užsieniečių teisinės padėties “(toliau-ir Įstatymas).
Šio Įstatymo VII skyriaus, reglamentuojančio užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalis nustato, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiame straipsnyje nurodytais pagrindais, tame tarpe ir tuo atveju, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra(minėto Įstatymo 113 str. 1d. 2p.). Be to, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir(ar) vykdyti(jeigu užsienietis trukdo priimti ir(ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo)).
Pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 ir 2 dalis, teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir(arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3(tris) mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.
Tuo tarpu pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir(ar) pilietybę(atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna(negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje ir kt.
Teikimo nagrinėjimo teisme metu aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, iš prie teikimo pridėtų užsieniečio asmens bylos dokumentų ir teismo posėdžio metu išsiaiškintų aplinkybių, nustatyta, kad 2024m. rugpjūčio 30 Vilniaus apskrities Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio pareigūnai adresu: Žirgų gt., Gineitiškių km., Vilniaus raj. patikrino asmenį, prisistačiusį pil. Y. E., kuris pareigūnams pateikė tik Ukrainos Respublikos piliečio vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jokių kitų dokumentų, suteikiančių Užsieniečiui teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, minėtas asmuo pateikti negalėjo. Asmuo paaiškino, jog užsienio pasą yra pametęs, ką Užsienietis nurodė ir teikimo nagrinėjimo teisme metu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Užsienietis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2022m. gegužės 11d. iki 2023m. kovo 04d., tačiau, nesant duomenų apie leidimo pratęsimą, iki leidimo laikinai gyventi galiojimo termino pabaigos iš Lietuvos Respublikos neišvyko, t.y. Lietuvos Respublikoje ir kitų Šengeno valstybių teritorijose nuo 2023m. kovo 25d. buvo neteisėtai 465(keturis šimtus šešiasdešimt penkias) dienas, nors migracijos departamentas 2024m. birželio 12d. buvo priėmęs sprendimą dėl Užsienio grąžinimo į kilmės šalį. Be to, Užsienių registracijos centro atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog pagal Ukrainos Respublikos ambasados suteiktus duomenis Užsieniečiui buvo išduoti kelionės dokumentai, galiojantys vieną mėnesį, kurie, pasak atstovės, buvo rasti pas Užsienietį jo sulaikymo metu, tačiau pastarasis šiais kelionės dokumentais nepasinaudojo ir iš Lietuvos Respublikos neišvyko.
Pats Užsienietis, teismo posėdžio metu aiškindamas jo tolesnio buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, nurodė, kad savo užsienio pasą jis yra pametęs 2022m. viduryje, kada dar dirbo Prancūzijoje, o 2023m. gegužės 17d. grįžęs į Lietuvą, dėl sunkios finansinės padėties neturėjo lėšų pasigaminti naują asmens dokumentą, nes Prancūzijoje uždirbtus pinigus persiuntė savo Ukrainos Respublikoje gyvenančiai dukrai, o Lietuvoje dirbo, paties Užsieniečio žodžiais, kaip vėliau paaiškėjo, pas aferistą, kuris už darbą nemokėjo pinigų ir buvo apgautas. Pasak Užsieniečio, jis negali grįžti į Ukrainą, nes ten neturi kur gyventi ir bijo dėl savo gyvybės, kadangi bus pasiųstas kariauti į Rusijos kariuomenės užimtas teritorijas, tame tarpe ir į Donetsko sritį, iš kur jis pats yra kilęs, kur šiuo metu gyvena jo giminės.
Tokiu būdu, pagal Užsieniečio byloje esančias aplinkybes konstatuotina, kad užsienio valstybės-Ukrainos Respublikos piliečio Y. E. buvimas Lietuvos Respublikoje yra laikytinas neteisėtu.
Patikrinus LR Vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, duomenų apie Užsieniečio Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą nerasta. Buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje metu Užsienietis yra buvęs baustas administracine tvarka, o įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre yra duomenų apie tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023m. spalio 18d. baudžiamuoju įsakymu Užsienietis buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281¹ str. 1d., kuriam buvo paskirta bausmė-48 MGL 2.400,- Eur.(dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda, kurią minėtas asmuo turi sumokėti iki 2024m. lapkričio 18d.(pastaba: duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra), kartu paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones 2(dviejų) metų laikotarpiui. Be to, Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje yra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl Užsieniečio neįsileidimo: paskelbusi šalis Lietuva, terminas nuo 2024m. birželio 12d. iki 2029m. birželio 12d., pagrindas-priimtas sprendimas dėl grąžinimo.
Tokiu būdu, įvertinus byloje esančių aplinkybių, t.y. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes jam buvusio išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas yra pasibaigęs, kuris(leidimas) nėra pratęstas, todėl minėtas asmuo Lietuvos Respublikoje gyvena nelegaliai, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, neturi, duomenų apie turimas lėšas pragyvenimui Lietuvos Respublikoje nėra, visumą, laikytina, jog egzistuoja Įstatymo 113 str. 1d. 2p., 2d. ir 5d. 2-5, 10p. numatyti sulaikymo pagrindai, tačiau kartu pažymėtina tai, kad sulaikymo pagrindų nustatymas pats savaime nereiškia, jog asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta įstatyme.
Kadangi Užsienietis iš esmės atitinka Įstatymo 115 str. 1d. nurodytus kriterijus: Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, kuris siekia bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, o byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, kartu vertinant ir tai, kad Užsienietis nėra pateikęs prieglobsčio prašymo(pastaba: Lietuvos migracinėje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje), yra pagrindas Užsieniečiui paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę-apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo(minėto Įstatymo 140¹⁹ str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „ Dėl užsieniečių teisinės padėties “ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114 straipsniu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu,
nutaria:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.
Paskirti Ukrainos Respublikos piliečiui Y. E., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę-apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024m. lapkričio 30d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje ir priimtas bei įvykdytas sprendimas.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 30(trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.