Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. (R. K., toliau – R. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant R. K. sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši R. K. paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu R. K. paskirta bausme, taikant visiško bausmių sudėjimo principą, paskiriant nuteistajam galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą ir 12 (dvylikos) MGL, t. y. 451,92 (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 centų) baudą.

R. K. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. C. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), o R. A. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniai skundai dėl šių asmenų Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017 m. birželio 20 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai už 15 eurų iš V. C. įgijo 0,014 g narkotinės medžiagos-heroino, kurią, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ir gabeno su savimi rankinėje, iki 2017 m. birželio 20 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, pas jį rankinėje šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.Apeliaciniu skundu R. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendį, paskiriant jam švelnesnę bausmę – baudą, sumažinant ją vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu. Nuteistojo teigimu, jam paskirta bausmė per griežta, paskirta pažeidžiant BK 54 straipsnio nuostatas. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcija be arešto bausmės numato ir kitas alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus, laisvės apribojimą bei baudą, tačiau skirdamas jam arešto bausmę pirmosios instancijos teismas tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Pasak nuteistojo, skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis turi darbą – dirba UAB „R.“ presuotojo-krovėjo pareigose, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turėtų galimybę sumokėti jam paskirtą baudą. R. K. teigimu, atlikdamas jam paskirtą arešto bausmę, jis praras darbą, todėl apylinkės teismas galėjo paskirti jam arešto bausmę atlikti savaitgaliais.Pasak R. K., jis gydosi Respublikiniame priklausomybės ligų centre pagal ilgalaikę programą, reguliariai lankosi gydymo įstaigoje, vartoja vaistus, siekia pasveikti nuo savo priklausomybės. Tuo tarpu atliekant jam paskirtą arešto bausmę, bus nutrauktas nuteistojo gydymas, dėl ko, jis vėl gali pradėti vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Apeliaciniu skundu pažymima, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu nuteistajam R. K. paskirta bauda su vykdymo išlaidomis 2018 m. sausio 9 d. buvo sumokėta, ką, pasak nuteistojo, patvirtina prie skundo pridėtas sąskaitos išrašas. Antstolė, vykdžiusi Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos išieškojimą, 2018 m. sausio 12 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kurį išsiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolei nėra žinoma, dėl kokių priežasčių apylinkės teismas jos siųsto patvarkymo negavo ir priimdamas skundžiamą nuosprendį neturėjo duomenų apie R. K. sumokėtą baudą. Ar bauda sumokėta, teisėjas jo neklausė.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis R. K. ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, teigdama, kad nuteistojo apeliacinio skundas yra nepagrįstas, prašė jį atmesti.

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkinamas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkto, t. y. dėl neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės ir BK 328 straipsnio 1 punkto, t. y. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai, sprendžiant R. K. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su R. K. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti, vietoje arešto bausmės paskiriant baudą bei, kaip galima suprasti iš skundo motyvų, - panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo, remiantis jo apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis.Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. K. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad skirdamas bausmę R. K. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad vertinamu atveju jis įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, praeityje buvo teistas vieną kartą, administracine tvarka nebaustas, lankėsi Kauno apskrities priklausomybės ligų centre. Visumos šių aplinkybių pagrindu, įvertinęs ir vieną R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas R. K. skyrė griežčiausią komentuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatydamas maksimalų arešto bausmės dydį – 45 paras, galimą skirti už baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 straipsnio 3 dalis). Šių duomenų plotmėje analizuojant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad baudžiamojoje teisėje laikomasi pozicijos, jog skiriant bausmes nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Bausmė laikoma teisinga tik tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Vertinant šių duomenų visumą nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pabrėžtina, kad kaip nustatyta BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje, asmeniui už komentuojamos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Analizuojant aukščiau aptartus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, kurių pagrindu R. K. buvo paskirta griežčiausia BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, galima tik manyti, jog priimant tokį sprendimą iš esmės buvo remiamasi praeityje buvusiu nuteistojo teistumu, neįvertinus praeityje R. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos ryšio su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika, nepakankamai įvertinus R. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, jog vertinamu atveju R. K. paskirta arešto bausmė yra per aiškiai griežta. Motyvuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, jog abejonių tuo, kad praeityje R. K. buvo teistas aukštesniajam teismui nekyla. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam baudą (b. t. 1, b. l. 156-158). Iš šių duomenų seka, kad praeityje R. K. įvykdyta nusikalstama veika tiek savo pobūdžiu, tiek pavojingumu iš esmės skiriasi nuo skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos: BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas, susijęs su kelių transporto eismo saugumo pažeidimais, padaromas neatsargia kaltės forma, o BK 259 straipsnio 2 dalyje – baudžiamasis nusižengimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, veika tyčinė, todėl teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika yra R. K. būdingo nusikalstamo elgesio modelio pavyzdys, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas skirdamas bausmę nuteistajam R. K., neatsižvelgė ir į tai, jog jis dirba, nors ši aplinkybė teismui neabejotinai buvo žinoma, kadangi nurodyta nuosprendžio įžanginėje dalyje. Pažymėtina ir tai, jog nors apylinkės teismas R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau visiškai nemotyvuotai, neatsižvelgdamas į BK 61 straipsnio nuostatas, paskyrė ne tik, kad griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę, bet ir maksimalų jos dydį (45 paras), galimą skirti už baudžiamąjį nusižengimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aukščiau paminėtų aplinkybių visuma, skundžiamu nuosprendžiu nebuvo tinkamai įvertinta, kas neabejotinai sąlygojo per griežtos ir neproporcingos R. K. padarytai nusikalstamai veikai bausmės paskyrimą. Vertinant praeityje buvusį R. K. teistumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant iš nuteistojo pateiktų duomenų, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirta 12 MGL (451,92 eurų) bauda dar iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2018 m. sausio 12 d., buvo sumokėta (b. t. 3, b. l. 40, 41) ir tai leidžia pagrįstai spręsti, jog apylinkės teismas, subendrinęs skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bauda, pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas ir šioje dalyje, panaikinant nuosprendžio dalį dėl R. K. skundžiamu nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių subendrinimo. Vertinant aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, įvertintina ir tai, kad praeityje nuteistasis administracine tvarka baustas nebuvo (b. t. 1, b. l. 159), turi nuolatinę gyvenamąją vietą (b. t. 1, b. l. 151), yra nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. dirba UAB „R.“ darbininku (b. t. 3, b. l. 43-44), darbovietės charakterizuojamas teigiamai, pažymint ir tai, kad R. K. darbe neturėjo jokių pravaikštų, pažeidimų ar įspėjimų (b. t. 3, b. l. 45). Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad R. K. yra saistomas pakankamai stipriais darbiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, neabejotinai galinčiais veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotino nuteistojo nusikalstamo elgesio. Be to, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, R. K. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl opioidų vartojimo, abstinencijos būklė, dėl kurios jis buvo gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o nuo 2012 m. spalio 26 d. yra įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros/dispnanserinę grupę (b. t. 1, b. l. 166-167, 168, 169). Po skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2017 m. lapkričio 23 d., R. K. buvo patikrintas dėl galimo narkotinių medžiagų vartojimo 10-ies medžiagų greito nustatymo testu, tačiau narkotinių medžiagų vartojimas nustatytas nebuvo, nuteistojo gydymas pagal ilgalaikę farmakoterapinę programą tęsiamas (b. t. 3, b. l. 39), kas neabejotinai rodo pakankamą nuteistojo motyvaciją atsisakyti savo priklausomybės narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms ir, įvertinus tai, jog šiuo metu nuteistasis dirba, tokiu būdu savo tikslų siekdamas teisėtais būdais ir priemonėmis, leidžia pagrįstai manyti, jog šios motyvacijos nuteistasis nepritrūks ir paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmę. Juo labiau, jog jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje (LITEKO), nenustatyta. Tokiu būdu, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą ir atsižvelgiant į tai, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nuteistojo asmenybė, kritinis požiūris į savo nusikalstamus veiksmus rodo, jog R. K. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) galima ir paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmę, leidžiančią pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendis keistinas, paskiriant nuteistajam švelnesnę bausmę – baudą. Teismo įsitikinimu, kadangi nuteistasis dirba, būtent bauda geriausiai atitinka bausmės paskirtį, jos paskyrimas leis nuteistajam tęsti gydymą nuo priklausomybės, bus nepažeisti jo darbiniai ir socialiniai ryšiai, baudos išieškojimas neturės įtakos darbinių funkcijų atlikimui. Galimas skirti baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio nuostatas, galiojusias R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.). Įvertinus visumą aukščiau minėtų aplinkybių, daroma išvada, kad R. K. paskyrus 30 MGL baudą bus tinkamai pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bei įgyvendinta bausmės paskirtis. BK 64¹ straipsnio pagrindu, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant R. K. galutinę sumažintą 20 MGL baudą. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d nutarimu Nr. 707, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., buvo patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tapatus MGL – 50 eurų, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis, todėl apskaičiuojant R. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą 20 MGL dydžio baudą eurais taikytinas iki 2018 m. sausio 1 d. galiojęs MGL dydis, tapatus 37,66 eurams. Atsižvelgiant į šiuo nuosprendžiu priimamą procesinį sprendimą, R. K. apeliacinio skundo argumentai dėl arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis, nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo R. K. (R. K.) apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendį: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą R. K. skirti 30 MGL baudą, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti R. K. sumažintą bausmę - 20 MGL, t. y. 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų, 20 centų) baudą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu R. K. paskirtų bausmių subendrinimo.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis yra neskundžiamas ir įsiteisėja jo paskelbimo dieną.