- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-19
- Bylos Nr.
- 1S-58-462/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pareiškėjas
- R. V.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atstovo advokato A. Surblio skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-02-04 nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. V. atstovas advokatas A. Surblys pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjos K. S. 2009-10-19 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-11-09 nutarimą netenkinti pareiškėjo R. V. atstovo advokato A. Surblio skundo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-02-04 nutartimi atmetė pareiškėjo R. V. atstovo advokato A. Surblio skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-11-09 nutarimo panaikinimo.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjo R. V. atstovas advokatas A. Surblys prašo panaikinti 2010-02-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir priimti naują sprendimą – įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. J. nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. Skunde teigiama, kad byloje yra aiškūs šios nusikalstamos veikos požymiai, kadangi R. J. automobilį „Audi 100“, priklausantį J. J., išmainė į automobilį „Opel Calibra“ bei iš R. V. gavo 450 Lt priemoką, tai yra ji neturėdama tam jokios teisės ar teisėto pagrindo apgavo R. V., užvaldydama jo turtą. Gynėjas teigia, kad iš šių aplinkybių matyti, jog R. J. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., požymių, tai yra tiek nusikaltimo objektas ir dalykas – automobilis ir 450 Lt, objektyvioji pusė – R. J. veiksmai užvaldant pinigus ir automobilį, subjektas – R. J. ir subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia, tikslas – užvaldyti automobilį „Opel Calibra“, kuriame įrengta dujų įranga, bei 450 Lt sumą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria atmestas pareiškėjo R. V. atstovo advokato A. Surblio skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-11-09 nutarimo panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta.
Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tuo atveju, kai iš gauto pareiškimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo, kai be ikiteisminio tyrimo aišku, jog yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.
Skundžiamojoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2009-11-09 nutarime pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra aplinkybių, rodančių, kad R. J. turėjo išankstinę tyčią užvaldyti svetimą turtą apgaulės būdu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 2 p. numatyta, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji suklydę dėl apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Nutarimo 3 p. nurodyta, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – veika – apibūdinama aktyviais veiksmais. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš paminėtų dispozicijoje alternatyvių veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-08-30 tarp R. J. ir R. V. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis. Iš R. V. 2009-10-06 pareiškimo Klaipėdos miesto 2-ojo PK matyti, kad jis sudarydamas 2009-08-30 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį su R. J., žinojo, jog automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. J. mamai. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad R. J. iki 2009-08-30 sutarties sudarymo informavo R. V., kad nėra teisėta automobilio „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Ši aplinkybė šalina R. J. kaltę dėl sukčiavimo, todėl pagrindo tęsti baudžiamąjį persekiojimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. nėra.
Pagrindo naikinti 2009-10-19 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjos K. S. bei 2009-11-09 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimus ir 2010-02-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
pareiškėjo R. V. atstovo advokato A. Surblio skundą atmesti ir palikti galioti 2010 m. vasario 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį.
Nutartis neskundžiama.