- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-179-185-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00058-10-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- N. J., ir K
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-185-2011-59
Teisėja Irena Pocevičienė Proceso Nr. 1-71-1-00058-10-6
Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2,4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. kovo 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo N. J. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str.1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir K. K., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
N. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su K. K. ir nenustatytu asmeniu, vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus, automobiliu atvyko į Kupiškį ir nenustatytam asmeniui 2010 m. kovo 12 d., apie 11. 30 val. paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pranešus nukentėjusiajai L. V., kad jos sūnus A. V. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus, kuriam reikia sumokėti 2000 Lt žalos atlyginimui, N. J., vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus, 2010 m. kovo 12 d., apie 12. 30 val. nuėjo į L. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini) , kur apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, L. V. priklausantį turtą - 2000 Lt, po to kaltinamasis N. J., vykdydamas K. K. telefonu duotą nurodymą, nuėjo į prekybos centrą „Maxima“, esantį Kupiškyje, Gedimino g., kur prie alkoholinių gėrimų skyriaus kaltinamajam K. K. perdavė 1900 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. J. prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, švelninant skirtą bausmę. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai papasakojo nusikalstamos veikos aplinkybes, savo kaltę visiškai pripažino, dėl savo poelgio gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytą žalą žada visiškai atlyginti. Mokosi VĮ Panevėžio profesinio rengimo centre, charakterizuojamas teigiamai. Mano, kad teismas neatsižvelgė į minėtas aplinkybes ir paskyrė per griežtą bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nuteistasis N. J. savo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str.1 d. neneigia, tačiau nurodo, kad paskirta per griežta bausmė.
Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą paskirti tokią bausmę, kuri būtų būtina ir kartu pakankama priemonė pasiekti BK 41 straipsnyje nurodytus tikslus: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, nustatė, kad N. J. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nuostatas (BK 61 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai ir savo dydžiu nėra per griežta.
Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. N. J. tyčinę nusikalstamą veiką padarė, esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinį nusikaltimą. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Įstatymas neįpareigoja teismą recidyvistui skirti tik laisvės atėmimo bausmę - išskirtiniais, netipiškais atvejais teismas motyvuotai gali skirti švelnesnę bausmės rūšį (BK 56 str. 1 d.). Tačiau, ištyrus bylos medžiagą, išimtinių aplinkybių, rodančių mažesnį nuteistojo ar jo padarytos veikos pavojingumą, nenustatyta. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
Bausmės dydis individualizuotas taip pat tinkamai. N. J. padarytas nusikaltimas yra tyčinis, savanaudiškas. Nors priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 3 dalis), tačiau jo metu nukentėjo garbaus amžiaus moteris (gim. 1935 m.). Nusikalto nepraėjus nei mėnesiui po arešto atlikimo už tyčinį nusikaltimą nuosavybei – tai rodo, kad išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė. Įvertinus šias bei atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančią (nusikalto bendrininkų grupėje) aplinkybes, teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad N. J. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas įvertino ir padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei byloje esančią N. J. teigiamą charakteristiką, todėl švelninti bausmę dėl jau įvertintų aplinkybių nėra pagrindo.
Kolegija daro išvadą, kad bausmė individualizuota tinkamai, keisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo N. J. apeliacinį skundą atmesti.