- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-28
- Bylos Nr.
- e2YT-25420-1080/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20484-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Pareiškėjas
- T. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. R., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja T. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina J. R. po savo sutuoktinio G. R. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėja nurodo, kad jos tėvas G. R. iki mirties nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo pastatyti arba rekonstruoti po santuokos sudarymo. Pareiškėjos tėvai G. R. ir J. R. susituokė (duomenys neskelbtini). G. R. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje. J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina J. R. po sutuoktinio G. R. mirties pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą: tvarkė ir prižiūrėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), mokėjo žemės numos mokestį ir žemės mokestį, sudarė elektros energijos tiekimo vartojimo sutartį, mokėjo už elektros energiją, šaltą vandenį, atliekų išvežimą ir kitas komunalines paslaugas, taip pat organizuodavo ir atlikdavo būtiniausius statinių remonto darbus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos motina priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo (pareiškėjos brolis) A. R. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja T. S. yra G. R., mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. R., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Byloje nustatyta, kad G. R. ir J. R. santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). G. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirusiojo G. R. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
7. Pareiškėjos teigimu, po savo sutuoktinio mirties pareiškėjos motina ir toliau liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjos motinos gyvenamoji vieta nurodytame name buvo deklaruota nuo 1969 m. rugsėjo 29 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki pat jos mirties. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio G. R. mirties rūpinosi likusiu turtu, valdė jį kaip savo: tvarkė ir prižiūrėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, mokėjo žemės mokestį, sudarė elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartį, mokėjo už elektros energiją, šaltą vandenį, atliekų išvežimą ir kitas komunalines paslaugas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), t. y. iki CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo vadovautinasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.
9. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjos motina per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio G. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėjos motina atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos motina J. R. po savo sutuoktinio G. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas G. R. palikimui priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos T. S. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio G. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas G. R. palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.