Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

atsakovo atstovėms Vydai Elenai Gasiūnienei, Ingai Semeškaitei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ skundą atsakovei Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl protokolinių sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja UAB „Minijos nafta“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Komisijos, sudarytos Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2007 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-83 „Dėl komisijos aprobuoti Agluonėnų telkinio angliavandenilių išteklius sudarymo“ posėdžio 2007 m. liepos 13 d. protokolo Nr. 1 rezoliucinės dalies 7, 8 ir 9 punktus, ir priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (I t., b. l. 2-18). UAB „Minijos nafta“ paaiškino, kad sprendimas priskirti Agluonėnų naftos sankaupos šiaurinės dalies geologinius naftos išteklius aptiktų prognozinių nenustatytos vertės išteklių kategorijai yra teisiškai nepagrįstas. Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) neturi įgaliojimų aprobuoti ar neaprobuoti paieškos ir/ar parengtinės žvalgybos geologinio tyrimo etapų tyrimo darbų geologinių dokumentų (ataskaitų), o tik turi teisę juos gauti iš tyrimą atliekančių subjektų. Vadovaujantis Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316, 8.8 punktu, ji aprobuoja tik išžvalgytus žemės gelmių (tarp jų ir angliavandenilių) išteklius. Priešingu atveju angliavandenilių išteklių geologinis tyrimas bei išteklių gavimas taptų pernelyg sudėtingas, biurokratizuotas ir praktiškai neįmanomas, kas neatitiktų 1994 m. gegužės 30 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos „Dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimo sąlygų“. Nagrinėjamu atveju Komisija ėmėsi jos įgaliojimuose nenustatytos bei teisės aktais nereglamentuotos veiklos – vertino dar neišžvalgytus, bet tebežvalgomus Agluonėnų naftos sankaupos šiaurinės dalies preliminariai išžvalgytus geologinius naftos išteklius. Pagal informacijos detalumą ir ištirtumo patikimumą buvo visos sąlygos atliktą Agluonėnų naftos sankaupos šiaurinės dalies geologinį tyrimą laikyti esant parengtinės žvalgybos etape, tačiau Komisija, veikdama neteisėtai, nevertindama UAB „Minijos nafta“ ataskaitoje pateiktų duomenų, nustatytų Agluonėnų naftos sankaupos šiaurinės dalies parametrų, tyrimą priskyrė paieškos etapui. Tiek parengtinė, tiek detalioji žvalgyba gali būti vykdoma telkinio dalyje (Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių klasifikacijos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-47 (toliau – ir Klasifikacija) 17.3 ir 17.4 p.). Tačiau paieška ir jos metu aptikti prognoziniai ištekliai gali būti siejami tik su angliavandenilių kaupaviete kaip visuma (Klasifikacijos 17.2 p.). Klasifikacija nenumato, kad telkinio dalyje aptiktus išteklius būtų galima klasifikuoti kaip aptiktus prognozinius išteklius. Komisija įvertino, kad ataskaitoje pagal geologinio ištirtumo detalumą Agluonėnų naftos sankaupą pareiškėja suskirstė į dvi dalis: pietinę – detaliai išžvalgytą, kurioje išgręžti gręžiniai Agluonėnai-1 ir Agluonėnai-2, užimančią 1,64 km² plotą, ir šiaurinę – parengtinai išžvalgytą, kurią charakterizuoja tik seisminių tyrimų duomenys, užimančią 3,4 km² plotą. Klasifikacijos 17.3 punkte numatyta galimybė tirti tik dalį kaupavietės, kurios kitos dalies ištekliai yra išžvalgyti detaliai, išteklius taikant tik seisminį metodą ir gręžiant bent vieną gręžinį. Todėl pareiškėja pasinaudojo šia galimybe bei teisėtai ir pagrįstai ištyrė Agluonėnų kaupavietę dviem dalimis (pietine ir šiaurine). Toks tyrimo būdas buvo iš esmės nulemtas to fakto, kad atsakovas neleido UAB „Minijos nafta“ šiaurinėje telkinio dalyje gręžti žvalgybinių gręžinių. Bet kadangi pietinėje dalyje buvo išgręžti net du gręžiniai bei atlikti tyrimai taikant seisminį metodą, tai sudarė sąlygas parengtinai ištirti ir šiaurinę Agluonėnų sankaupos dalį, kas atitinka naftos telkinių žvalgybos teoriją ir praktiką. Komisijos sprendimu dėl Agluonėnų naftos sankaupos šiaurinės dalies geologinių naftos išteklių atitikimo aptiktų prognozinių išteklių kategorijai bandoma įteisinti dar vieno etapo – parengtinės žvalgybos – būtinybę, nors šie tyrimai Agluonėnų telkinyje faktiškai jau buvo atlikti 2005 m. pragręžus paieškos gręžinį Agluonėnai-1 (tyr. reg. Nr. 513-2005) ir žvalgybos gręžinį Agluonėnai-2 (tyr. reg. Nr. 700-2005) (priedai Nr. 2). Tuo daroma žala pareiškėjos teisėms ir interesams (trukdoma pareiškėjai vykdyti telkinio detaliąją žvalgybą, jo išteklių aprobavimą bei pradėti jų naudojimą). Skunde taip pat nurodė, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 8 ir 9 punktuose išdėstyta Komisijos išvada ir siūlymas yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei kitiems tos pačios Komisijos priimtiems sprendimams, taip pat yra priimti nekompetentingo administravimo subjekto. Komisija, pareiškėjos tvirtinimu, neturi diskrecijos išteklių aprobavimo klausimu priimti sąlyginių sprendimų. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriui ji teikia siūlymus įrašyti išteklius į Žemės gelmių registrą, tačiau nustatyti papildomų tokio įrašymo sąlygų negali. Susiklosčiusioje situacijoje 2007 m. liepos 13 d. protokolo Nr. 1 rezoliucinės dalies 8 ir 9 punktų nurodymų pagrindu UAB „Minijos nafta“ ateityje gali būti nepagrįstai įpareigota perskaičiuoti Agluonėnų angliavandenilių telkinio išteklius ir atlikti tam reikalingus papildomus tyrimus, kas susiję su tiesioginiais nuostoliais.

Atsakovas Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime prašė UAB „Minijos nafta“ skundą atmesti (III t., b. l. 70-74). Paaiškino, kad Komisija skundžiamo protokolo konstatuojamojoje dalyje aiškiai įvertino pagrindinių parametrų, lemiančių kaupavietės dydį ir išteklių patikimumą ir pakankamumą, bei konstatavo jų neapibrėžtumą – galima ženkli jų kaita (kurios neneigė ir Klaipėdos rajono Agluonėnų naftos telkinio detaliosios žvalgybos ataskaitos autoriai) reikšmingai įtakos šiaurinės naftos sankaupos dalies tūrį ir išteklius. Šiaurinės dalies išteklių ištirtumas netenkina parengtinai išvalgytų Klasifikacijos 17.3 punkte nurodytų analogiškos situacijos sąlygų – „Jei tiriami ištekliai apima tik dalį kaupavietės, kurios kitos dalies ištekliai yra išžvalgyti detaliai, tai jie gali būti tiriami taikant tik seisminį tyrimo metodą ir gręžiant bent viena gręžinį“ (Klasifikacijos 17.3 punktas). Ta aplinkybė, kad šiaurinėje kaupavietės dalyje nėra nei vieno gręžinio, struktūros amplitudė didelė, parametrų patikimumas abejotinas, bei yra galima kitokia struktūros interpretacija, leido Komisijos nariams šiuos išteklius pagrįstai priskirti aptiktiems prognoziniams nenustatytos vertės ištekliams (pažymėta protokolo rezoliucinės dalies 7 punkte), o apie jų priskyrimą aukštesnei išteklių kategorijai galima būtų spręsti tik pagal tiesioginio tyrimo duomenis toje dalyje. Todėl UAB „Minijos nafta“ teiginiai, jog šiaurinėje dalyje yra atliktas parengtinės žvalgybos darbus atitinkantis tyrimas, leidžiantis šiaurinės dalies išteklius priskirti parengtiniai išžvalgytiems, yra iš esmės neteisingi ir nepagrįsti. Iš pareiškėjos veiksmų sekos matyti, kad duomenų apie šiaurinę telkinio dalį kryptingai net nebuvo siekiama gauti, nes gręžinys Agluonėnai-3 pagal visus pareiškėjos prašymus buvo norimas gręžti tik pietinėje (dabar aprobuotų išteklių) dalyje. Atsakovas taip pat nurodė, kad nei paieškos, nei parengtinės žvalgybos etapų gautų duomenų pagrindu pateiktų geologinių dokumentų Komisija neaprobuoja, nes teisės aktuose numatyta, jog aprobuojami ne dokumentai, o tik ištekliai ir ne bet kokie, o tik detaliai išžvalgyti, t. y. jei svarstymui yra pateikiama detaliosios žvalgybos ataskaita su apskaičiuotu išteklių kiekiu. Šiuo atveju pareiškėja pati pateikė detaliosios žvalgybos ataskaitą, kurioje vientiso (viena hidrodinaminė sistema) kūno (kaupavietės) vienos dalies apskaičiuoti ištekliai priskirti detaliai išžvalgytų išteklių kategorijai, o kitos dalies išteklių ištirtumas neatitiko detaliai išžvalgytų išteklių kategorijai keliamų reikalavimų. Todėl Komisija teisėtai ir jai nustatytos kompetencijos ribose svarstė detaliai išžvalgytos išteklių dalies aprobavimo galimybę ir vertino (o ne neaprobavo, kaip teigia bendrovė) kitos (šiaurinės dalies) išteklių ištirtumą. Komisijos protokolo rezoliucinės dalies 1, 6 bei 8, 9 punktuose yra įtvirtintos iš esmės skirtingo pobūdžio nuostatos, kurias pareiškėja neteisingai bando gretinti ir įžvelgti tariamą jų prieštaravimą. Priešingai nei 1 ir 6 punktai, 8 ir 9 punktuose įtvirtintos nuostatos pareiškėjai nesukelia jokių teisių ar pareigų. Pareiškėjos, kaip angliavandenilių išteklių naudotojos, teisių ir pareigų apimtį apsprendžia teisės aktuose numatytos imperatyvios nuostatos. Protokolo rezoliucinės dalies 8 ir 9 punktuose įtvirtintos nuostatos nėra ir negali būti laikomos imperatyvu UAB „Minijos nafta“ atžvilgiu, kadangi tai yra tik dispozityvaus pobūdžio siūlymas atsakovo direktoriui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Minijos nafta“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą, ar UAB „Minijos nafta“ gali būti laikoma suinteresuotu asmeniu ir turi reikalavimo teisę kreiptis dėl atsakovo priimto protokolo 7, 8 ir 9 punktų panaikinimo. Teismas paaiškino, jog teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat teismas pažymėjo, jog į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisės kreiptis gynybos į teismą principas nėra absoliutus. Ar pareiškėja atitinka minėtų įstatymo nuostatų reikalavimus, keliamus subjektui, galinčiam kreiptis į teismą dėl nustatytų ginamų interesų, galima atsakyti, išanalizavus Komisijos 2007 m. liepos 13 d. protokolo Nr. 1 nutariamosios dalies 7, 8 ir 9 punktus bei atsakovo kompetenciją ir kitus su tuo susijusius klausimus reglamentuojančius teisės aktus.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 8 straipsnio (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo Nr. IX-2516 redakcija) 4 dalyje nustatyta, kad išžvalgytus išteklius aprobuoja Lietuvos geologijos tarnyba jos nustatyta tvarka. Vykdydamas šią įstatymo nuostatą, Tarnybos direktorius 2005 m. sausio 7 d. priėmė įsakymą Nr. 1–03 „Dėl angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo“. Šio įsakymo 2 punkte įtvirtinta, kad Tarnybos direktorius ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo šio prašymo gavimo Lietuvos geologijos tarnyboje sudaro komisiją prašyme nurodyto angliavandenilių telkinio ištekliams aprobuoti, o 4 punkte reglamentuotos šios komisijos vykdomos funkcijos (nagrinėja ir vertina ataskaitoje pateiktus duomenis (1); įvertinusi ataskaitoje pateiktus duomenis, rengia motyvuotas išvadas ir priima sprendimą dėl išžvalgytų angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo (2); teikia Tarnybos direktoriui Komisijos posėdžio protokolą su motyvuotomis išvadomis ir sprendimu dėl angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo bei siūlymu įrašyti aprobuotus angliavandenilių išteklius į Žemės gelmių registrą (jei ištekliai aprobuoti) (3) ir vykdo kitus Tarnybos direktoriaus raštiškus pavedimus (4)). Pagal to paties įsakymo 13 ir 14 punktus, Komisijos posėdžio protokolas su motyvuotomis išvadomis, sprendimu dėl angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo ir siūlymu įrašyti aprobuotus angliavandenilių išteklius į Žemės gelmių registrą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo priėmimo teikiamas Lietuvos geologijos tarnybos direktoriui, o protokolo patvirtinta kopija išsiunčiama paštu prašymą pateikusiam asmeniui bei Tarnybos direktorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos posėdžio protokolo gavimo, atsižvelgdamas į Komisijos posėdžio protokole pateiktas motyvuotas išvadas, sprendimą dėl angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo ir pasiūlymus, savo įsakymu priima sprendimą įrašyti aprobuotus angliavandenilių išteklius į Žemės gelmių registrą.

Vertindamas Komisijos 2007 m. liepos 13 d. posėdžio protokolo Nr. 1 7, 8 ir 9 punktus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šio protokolo 7 ir 8 punktais atkreipiamas pareiškėjos dėmesys į tam tikrus Agluonėnų naftos telkinio aspektus, o 9 punkte jau suformuluotas konkretus pasiūlymas Tarnybos direktoriui. Vadovaujantis minėto Tarnybos direktoriaus 2005 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1–03 „Dėl angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo“ 14 punktu, Tarnybos direktorius, priimdamas sprendimą įrašyti aprobuotus angliavandenilių išteklius į Žemės gelmių registrą, atsižvelgia į Komisijos posėdžio protokole pateiktas motyvuotas išvadas, sprendimą dėl angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo ir pasiūlymus. Tai reiškia, kad Tarnybos direktorius savo sprendimu realizuoja Komisijos sprendimą. Tuo tarpu iš Tarnybos direktoriaus 2007 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 1–90 „Dėl Agluonėnų telkinio (Agluonėnų naftos sankaupos pietinės dalies) naftos išteklių įrašymo į Žemės gelmių registrą“ turinio matyti, kad jame suformuluotas tik pavedimas dėl Agluonėnų telkinio (Agluonėnų naftos sankaupos pietinės dalies) naftos išteklių (detaliai išžvalgytus vertingus geologinius naftos išteklius – 315 tūkst. t. (identifikavimo kodas 121) ir detaliai išžvalgytus vertingus pradinius išgaunamuosius naftos išteklius – 117 tūkst. t. (identifikavimo kodas 121)) įrašymo į Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalį. Taigi šiame sprendime nėra suformuluota jokių įpareigojimų susijusių su Komisijos 2007 m. liepos 13 d. protokolo 9 punktu, o taip pat ir su šio protokolo 7 ir 8 punktais. Vadinasi, Komisijos 2007 m. liepos 13 d. protokolo 7, 8 ir 9 punktai jokių juridinių pasekmių, susijusių su pareiškėjos teisėmis ar pareigomis, nesukėlė (neįpareigojo jos elgtis ar veikti tam tikru būdu), taip pat neatitinka ir individualaus teisės akto sąvokos. Kita vertus, tai savo skunde netgi pripažįsta ir pareiškėja, teigdama, kad „susiklosčiusioje situacijoje 2007 m. liepos 13 d. protokolo Nr. 1 rezoliucinės dalies 8 ir 9 punktų nurodymų pagrindu UAB „Minijos nafta“ ateityje gali būti nepagrįstai įpareigota perskaičiuoti Agluonėnų angliavandenilių telkinio išteklius ir atlikti tam reikalingus papildomus tyrimus, kas susiję su tiesioginiais nuostoliais“. Be to, pagal Tarnybos 2005 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1–03 „Dėl angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo“ 15 punktą, Komisijos sprendimas dėl angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo dėl Agluonėnų telkinio (Agluonėnų naftos sankaupos pietinės dalies) naftos išteklių, apskaičiuotų 1,64 km² pagal autorių pateiktus skaičiavimus ir kontūrą, aprobavimo, nėra.

Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė teisės pažeidimo fakto, t. y. kaip Komisijos 2007 m. liepos 13 d. protokolo Nr. 1 nutariamosios dalies 7, 8 ir 9 punktai pažeidžia jos teises ar įstatymo saugomus interesus. Pareiškėjos UAB „Minijos nafta“ skunde išdėstyti ir teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai ir suformuluoti skundo reikalavimai nesusieti su konkrečių subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimu. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės.

Asmens teisė į reikalavimo patenkinimą siejama su materialinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto pagrindimu bylos nagrinėjimo iš esmės procese (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Būtinybę šalims įrodyti teisės pažeidimo faktą nustato ABTĮ normų visetas (23 str., 57 str. 4 d.). Teismo pareiga – ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, konstatuojant ar paneigiant pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas savo protokolo nutariamosios dalies 7, 8 ir 9 punktuose nurodydamas atlikti tam tikrus veiksmus nepadarė pareiškėjos teisių ar įstatymo saugomo intereso pažeidimo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos subjektinių teisių pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybos direktorius jokių įsakymų dėl anksčiau nurodyto protokolo punktų realizavimo nėra priėmęs. Teismas pažymėjo, kad pats protokolas savaime, nesant atitinkamo Tarnybos direktoriaus įsakymo, negali pareiškėjai sukelti jos tam tikrų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo. Kadangi įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos subjektinių teisų pažeidimą nėra, o prielaidomis sprendimo pagrindimas negalimas (ABTĮ 57, 86 str.), teismas padarė išvadą, kad ginti pareiškėjos subjektines teises nėra pagrindo. Juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi pareiškėja galėtų ginti viešąjį interesą teisme, pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, todėl skundą atmetė.

III.

Apeliaciniu skundu UAB „Minijos nafta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą ir patenkinti UAB „Minijos nafta“ skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kuriais buvo grindžiamas skundas pirmosios instancijos teismui. Taip pat apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Komisijos sprendimas dėl Agluonėnų sankaupos šiaurinės dalies išteklių klasifikavimo pažeidžia pareiškėjos teises bei teisėtus interesus, kadangi pareiškėja gali realizuoti teisę naudoti angliavandenilių telkinio išteklius tik atlikusi jų tyrimą ir gavusi sprendimą dėl jų aprobavimo. Aprobuojami tik detaliai išžvalgyti ištekliai, o realizuoti teisę naudoti angliavandenilių telkinio išteklius pareiškėja gali tik atlikusi jų tyrimą ir gavusi sprendimą dėl jų aprobavimo. Protokolo nutariamosios dalies 7 punkte nurodytas skundžiamas Komisijos sprendimas nurodo pareiškėjai jau atrastame Agluonėnų naftos telkinyje pakartoti visą parengtinės žvalgybos etapą, todėl akivaizdu, kad jis pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, nes vilkina ir trukdo pareiškėjai vykdyti Agluonėnų telkinio detaliąją žvalgybą ir viso Agluonėnų telkinio išteklių aprobavimą, taip pat dėl to neleidžia pareiškėjai pradėti viso telkinio išteklių naudojimo. Be to, toks Komisijos sprendimas lemtų ir papildomas išlaidas Lietuvos Respublikai. Taip pat pareiškėjos interesus pažeidžia ir Komisijos sprendimai dėl pakartotinio viso Agluonėnų naftos telkinio išteklių perskaičiavimo ir pateikimo aprobavimui bei atitinkamas siūlymas Tarnybos direktoriui įpareigoti pareiškėją. Apeliantės teigimu, teisės normos suteikia telkinio naudotojui teisę, bet ne pareigą perskaičiuoti išteklius, be to, teisės aktuose pateiktas baigtinis atvejų, kai suteikiama teisė perskaičiuoti išteklius, sąrašas ir tokie atvejai yra išimtiniai. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys dėl įrodymų, pagrindžiančių apelianto teisinius, nebuvimo, kadangi byloje yra ne vienas įrodymas. Tačiau byloje esantys įrodymai liko neištirti ir neįvertinti. Sprendime pateiktos išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų, todėl sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo UAB „Minijos nafta“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas grindžia argumentais, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui bei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvais. Taip pat atsakovas nurodo, kad nepagrįsti apeliantės samprotavimai dėl angliavandenilių išteklių tyrimo kaštų – remiantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, tai nėra reikšmingos bylai aplinkybės. Be to, pareiškėja, manipuliuodama Klasifikacijos nuostatomis, bando Protokolo 7 punkte išdėstytą sprendimą pateikti kaip jos teises ribojantį, tačiau sąmoningai nutyli esmines Protokolo 7 punkto turinį lemiančias aplinkybes – kaupvietės plotą ir išteklių kiekį, pakeistą tik 2006 m. rugsėjo 22 d. projektu, kryptingą siekį tirti tik pietinės dalies, užimančios 1,64 km² plotą ar arti jos esančios sankaupos dalies, bei tai jog telkinį pareiškėja naudoja jau 3 metus ir šiuo metu yra išgauta jau 11,5 procentų pradinių išgaunamųjų naftos išteklių jame.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pareiškėja UAB „Minijos nafta“ apeliacinės instancijos teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, jog bylos šalys rado taikų šios bylos ginčo sprendimo būdą. Pareiškiama, kad UAB “Minijos nafta” atsisako apeliacinio skundo, ir, jog pareiškėjai žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės.

Pirmosios instancijos sprendimas nebuvo apskustas apeliacine tvarka kitų proceso dalyvių, atsakovo atstovės neprieštarauja apeliacinio skundo atsisakymui, todėl atsisakymas priimamas, o apeliacinis procesas nutraukiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 139 straipsniu, 132 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.