Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152, suinteresuoti asmenys B. J., R. J., V. B., L. B., antstolis R. S., AB DNB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio R. S. vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152. Pareiškėjas prašo pripažinti antstolio 2017 m. sausio 27 d. patvarkymus dėl pirmųjų ir antrųjų varžytynių paskelbimo negaliojančiais, kadangi antstolis atsisakė parduoti turtą skolininkų pasiūlytiems pirkėjams, kurie yra įmokėję visą turto pardavimo kainą.

Pareiškėjas nurodo, kad antstolis suėjus terminui surašyti turto pardavimo aktą skolininko pasiūlytam pirkėjui, jo nesurašė, turtą pasiūlytiems pirkėjams parduoti atsisakė ir priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Nurodo, kad būtina stabdyti vykdymo veiksmus, nes jei nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, būtų sudarytos sąlygos turtą parduoti kitiems asmenims (iš varžytynių), ir pareiškėjui būtų užkirstas kelias įsigyti turtą be varžytynių (taip, kaip ir buvo pardavinėjamas turtas). Nurodo, kad pareiškėjas buvo pasiūlytas pirkėjas ir už turtą jau yra sumokėjęs visą kainą, todėl nė vienas kitas pirkėjas ar suinteresuotas asmuo neturi ir negali turėti pirmenybės teisės prieš pareiškėją. Jeigu pareiškėjas nebūtų pirkęs turto (nebūtų sumokėjęs kainos), šios procedūros galėtų būti atšauktos.

2017 m. sausio 3 d. išieškotojas vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152 AB DNB bankas pateikė prašymą dėl įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu, kadangi civilinėje byloje sprendžiami klausimai yra tiesiogiai susiję su išieškotojo AB DNB banko teisėmis ir teisėtais interesais bei atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152. Atsiliepime nurodoma, kad antstolis neturėjo pagrindo parduoti areštuotą turtą (butus ir negyvenamąsias patalpas, esančias daugiabutyje pastate adresu (duomenys neskelbtini)) skolininkų pasiūlytiems pirkėjams, nes nebuvo tenkintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui. Skolininkų pasiūlyti pirkėjai į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė mažesnę pinigų sumą, nei yra įkainotas išvaržomas turtas – butai ir negyvenamosios patalpos pastate adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymu įkainoti 3988000 Eur suma, tuo tarpu skolininkai šį turtą prašė parduoti jų pasiūlytiems pirkėjams už 2601001 Eur. Vykdomojoje byloje išieškoma skola bankui yra žymiai didesnė už areštuoto turto vertę. Išieškotojas nurodo, kad nėra pagrindo šioje vykdomojoje byloje areštuotą turtą parduoti skolininkų pasiūlytiems pirkėjams, o pareiškėjas jokių argumentų dėl antstolio 2017 m. sausio 27 d. skelbimų apie varžytynes nepagrįstumo skunde nenurodė, todėl nepagrįsto skundo užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

Suinteresuotas asmuo antstolis R. S. 2017 m. vasario 3 d. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal 2017 m. sausio 31 d. V. Č. skundą, kuriuo prašo atsisakyti taikyti pareiškėjo V. Č. prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama sustabdyti antstolio R. S. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152. Atsiliepime nurodo, kad antstolis neturėjo pagrindo parduoti areštuotą turtą skolininkų pasiūlytiems pirkėjams, nes nebuvo tenkintos CPK 704 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui. Skolininkų pasiūlyti pirkėjai į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė mažesnę pinigų sumą, nei yra įkainotas išvaržomas turtas. Taip pat nurodo, kad nepagrįsto skundo užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Pareiškėjas nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsikleidė reikšmingų aplinkybių dėl turto įkainojimo vykdomoje byloje.

Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui paduotas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui.

Civilinio proceso kodekse numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymo galimybė (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tačiau tokiu atveju būtina siekti proceso šalių – išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus siekiamam tikslui.

Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (šiuo atveju pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas nurodo, kad antstolis nepagrįstai atsisakė parduoti turtą skolininkų pasiūlytam pirkėjui, šiam įmokėjus visą sumą už parduodamą nekilnojamąjį turtą į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau teismas sutinka su išieškotojo ir antstolio pozicija, kad šioje proceso stadijoje preliminariai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų negalės būti tenkinamas.

CPK 704 straipsnyje reglamentuota, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas ir turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui.

Ši norma reiškia, kad tais atvejais, kai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertės suma, antstolis turi imtis atitinkamų procesinių veiksmų turtui realizuoti skolininko pasirinktu būdu ir nutraukti turto pardavimo iš varžytynių procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005), nepaisant to, kad minėta suma nepadengia įsiskolinimo ar vykdymo išlaidų, tačiau atitinka nustatytą įsigyjamo turto rinkos vertę. Butai ir negyvenamosios patalpos pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įkainoti antstolio 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymu už bendrą 3988000 Eur sumą (v. b. l. 777). Skolininkai šį turtą prašė parduoti jų siūlytiems pirkėjams už 2601001 Eur, tai yra už 1386999 Eur mažesnę sumą. Skolininkų surasti pirkėjai 2601001 Eur sumą buvo įnešę į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 1310).

Nustatyta, kad skolininkų pasiūlyti pirkėjai į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 1386999 Eur mažesnę pinigų sumą, nei yra įkainotas išvaržomas turtas.

CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad varžytynės taip pat nutraukiamos sumokėjus ir mažesnę, nei areštuoto turto vertė, sumą, tačiau tokiu atveju antstolis privalo užtikrinti, kad perleidžiamo turto kaina nebus mažesnė nei įsiskolinimų ir vykdymo išlaidų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2005; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2005) ir bus apsaugotos visų suinteresuotų asmenų, turinčių teises į parduodamą turtą (CPK 707 straipsnio 1 dalies 8 punktas) bei prie išieškojimo prisijungusių kreditorių teisės (CPK 759 straipsnis).

Nustatyta, kad vykdomojoje byloje vykdomas išieškojimas dėl daugiau nei 6900000 Eur, o turtas įkainotas 3988000 Eur, t. y. skola bankui yra žymiai didesnė už areštuoto turto vertę.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai neargumentuoja, jog pasiūlytų pirkėjų įnašai pakankami skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, ar kad įnešta suma nėra mažesnė, nei įkainoto išvaržomo turto vertė, kas sukeltų abejones dėl preliminaraus skundo nepagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kad į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkų pasiūlytų pirkėjų įneštos lėšos žymiai mažesnės nei vykdomojoje byloje realizuojamo turto vertė pagal antstolio įkainojimą, paremtą ekspertizės išvadomis (įkainojimai atlikti vadovaujantis turto vertintojos uždarosios akcinės bendrovės „Ober-haus“ parengtomis ekspertizės ataskaitomis), o taip pat nei skola bankui, negalima padaryti priešingos išvados, nei kad skundas preliminariai nepagrįstas, kas sudaro pagrindą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144–145 straipsniais, 290–292 straipsniais, 510 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152, suinteresuoti asmenys B. J., R. J., V. B., L. B., AB DNB bankas, antstolis R. S., atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.