Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorams Andriui Kiuršinui, Virginijui Sokolovui, kaltinamajai V. V.(V. V.), gynėjai advokatei Elenai Gylienei, vertėjoms Lidijai Barauskienei, Veronikai Rybalčenko, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

V.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, našlė, gyvena (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2007 m. vasario 5 d. laikotarpyje tarp 17.40 – 19.22 val., apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose, gyvenamojo namo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. V. (A. V.) metu, peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia sudavė jam vieną smūgį peiliu į krūtinės kairę pusę, tuo padarė durtinę-pjautinę kiauryminę kairės pusės žaizdą su plaučio pažeidimu, kas komplikavosi kraujavimu į plaučius ir kairę krūtinplėvės ertmę ir sąlygojo ūmų pulmokardialinį nepakankamumą, ko pasekoje A. V. (A. V.) įvykio vietoje mirė, tai yra peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia nužudė A. V. (A. V.). Tuo V. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 28 straipsnio 3 dalyje, BK 129 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios V. V. (V. V.) kaltumas padarius nusikalstamą veiką patvirtinamas sekančiais įrodymais.

Nustatyta, kad A. V. rankoje laikė peilį, priėjo prie V. V., tačiau peiliu nebuvo užsimojęs, juo nesikėsino suduoti. Peilio laikymas rankoje, be abejo, yra grėsmingo pobūdžio, tačiau peiliu A. V. nebuvo atlikęs jokių kėsinimosi veiksmų, dėl peilio laikymo rankoje realios grėsmės nebuvo. Kaltinamoji sužalota tuomet, kai bandė atsisukti į sutuoktinio pusę, tai yra kaip pasisukimo pasekmėje.

Nustatyta, kad tuo pačiu metu A. V. puolė kaltinamąją, rankomis ją apglėbdamas. Tokie jo veiksmai buvo neteisėti, smurtiniai, ir laikytini kaip prasidėjęs kėsinimasis į jos sveikatą. Juo labiau, kad prieš tai, tą pačią įvykio dieną A. V. smurtavo kaltinamosios atžvilgiu ir ją sužalojo. Kaltinamoji, turėdama teisę gintis nuo kėsinimosi ir gindamasi nuo A. V. naujo puolimo, kuris pasireiškė jos apglėbimu, peiliu dūrė į krūtinę ir sužalojo A. V., dėl ko šis įvykio vietoje mirė. Dėl šių aplinkybių kaltinamosios V. V., liudytojo A. R. parodymai sutampa, neprieštarauja vieni kitiems ir atitinka kitiems byloje esantiems įrodymams bei duomenims. Įvykio vietos apžiūros protokolu patvirtinama, kad A. V. lavonas buvo rastas namo, kuriame jis gyveno virtuvėje, tai yra toje pačioje vietoje kur kaltinamosios peiliu buvo sužalotas A. V.. Taip pat, toje pačioje įvykio vietoje buvo rastas ir peilis, kuriuo A. V. buvo sužalotas, nes specialisto išvada patvirtino, kad ant peilio buvo rastas žmogaus kraujas, kuris būdingas tai pačiai kraujo grupei kaip ir A. V.. Teisme kaltinamoji patvirtino, kad ji A. V. sužalojo peiliu, kuris buvo rastas įvykio vietoje. Specialisto išvada patvirtino, kad A. V. mirties priežastis tapo durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su plaučio pažeidimu. Todėl, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji peiliu sužalojo A. V. ir dėl padaryto sužalojimo jis įvykio vietoje mirė. Taigi, tarp kaltinamosios nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių-nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryšys.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Nors kaltinamoji teigia nenorėjusi nužudyti nukentėjusįjį, tačiau įvertinama ta aplinkybė, kad kaltinamoji peiliu sudavė smūgį į kairę krūtinės pusę, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai. Sudavus smūgį buvo padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su plaučio pažeidimu, kas rodo, kad tokio sužalojimo padarymui reikalinga atitinkama jėga ir poveikis. Be to, smūgiuota peiliu, tai yra žalojančiu įrankiu, kas visuomet sukelia neigiamas pasekmes. Kaltinamoji, suduodama smūgį peiliu į krūtinės sritį, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, suprato, jog tokie veiksmai gali sukelti žmogaus mirtį ir to siekė. Todėl įvertinus visas aplinkybes daroma išvada, kad kaltinamoji veikė tiesioginės tyčios kaltės forma. Motyvas-asmeniniai nesutarimai.

Kolegijos nuomone, kaltinamosios veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 28 str. 3d., BK 129 str. 1 d.

Kolegija daro išvadą, kad kaltinamoji V. V., gindamasi nuo A. V. puolimo, neteisėtų veiksmų ir smurto, tai yra kėsinimosi, peržengė būtinosios ginties ribas, tyčia peiliu dūrė A. V. į krūtinės sritį, padarė jam sužalojimą, dėl ko jis mirė. Ši išvada daroma dėl sekančių aplinkybių.

Baudžiamojo Kodekso 28 straipsnio 3 dalis numato, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Būtinosios ginties ribų peržengimo atveju nukentėjusiajam tyčia padaroma aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos vertybės ar interesai, į kuriuos buvo kėsintasi ir kėsinimuisi atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos.

Byloje nustatyta, kad iki įvykio dienos A. V., būdamas girtas, dažnai konfliktavo ir mušė sutuoktinę V. V., buvo ją sužalojęs. Nuo jo smurto ne kartą teko kaltinamąją ginti vaikams. Taip pat, nustatyta, kad įvykio dieną, iki kaltinamosios atliktų nusikalstamų veiksmų, sutuoktiniai V. pykosi, konfliktavo. A. V. buvo girtas, agresyvus, kibo prie V. V., sudavė jai smūgius, stūmė ir ją sužalojo. Taigi, nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamosios atžvilgiu A. V. panaudojo fizinį smurtą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat, nustatyta, kad įvykio dieną, po pirmojo konflikto praėjus kuriam laikui, sutuoktiniai konfliktavo toliau, A. V. puolė kaltinamąją, prieidamas ir apglėbdamas ją. Kaltinamoji paaiškino, kad prieš jos atliktus veiksmus, A. V. pakilo nuo kėdės, priėjo prie jos, rankoje laikė peilį, jai pasisukant peiliu sužalojo kaltinamosios ranką. Šios kaltinamosios nurodytos aplinkybės apie tai, kad A. V. turėjo peilį ir sužalojo jos ranką atitinka specialisto išvadai ir paaiškinimui, kur patvirtinama, kad V. V. buvo padarytas odos nubrozdinimai dešiniame rieše, o odos nubrozdinimas dešinio riešo vidiniame paviršiuje galėjo būti padarytas peilio geležtės viršūnėle.(t. 2. b.l. 20, 21).

Tačiau, kaip minėta ankščiau, byloje nėra duomenų, kad A. V. būtų užsimojęs ar bandęs suduoti peiliu kaltinamajai. Nustatyta, kad jis apglėbė ir laikė kaltinamosios pečius, rankas. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji turėjo pagrindą manyti, kad A. V. kėsinimasis, smurtavimas kaip ir buvęs prieš tai, tebesitęsia ir ji puolama toliau. Tuo metu panaudodama peilį ir juo durdama į krūtinę, kaltinamoji peržengė būtinosios ginties ribas, kėsinimuisi atremti panaudojo aiškiai neadekvačias priemones. Nors A. V. sugriebė kaltinamąją, kaltinamoji turėjo teisę gintis, tačiau laikytina, kad puolimo metu jis nepanaudojo įrankio-peilio, todėl kaltinamosios peilio panaudojimas A. V. kėsinimuisi atremti šioje situacijoje nebuvo būtinas.

Kolegijos nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, negalima daryti išvados, jog kaltinamosios gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą ir ji peilį panaudojo išimtinai gynybos tikslais. Nustatyta, kad įvykio dieną A. V. panaudotas smurtas ir padarytas sužalojimas V. V. nebuvo toks sunkus, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp pirmojo konflikto, kuomet buvo sužalota V. V. ir antrojo konflikto, kurio metu buvo sužalotas A. V., pradžios buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas. Antrojo konflikto metu A. V. nebuvo užsimojęs peiliu ar bandęs juo suduoti kaltinamajai, žodžiu neišsakė tokios galimybės. Kaltinamoji peiliu sužalota tuomet kai bandė pasisukti, o ne tyčinių ar smurtinių veiksmų pasekoje. Liudytojas A. R. patvirtino, kad konflikto metu buvo virtuvėje ir galėjo apginti kaltinamąją nuo sutuoktinio smurtinių veiksmų, jeigu būtų matęs grėsmę. Taigi, nustatyta, kad kaltinamoji peilį panaudojo gindamasi nuo sutuoktinio užpuolimo, tačiau peiliu padarytas sužalojimas dėl ko mirė nukentėjusysis aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kaltinamoji peržengė būtinosios ginties ribas, kas atitinka BK 28 str. 3 d., kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 28 str. 3 d., BK 129 str. 1 d.

Kaltinamoji nusikaltimą padarė 2007-02-05.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 129 str. 1 d.(2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01) ir numatė bausmę laisvės atėmimą nuo penkerių iki penkiolikos metų.

Nuo 2007-07-21 įsigaliojo nauja BK 129 str. 1 d. redakcija(2007-06-28 įstatymas Nr. X-1233), įtvirtinusi griežtesnę atsakomybę, tai yra didesnį bausmės dydį asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. Šiuo įstatymu numatyta, kad tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų.

BK 3 str. 1d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

BK 3str. 3d. nurodo, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Taigi, vadovaujantis BK 3 straipsnio normomis, reguliuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike, būtina V. V. skirti bausmę pagal įstatymą, galiojusį kaltinamosios nusikalstamos veikos padarymo metu.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiama į tai, kad nužudymas - BK 129 str. 1 d. yra tyčinis ir labai sunkus nusikaltimas.

Nužudymas padarytas tiesioginės tyčios kaltės forma. Šiuo nusikaltimu sukelti negrąžinami padariniai ir ypatinga žala visuomenei.

Taip pat, skiriant bausmę, įvertinama ta aplinkybė, kad kaltinamoji nužudymą padarė peržengdama būtinosios ginties ribas.

V. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys.

Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui(2007-02-05, 22.45 val. V. V. alkotesterio tikrinimo rezultatas yra 1.29 promilių - t. 1. b.l. 127).

V. V. neteista, administracine tvarka nebausta, Jonavos raj. PK VP VTS Prevencijos poskyrio tyrėjo charakterizuojama teigiamai (t. 2. b.l. 36, 53, 55).

Kaltinamoji nedirba, dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Kaltinamajai skiriama laisvės atėmimo bausmė, kadangi paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis. Tačiau įvertinusi visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė artima minimaliam dydžiui, ypatingą dėmesį atkreipiant į tą aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas ir į tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo taikyti BK 62 str. 2 d. 5 p.

Civilinio ieškinio byloje nepareikšta.

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. Kaltinamoji pareiškė prašymą, kad jos rūbai būtų grąžinti jai. Taip pat, prašė, kad kaltinamojo drabužiai būtų sunaikinti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kiti daiktai yra menkaverčiai, todėl jie sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 301-303str.

nusprendė:

V. V. (V. V.) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje, Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę laisvės atėmimą 6(šešeriems) metams.

Kaltinamajai laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią V. V. (V. V.) skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę - dokumento paėmimą V. V. (V. V.) palikti tą pačią iki įsiteisės nuosprendis.

Daiktus: peilį juodos spalvos rankena, peilį medine rankena, žalios spalvos stiklinį butelį, rankinį laikrodį, dėklą cigaretėms, metalinį emaliuotą puodelį, marlės tamponą su krauju, cigarečių nuorūkas, stikliuką, puodelį, lėkštutę, sudužusį puodelį, cukrinę, du dangtelius, kraujo pavyzdžius, nagų nuokarpas, daktilokorteles, rankšluostį, A. V. drabužius- marškinius, kelnes, kojines, kelnaites, šlepetes sunaikinti.

Daiktus : naktinius marškinius, chalatą grąžinti V. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.