Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. H. S., gim. (duomenys neskelbtini), Irako pilietis, išsituokęs, viduri­nio išsilavinimo, dirbantis suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respub­likos baudžia­mo­jo kodek­­so (toliau – BK) 292 straip­sn­io 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. H. S. 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 01.10 val. Kalvarijos savi­val­dy­bės Salaperaugio kaime iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respub­likos valstybės sieną jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), netei­sė­tai gabeno nuolatinės gyve­namosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Sirijos Arabų Respub­likos pilie­čius A. M., gim. 1993 m., A. F., gim. 1994 m., H. K., gim. 1988 m., ir A. A., gim. 1990 m. Tęsdamas nusikalstamą veiką šiuos užsie­nie­čius nuro­­dy­tu automobiliu neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija nuo įvažiavo į Lietu­vos Respub­liką vietos iki Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Lazdi­jų rinkti­nės veiki­mo teritorijoje esančio Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimo, kelio Kaunas–Mari­jam­polė–Suvalkai 96-o kilometro, kol 2015 m. rugsėjo 5 d. 01.15 val. Kalvarijos savi­val­dybėje Sala­peraugio kaime buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvar­i­jos užkardos parei­gūnų.

Kaltinamojo A. H. S. parodymais (b. l. 116-118), kuriuose savo kaltę jis pripa­žino. Paaiš­ki­no, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. vyko iš Vokietijos, kur nusipirko automobilį „VW Passat“. Automobilio numeriai galiojo tik 15 dienų, todėl skubėjo. Važiuojant link Lietuvos, naktį, tiksliai laiko nepamena, bet buvo jau tamsu, pamatė pakelėje stovinčius keturis vyrus, kurie stabdė automobilius. Pagal jų išvaizdą suprato, kad tai užsieniečiai, ne vietiniai žmonės, todėl nusprendė sustoti ir padėti, juos pavežti. Anksčiau tų žmonių nepažinojo. Kai sustojo, vienas iš stabdžiusių vaiki­­nų, vardu Ahmed, kuris gerai kalbėjo angliškai, paklausė kur jis važiuoja. Atsakė, kad į Suomi­ją. Jis paprašė, kad juos nuvežtų iki Estijos. Jie žinojo, kad yra Lenkijoje. Tas, kuris kalbėjo angliš­kai, sakė, kad yra iš Sirijos. Jis sutiko juos pavežti. Neprašė, kad jie jam sumokėtų už pavežimą, norėjo jiems padėti, apie atlyginimą nesitarė. Ahmed atsisėdo šalia jo, o kiti trys ant gali­nės sėdy­nės. Važiuojant išsikalbėjo, kad jie taip pat yra irakiečiai, vyksta neteisėtai, neturi doku­men­tų. Nuo tada su jais kalbėjo arabiškai. Sužinojęs, kad tie keturi vyrai vyksta netei­sė­tai, neat­si­sakė jų vežti, kadan­gi jie jo tautiečiai, kalbėjo jo kalba, jam jų pagailo, norėjo padėti. Nekal­­­bėjo apie tai, per kokias valstybes jie atvyko iki Lenkijos. Jis žino, kad Skandinavijoje lengviau galima gauti prieglob­stį, todėl, mano, tie žmonės ir norėjo nuvykti į Suomiją, nors apie tai su jais nekal­bė­jo. Važiuo­jant vienas iš tų vaikinų paklausė, ar galėtų atsilenkti sėdynę. Pagal jo elgesį matė, kad jis bijo. Leido ten atsigulti, nors ir nenoriai. Labai gailisi padaręs nusikaltimą. Supranta, kad negalima žmonių netei­sėtai gabenti, kad yra vykimo iš vienos valstybės į kitą tvarka, reikia turėti doku­men­tus, bet jam pagailo tų žmonių. Automobilis „VW Passat“, kuriuo vežė tuos žmones, kainavo 1400 eurų.

VSAT Laz­­­­­dijų rinktinės pareigūno M. L. tarnybiniu pranešimu ir parody­mais (b. l. 3, 95-96), iš kurių ma­­tyti, kad tarnybos metu, 2015-09-05 01.15 val. Lazdijų rinktinės Kalvar­i­jos užkardos veikimo teritorijoje, Kalvarijos sav. Salaperaugio k. ribose, kelio Kaunas–Marijam­po­lė–Suvalkai 97-ame kilometre atvykstant į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos patikri­ni­mui sustabdė automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Irako Respublikos pilietis A. H. S., gim. 1978 m. Paprašius pateikti dokumentus, vairuotojas pateikė Suomijoje jo vardu išduotą užsieniečio pasą ir automobilio dokumentus. Šalia vairuotojo ir ant galinės sėdynės sėdėjo trys tamsesnio gymio asmenys. Jie asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikė. Vairuotojas sakė, kad keleiviai netu­ri dokumentų, jie yra iš Sirijos, ten karas. Vairuotojas kalbėjo angliškai. Atidarius bagažinę, pamatė, kad po užtraukta uždanga guli dar vienas žmogus. Jis taip pat neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Vairuotojas aiškino, kad šiuos žmones paėmė Lenkijoje, likus maždaug 20 kilometrų iki sienos. Sulaikius asme­nis, neteisėtai gabenti ketu­ri žmonės prisistatė Sirijos piliečiais. Jie nieko neaiškino, apie tai iš kur ir kaip vyksta.

Reika­laujamų daiktų pateikimo protokolu (b. l. 5-8), iš kurio matyti, kad iš A. H. S. paimtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietijos registracija), identifikavimo numeris (toliau – VIN) (duomenys neskelbtini).

Apžiūros protokolu (b. l. 12-20), kuriuo apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), penkių sėdimų vietų. Jo priekinėje dalyje, kairėje pusėje esančiame skydelyje nuo saulės rastas minėto automobilio Vokietijos Federacinės Respublikos regis­­tra­cijos liudijimas Nr. ZBI 157634951, kuriame nurodyta, jog jo savininkas A. H. S., adresas (duomenys neskelbtini).

Sprendimais dėl Sirijos piliečių A. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), H. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. F., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymo ne ilgiau kaip 48 val., kadangi jie Lietuvos Respub­li­koje bei Europos Sąjungoje yra neteisėtai (b. l. 66-67, 73-74, 80-81, 87-88).

Informacija iš duomenų bazės dėl Lietuvos Respublikos sienos kirtimų (b. l. 68, 75, 82, 89), iš kurios matyti, jog A. M., A. F., H. K., A. A., kaip Europos Sąjungai nepriklausančių šalių piliečiai, nėra užregistruoti, jog būtų laikantis nustatytos tvarkos kirtę Lietuvos Respublikos sieną.

Liudytojo A. M. parodymais (b. l. 77-79), iš kurių matyti, kad 2015 m. rugp­jū­čio viduryje išvyko į Turkiją, ten susitiko Abbas. Norėjo važiuoti į Europą, į Vokietiją. Teisė­tai išvyk­­ti iš Irako negalėjo, kadangi yra kurdas, dėl savo tautybės sunkiai gali gauti vizą, be to tai labai bran­gu. Turkijoje susirado žmogų, kuris organizuoja neteisėtą žmonių gabenimą į Europą. Sumo­kė­jo už nugabenimą iš Turkijos į Graikiją, už tolimesnį vykimą mokėjo atskirai kiekvienam gaben­to­jui. Savo asmens dokumentą pametė plaukiant jūra. Iš Graikijos vežė per Makedoniją, Serbi­­ją, galiau­siai atvežė į Austriją. Nesikreipė prieglobsčio, todėl, kad pasakė, jog Austrijoje duoda leidimą gyven­ti tik dvejus metus, o paskui grąžina į kilmės šalį. Austrijoje, Vienoje, sutiko Hussin ir Arshed. Kontrabandininkas pasiūlė neteisėtai nugabenti juos į Suomiją už 1000 eurų už vieną žmogų. Iš Austrijos juos išvežė 2015-09-03 vakare. Vairuotojas juos vežė ilgai, paleido gatvėje, pasa­­kė, kad čia yra Suomija. Stabdė automobilius, klausė, ar gali nuvežti į Suomijos sostinę. Vienas sustojęs vairuo­­tojas pasakė, kad čia ne Suomija, iki Suomijos dar toli, kad jie yra Lenkijoje. Jie norėjo vykti į Suomiją. Susistabdė automobilį, buvo nakties metas. Su vairuo­to­ju kalbėjo angliškai, paskui suprato, kad jis ira­kie­tis ir kalbėjo arabiškai. Vairuotojas paaiškino, kad jie tikrai ne Suomi­jo­je, o Lenkijoje, sakė, kad gali nuvežti iki tos vietos, kur galima nusipirkti bilie­tus ir nuplaukti į Suomiją. Apie atlygį nesitarė. Į automobilį įsėdo 2015-09-04, pava­kare. Auto­mo­­bilį susistabdė kely­je, aplinkui buvo medžiai, nežino kokia tai vietovė. Vairuotojas neklausė, ar jie turi doku­men­tus. Jie pradžioje vairuotojui nesakė, kad neturi dokumentų. Abbas įsėdo į baga­ži­nę. Vairuo­­tojas iš pradžių nenorėjo leisti sėsti į bagažinę dėl policijos, bet paskui sutiko. Važiuojant jis užmigo. Atsi­bu­do tik tada, kai kažkas pašvietė į automobilį ir į jį. Suprato, kad tai pareigūnai. Buvo sulaikyti.

Liudytojų A. A., H. K., A. F. parodymais (b. l. 70-72, 84-86, 91-93), iš kurių matyti, kad norėjo nuvažiuoti į Suomiją. Atvyko į Turkiją. Ten, Izmiro mieste yra daug žmonių, kurie organizuoja neteisėtą žmonių gabenimą į Europą. Sumokėjo gabentojams po 1000 JAV dolerių už tai, kad juos nugabentų į Graikiją. Į Graikiją atvyko 2015-09-01. Savo asmens doku­­­mentus pametė plaukiant jūra. Graikijoje juos susirado žmogus, kuris toliau juos neteisėtai gabe­­­no į Serbiją, paskui į Austriją. Iš Austrijos norėjo vykti į Suomiją. Austrijoje nuomojosi kam­ba­­­rį. Atėjo žmogus ir pasiūlė juos nuvežti už 1000 eurų į Suomiją. Jis juos vežė ir paleido gatvė­­je, pasakė, kad tai Suomija. Vienas iš kartu vykusių kalbėjo angliškai. Išsiaiškino, kad jie Lenki­joje. Norė­­jo vykti toliau į Suomiją. 2015-09-04, pavakare, kelyje susistabdė pakeleivingą automobilį. Aplin­­kui buvo medžiai, pastatų nebuvo, nežino kokia tai vietovė. Dėl nuvežimo tarėsi kartu vykęs vaikinas, kuris su vairuotoju kalbėjo angliškai. Jis pasakė, kad susitarė, jog tas žmogus juos nuveš į Suomiją. Apie pinigus nekalbėjo. Vairuotojas neklausė jų dokumentų. Važiuodami kalbėjo apie tai, kad turi problemų. Iš pradžių su vairuotoju kalbėjo angliškai, paskui išsiaiškino, kad jis kalba arabiš­­kai, tada kalbėjo arabiškai. Važiavo pakankamai ilgai. Važiuojant Abbas papra­šė, kad vairuo­to­­jas sustotų ir persėdo į bagažinę. Jie jau buvo kalbėję su vairuotoju, kad vyksta nele­ga­liai. Vairuo­to­jas sakė, kad gal bus negerai, jeigu Abbas eis į bagažinę, jeigu bus kokia kamera ir nufilmuos, bet vis tiek leido Abbas lipti į bagažinę. Po to, kai Abbas įlipo į bagažinę, važiavo apie 2–3 val., kol sulaikė pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. H. S. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­­mi­­­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis iš Lenkijos Respublikos į Lietu­vos Respub­­­liką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną netei­sė­tai gabeno keturis nuolatinės gyve­­na­­mosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsie­niečius, toliau juos neteisėtai gabeno Lietu­vos Respub­­­likos teritorija, todėl jo padaryta nu­si­­kal­stama vei­ka teisingai kva­li­­­fi­kuota pagal BK 292 straipsnio 1 dalį.

Už BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikals­ta­­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki šeše­rių metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­ti ­baudą. Kaltina­masis sutin­ka, kad pro­cesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsaky­mu, sutinka su siūlo­ma bausmės rūši­mi ir dydžiu (b. l. 141-145).

Kaltinamasis A. H. S. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straip­s­nio 4 dalis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laiky­tina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įsta­­ty­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­my­bę sunki­nančių aplin­­­ky­bių nėra.

Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 137).

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numa­ty­tą lais­­­­vės atėmimo bausmę. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­­na­mo­­jo as­me­­nybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplin­ky­bių nebu­vi­mą, kaltinamajam skirtina švelniausia iš BK 292 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alter­­na­­ty­vių baus­­mių, kurią siūlo ir prokurorė, – bauda, žymiai ma­žesnė nei nu­ma­tyta BK 47 straips­nio 3 dalies 3 punkte už apysunkį nusi­­kaltimą, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pa­kan­kama pa­siek­­ti baus­mės tikslus – su­lai­kyti jį nuo nusikals­ta­mų veikų da­ry­mo, nubausti bei už­tik­rinti tei­sin­gu­mo prin­ci­po įgy­­ven­­­­di­ni­mą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­pa­­­žino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-09-05 iki 2015-09-17 (trylika parų) (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam prokurorės nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – 600 eurų užstatas (b. l. 132-133). Kadan­gi kaltinamajam skiriama su laisvės atėmimu nesu­sijusi baus­mė, siekiant užtikrinti jam skiria­mos bausmės – baudos įvykdymą, užstatas palie­ka­mas iki baudžia­mo­jo įsakymo įsitei­sėjimo. Kaltinamasis sutinka, kad baudos išieškojimas būtų nukreiptas į užstatą (b. l. 143).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos dalyko – asme­nų gabenimui, atsižvelgiant į veikos pobūdį, gabe­­­nimo atstumą ir laiką, transporto priemo­­nė buvo būtina, todėl automo­bi­lis yra nusikals­ta­mos veikos priemonė ir turi būti kon­fis­kuo­jamas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis su auto­mo­bilio konfiska­vi­mu sutinka (b. l. 143).

Automobilis, jo registracijos liudijimas ir raktelis perduoti saugoti VSAT Lazdijų rinktinės Kalvar­i­jos užkardai (b. l. 9, 21).

Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2015 m. rugsėjo 7 d. prokurorės nutarimu minėtam automobiliui tai­ky­tas laikinas nuosavybės teisių apribojimas trims mėnesiams, iki 2015 m. gruodžio 7 d. (turto arešto akto identifikavimo kodas 2015040450) (b. l. 26, 140), pa­liktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. H. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos bau­džia­mojo kodekso 292 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (2259,60 eurų) baudą.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 MGL (1506,40 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, dviejų MGL dy­džio bau­dą pri­­ly­­ginus vienai sulaikymo parai ir į baus­mės laiką įskaičius A. H. S. laiki­na­­ja­me sulai­ky­me ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2015-09-05 iki 2015-09-17 (trylika parų) – galutinę bausmę nusta­­ty­ti 14 MGL (527,24 eurų) baudą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – 600 eurų užstatą, panaikin­ti bau­džia­ma­jam įsakymui įsitei­sė­jus.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos A. H. S. 2015 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 239643 įmokėtos 600 eurų sumos dalį – 527,24 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 24 ct) pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respubli­kos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801, kaip A. H. S. paskirtos baudos mokėjimą ir apie mokėjimo įvykdymą pranešti Lazdijų rajono apylinkės teismui.

Likusią A. H. S. 2015 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 239643 įmokėtos 600 eurų sumos dalį – 72,76 Eur (septyniasdešimt du eurus 76 ct), baudžiamajam įsaky­mui įsiteisėjus grąžinti A. H. S..

Automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą VSAT Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardoje, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į minėtą automobilį palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reika­lau­­da­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respub­li­kos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.