- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-39-64-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-64/2009 m.
Teisėja Raimondas Andrulienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.5.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.29.1.; 2.4.6.; 2.4.7.
2009 m. sausio 26 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu:
- pagal LR BK 24 str. 6 d., 300 str. 2 d. ir remiantis LR BK 49 str., 55 str. nuteistas (20) dvidešimt parų arešto.
- pagal LR BK 300 str. 2 d. ir remiantis LR BK 49 str., 55 str., ir nuteistas (30) trisdešimt parų arešto.
Remiantis LR BK 63 str. l d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, galutinė bausmė paskirta (40) keturiasdešimt parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
R. Ž. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), pateikdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priemones: nuotrauką ir tikslius anketinius duomenis, padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminti netikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Šiaulių VPK, 2007-11-14.
Be to, jis nuo 2007-11-14 iki 2008-06-29 laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Šiaulių VPK, 2007-11-14, savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), bei gabeno jį su savimi, kol tęsdamas nusikalstamą veiką 2008-06-29, apie 14.45 val., Šiaulių rajone, kelio Kuršėnai-Smilgiai-Aukštelkė 8-ame kilometre panaudojo, pateikdamas pažymėjimą Šiaulių rajono PK VP VTS PB jaunesniajam policininkui K. S..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Ž. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 11 13 d. nuosprendį pakeisti, paskirti jam laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti. Nurodo, kad jis dirba, gyvena santuokoje, išlaiko du mažamečius vaikus, jo sutuoktinė šiuo metu nedirba, kadangi augina mažametį vaiką, todėl jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, iš jo darbinių pajamų šeima pragyvena. Realios arešto bausmės atlikimas labai apsunkintų jo šeimos padėtį. Atlikti arešto bausmę švenčių ir poilsio dienomis taip pat labai sudėtinga, nes darbinė veikla labai dažnai tokiomis dienomis ir vyksta, be to koks darbdavys nori turėti darbuotoją kuris negali atlikti skubių (poilsio dienomis) darbų, o turi vykti atlikti bausmę, dar mažamečio vaiko priežiūra, rūpinimasis juo ligos atveju, be to tokia bausmės atlikimo tvarka pažeidžia ir įstatyme numatytą darbuotojo teisę į poilsį ir socialines garantijas. Taip pat jis yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dirbantis, išlaiko mažamečius vaikus, pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėlto nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje nebenusikalsti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tikėtina, kad jis laikysis įstatymo ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. įvykdys visus bausmės vykdymo atidėjimo reikalavimus, todėl prašo paskirti jam griežtesnę – laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, nes kitokių bausmės rūšių, apart arešto, LR BK 300 str. 2 d. nenumato. Be to, areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai jam paskyrė realią arešto bausmę ir neatsižvelgė į jo šeimynines aplinkybes bei jį charakterizuojančią medžiagą, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į teisingumo kriterijų, laiko, kad tikslinga pakeisti jam teismo paskirtą bausmės rūšį - areštą į laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė – atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas. Vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl paskirtos bausmės
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. Ž. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į visas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šias aplinkybes tinkamai įvertino ir pagrįstai paskyrė apeliantui areštą. Sutinkamai su LR BK 55 str. nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl pirmosios instancijos teismas R. Ž., kuris praeityje nebuvo teistas, charakterizuojamas teigiamai, teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų, patvirtinančių apie jo šeimą, išlaikomus asmenis bei apie tai, kad jis dirba, paskyrė teisingą bausmę. BK 49 str. 3 d. numato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų areštas. Apeliantas pripažintas kaltu padaręs du apysunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos pirmosios instancijos teismas jam skyrė atitinkamai 20 ir 30 parų arešto bausmes, t.y. R. Ž. paskirtos bausmės yra artimos arešto bausmės minimumui, o ir paskirta subendrinta bausmė yra mažesnė nei arešto bausmės vidurkis (52 paros). Tokiu būdu, nėra pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę.
LR BK 300 str. 2 dalies sankcijoje nurodytos dvi bausmių rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, iš kurių švelnesnė bausmė yra areštas. Apelianto prašymas skirti jam laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, reikštų laisvės atėmimo bausmės jam skyrimą, nes atidedamas gali būti tik laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Tačiau, net ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, R. Ž. paskirta bausmė nebūtų sušvelninta, nes laisvės atėmimo bausmė yra griežtesnė nei areštas. Be to, BK 75 str. 2 d. numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą naudotis specialia teise; turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą; nemokamus darbus; įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; turto konfiskavimą; draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens; dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose) ir (ar) vieną ar kelis iš BK 75 str. 2 d. nurodytų įpareigojimų. Atsižvelgiant į šią nuostatą, teismas, atidėdamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, yra priverstas skirti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri ne palengvintų nuteistojo teisinės padėties, bet priešingai, ją pasunkintų. Sutinkami su LR BPK 320 str. 4 d., pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Kadangi dėl skundžiamo nuosprendžio LR BPK 320 str. 4 d. nurodyti proceso dalyviai skundų nėra padavę, pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas negali. Dėl paminėtų aplinkybių tenkinti nuteistojo R. Ž. prašymą skirti jam griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nėra pagrindo. Tokiu būdu, nuteistojo apeliacinis skundas netenkintinas.
Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkuotoju – dažytoju (b.l. 69, t. 1), augina du mažamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais (b.l. 66-68, t. 1). Pastebėtina, kad nuteistasis oficialiai įsidarbino tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, žinodamas apie jam paskirtą arešto bausmę ir jos neatlikęs. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad apeliantui gali būti keistinas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo būdas. Baudžiamasis įstatymas numato, kad iki 45 parų arešto bausmę nuteistasis gali atlikti poilsio dienomis. Apeliantas teigia, kad poilsio dienomis, jis negalės atlikti bausmės, nes darbdaviui reikalingas asmuo, kuris galėtų atlikti skubius darbus, kurie dažniausiai vykdomi poilsio dienomis, be to, vaiko priežiūra, rūpinimasis juo ligos atveju, bei atliekant bausmę poilsio dienomis būtų pažeistos jo socialinės garantijos į poilsį. Šie apelianto nurodyti argumentai yra abstraktūs, nepatvirtinti dokumentais, jog vaikas serga ir nėra kas juo rūpinasi, kad darbai vyksta poilsio dienomis. Kadangi bausmė už padarytas nusikalstamas veikas yra valstybės prievartos priemonė ir ja siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), todėl laikytina, kad ja nepažeidžiamos asmens socialinės teisės ir garantijos. LR Bausmių vykdymo kodekso 59 str. 3 d. numato, kad poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir nesant apelianto motyvų, kad tai pablogintų jo padėtį, nuosprendis galėjo būti pakeistas, paskiriant nuteistajam arešto bausmę – 40 parų arešto atlikti poilsio dienomis.
Pastebėtina, kad LR BPK 354 str. 2 d., 3 d. numato, jog arešto atlikimo tvarką teismas gali keisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnyje numatytais atvejais ir ji pakeičiama LR BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Šį klausimą nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas (LR BPK 362 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio atmesti.