Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. LK-N-371 netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtinus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 91-78 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu - paleistas 2021 m. liepos 5 d. lygtinai neatlikus 1 metų 5 mėnesių 25 dienų bausmės.

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2026 m. lapkričio 9 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gegužės 12 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-371 netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir vidutinė didelės žalos rizika individui ir aplinkiniams. Bausmę atlieka lengvoje grupėje, pažeidimų nėra padaręs, tris kartus skatintas už gerą elgesį. Nuteistasis bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, ir tai jo antras teistumas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pripažino tik pakartotinio vertinimo metu. Nestruktūruotoje aplinkoje nesugebėjo susilaikyti nuo alkoholio vartojimo ir apsvaigęs pakartotinai padarė sunkų smurtinį nusikaltimą. Asmuo turi savireguliacijos problemų, jo elgesys itin priklausomas nuo situacinių veiksnių ir medikamentinio gydymo. Dėl piktnaudžiavimo vaistais ir savavališko jų dozavimo kyla didelės žalos rizika ne tik nuteistajam, tačiau ir aplinkiniams. Nuteistajam būdingi ilgi nedarbo laikotarpiai, įkalinimo įstaigoje pastebima abejotina motyvacija darbinei veiklai – nedirba dėl psichikos sveikatos problemų, bet dalyvumo lygis jam nėra nustatytas. Teigia, kad paleistas lygtinai dirbs fiziškai sunkius darbus, tokius kaip trinkelių klojimas, tačiau dokumentų, patvirtinančių jo galimybę įsidarbinti nepateikė. Asmuo turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos dengia minimaliai. Komisija mano, kad atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam A. Š., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau, kaip matyti iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Nuteistasis teismui pateiktame skunde akcentuoja tai, kad teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu daromą akivaizdžią pažangą (jis nėra nusižengęs, neturi nuobaudų, turi tris paskatinimus, bausmę atlieka lengvoje grupėje, dalyvauja įvairioje programose, vykdo individualius planus), kas turėtų įtakoti „OASys“ balų kritimą, t. y. būti materialiojo pagrindo egzistavimu. Su tokiais nuteistojo skundo argumentais teismas nesutinka. Iš byloje esančios 2025 m. balandžio 15 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. sausio 30 d. buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, o tokia rizika, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste nesudaro materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią ir mažą darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, yra socialiai atsiskyręs ar apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie privalo būti koreguojami iš esmės, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas, kaip ir nėra nustatyta akivaizdi pažanga nuteistajam koreguojant savo elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link.

Nors nuteistasis skunde nurodo jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jis nenusižengė, neturi nuobaudų, turi tris paskatinimus, bausmę atlieka lengvoje grupėje, dalyvauja įvairioje programose, vykdo individualius planus, tačiau įvertinus šias aplinkybes vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių ir vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, jos nėra laikytinos išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis. Juo labiau nuteistojo skunde nurodytos, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tik tai, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau jo elgesys jokia prasme nėra absoliučiu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, tris kartus skatintas, 2024 m. kovo 28 d. perkeltas bausmę tęsti lengvoje grupėje, tačiau, teismo vertinimu, nuteistojo elgesys nepasižymi išskirtiniu pozityvumu. Priešingai, nuteistojo pataisos procesas, dabartinėje pataisos stadijoje yra labiau pasyvus nei aktyvus ir dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai. Atsižvelgus į šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog dar nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, nes vis dar nėra pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Be to, socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis turi mažai ir nestabilios darbo patirties, kas gali apsunkinti asmens integraciją visuomenėje. Neturi artimų ryšių laisvėje, o ir jo nusikalstamo elgesio motyvai galimai susiję su ryšių problemomis. Būdamas laisvėje stokojo prasmingos pozityvios veiklos, susidūrė su alkoholio vartojimo problemomis, būdamas lygtinai paleistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, padarė naują sunkų nusikaltimą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat teigiama, kad nuteistojo elgesys yra stipriai veikiamas psichikos sveikatos problemų ir medikamentų poveikio, kas šiuo metu yra sėkmingai kontroliuojama įkalinimo įstaigoje. Iš to, kas aptarta akivaizdu, kad nuteistasis savo pataisos procesą dar privalo tęsti būdamas struktūruotoje aplinkoje, kryptingai ir nuosekliai eliminuojant problemines sritis iš savo elgesio. Tuo labiau, kad kaip anksčiau aptarta, nuteistojo elgesyje yra ne tik šios, tačiau ir itin daug kitų probleminių sričių, kurių visuma be kita ko ir sudaro vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, kas, ir kitų duomenų visumoje, leidžia abejoti nuteistojo sėkminga reintegracija visuomenėje.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos, o ir neatliktos bausmės dalis dar yra laikytina ženklia, todėl teismas sprendžia, kad tolimesnis pataisos procesas dar turi vykti įkalinimo įstaigoje, nuteistajam dedant maksimalias pastangas mažinti nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir jos įtaką nuteistojo nusikalstamų nuostatų raiškai.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. LK-N-371 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. Š. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.