Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-02-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-3705-454/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-28
Bylos Nr.
2YT-3705-454/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24594-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Pareiškėjas
G. K.
Suinteresuotas asmuo
A. Z. K., J. J., N. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3705-454/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24594-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.5.15.1; 3.2.6.1(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m.vasario 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Z. K., J. J., N. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad po V. K. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė G. K., gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą (b. l. 3).

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo motina V. K., būdama 77 metų amžiaus, mirė (duomenys neskelbtini), vyras jos A. K., miręs (duomenys neskelbtini). Po jos mirties visą jai priklausantį turtą paveldėjo sūnus G. K.. Jis po motinos mirties faktiškai priėmė palikimą, bet nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, todėl paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjas iki motinos mirties gyveno kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neturi galimybės sutvarkyti motinos vardu registruoto turto paveldėjimo dokumentų. Po pareiškėjo tėvo mirties dalį jam priklausančio turto paveldėjo motina, kitą dalį paveldėjo pareiškėjas. Kiti galimi paveldėtojai yra pareiškėjo brolio R. V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai ir sutuoktinė, kurie įtraukti suinteresuotais asmenimis. Nenustačius juridinio fakto, kad priėmė palikimą faktiškai pradedant jį valdyti, pareiškėjas negalės realizuoti savo, kaip įpėdinio, suteiktų teisių paveldimo turto atžvilgiu. Turtas, kuris yra paveldimas tai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (reg. nr. (duomenys neskelbtini), unik. nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 18).

Suinteresuotas asmuo A. Z. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 19).

Suinteresuotas asmuo N. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. K. yra A. K. ir V. K. sūnus (b. l. 4). V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities archyvo pažymoje nurodyta, jog žinių apie tai, kad V. K. buvo sudariusi testamentą bei jos palikimui buvo sudaryta palikimo paveldėjimo byla, nėra (b. l. 5). V. K. vardu yra įregistruota 1/3 dalis gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9). Kiti galimi paveldėtojai yra pareiškėjo brolio R. V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 7) vaikai ir sutuoktinė, kurie įtraukti suinteresuotais asmenimis. Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 18–20). Pareiškėjas nurodo, kad po motinos mirties jis faktiškai priėmė palikimą, bet nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, todėl paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjas iki motinos mirties gyveno kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 39).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomi nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).

Suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant dėl juridinio fakto nustatymo surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjas palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes po motinos mirties prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu turtu, jame gyvena iki šiol. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Pareiškėjas yra V. K. vaikas – pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis), todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į V. K. turtą, nėra.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradeda paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu [...] pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių, todėl jo kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas