Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-18 · Byla Nr. ATP-1256-485/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-18
Bylos Nr.
ATP-1256-485/2014
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00600-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1256-485/2014;

Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00600-2014-4;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.3.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-10-15 nutarimu A. M. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių. A. M. nubaustas už tai, kad jis 2014-07-18, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,38 promilių, su 5 procentų paklaida, girtumas), vairavo automobilį „NISSAN X-TRALL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

A. M. skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-10-15 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas pabrėžia, kad tiek rašydamas paaiškinimą policijos pareigūnams, tiek bylos nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, kad automobilio nevairavo, tačiau teismas tokius paaiškinimus nepagrįstai vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės. Teismas apie rašytą paaiškinimą iš viso nieko neužsimena, taip pat be pagrindo kritiškai vertina liudytojų L. P. ir A. A. parodymus. Taip pat neaišku, iš ko teismas nusprendė, kad V. P. dirbo pas apeliantą. V. P. buvo grįžęs atostogų iš (duomenys neskelbtini), liepos 18 d. talkino apelianto namuose ir vėliau jie gėrė alkoholį. Apeliantas pripažįsta, kad jo rašytas paaiškinimas galėjo būti ir aiškesnis, tačiau jis pažymi, kad tuo metu buvo neblaivus ir tos aplinkybės jis neneigia. Tačiau iš paaiškinimo matyti, jog jis nurodė automobilio tikrai nevairavęs. Nepaisant jo paaiškinimų, policijos pareigūnai net nebandė aiškintis, kas vairavo automobilį. Byloje liko neaiškumų, kurių teismas nesugebėjo pašalinti. Tokiu atveju likę neaiškumai turėjo būti aiškinami apelianto naudai, tačiau to nebuvo padaryta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas sutinka su apylinkės teismo nutarime padarytomis išvadomis, paskirta administracine nuobauda ir prašo A. M. skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, kad byloje įrodyta, jog A. M. vairavo būdamas neblaivus. A. M. įsitikinimu, teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. M., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Teismas padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. M. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, kaip nepatikimi. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą.

Nors A. M. neigė vairavęs automobilį, tvirtino, kad automobilį vairavo L. P., objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią versiją, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti A. M. iškeltą versiją ir visapusiškai išsiaiškinti administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, teismo posėdyje apklausė ne tik patį A. M. ir su juo automobiliu „NISSAN X-TRALL“ važiavusius asmenis – V. P., L. P., A. A., bet ir pažeidimą betarpiškai stebėjusius ir apie pažeidimą policijos pareigūnus informavusius liudytojus taip pat ir į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus. Teismo posėdyje apklausti liudytojai V. Č. ir V. S. patirtino, kad anksčiau A. M. nepažinojo, per incidentą susitiko pirmą kartą, automobilis jiems sukėlė įtarimą, kadangi pavojingai manevravo, trukdė važiuoti, pradėjo juos persekioti. Taip pat liudytojai vienareikšmiškai patvirtino, kad automobilį vairavo ne moteris, o vyras ir kaip vairuotoją nurodė būtent A. M.. Tokias pačias aplinkybes jie nurodė ir į vietą atvykusiems policijos pareigūnams K. J. ir M. R., kurie, tikrindami liudytojų nurodytas aplinkybes, patikrino vairuotojo blaivumą ir A. M. nustatė 2,38 promilių girtumą. Netikėti liudytojų parodymais ir jais nesiremti teismas neturėjo pagrindo, kadangi nenustatyta, kad liudytojai būtų pažįstami su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, taip pat nenustatyta, kad jie būtų suinteresuoti pakenkti apeliantui jį apklabėdami ir duodami melagingus parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas savo skunde. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad, nors teisme apklausta liudytoja L. P. nurodė, kad ji buvo blaivi, ji vairavo, siūlė pareigūnams patikrinti jos blaivumą, tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Priešingai, teisme liudytoju apklaustas patrulis M. R. nurodė, kad viena moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, neblaivūs buvo visi asmenys iš tos kompanijos. Teismas laiko nelogiška, kad L. P., žinodama, kad yra blaivi, taip pat žinodama, kad būtent ji, o ne A. M., vairavo automobilį, nebūtų šios aplinkybės nurodžiusi atvykusiems policijos pareigūnams. Teismo vertinimu, liudytojos elgesys tik patvirtina tai, kad ji automobilio nevairavo. Nors teismo posėdyje apklausti kiti su A. M. automobiliu važiavę asmenys nurodė, kad automobilį vairavo būtent L. P., kuri buvo blaivi, apylinkės teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino kritiškai kaip siekimą padėti A. M. išvengti atsakomybės. Nustatyta, kad A. M. su V. P., L. P., A. A. buvo pažįstami, juos sieja ne tik draugystės, bet ir giminystės ryšiai, dėl to teismas pagrįstai jų parodymų nelaikė objektyviu ir patikimu įrodymų šaltiniu, kategoriškai paneigiančiu aplinkybę, kad A. M. vairavo būdamas neblaivus. Be to, kaip jau minėta, kiti byloje esantys įrodymai, kurie išsamiai aprašyti ir įvertinti skundžiamame nutarime, objektyviai patvirtina, kad automobilį vairavo būtent A. M.. Faktinės aplinkybės, kad buvo neblaivus, A. M. neneigia, ši aplinkybė nustatyta ir objektyviais įrodymais – asmens blaivumo testu, paties A. M. paaiškinimai, todėl dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ATPK 30 str., 30 ² str. reikalavimų, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis praeityje du kartus baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (nuobaudos negaliojančios), atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobūdį ir pagrįstai skyrė ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį – 2500 Lt baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, nelaikytina neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui ir yra būtina bei pakankama ATPK 20 str. numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutarė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika