- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- 1-1011-471/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04510-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Nukentėjusysis
- G. G.
- Kaltinamasis
- A. G.
jos atstovei pagal įstatymą Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku ( iš jo žodžių ), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, teistas :
1. 2004 m. balandžio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 164 str. areštu 60 parų, pritaikius Lietuvos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn;
2. 2013 m. kovo 01 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams;
3. 2013 m. balandžio 02 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d., 63 str. 4 d. ir 9 d laisvės apribojimu 1metams 9 mėnesiams;
4. 2013 m. lapkričio 28 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d., 64-1 str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
5. 2014 m. gegužės 07 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 63 str. 4d., 64-1 str., 64 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;
6. 2023 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d., 64-1 str. viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams, bausmę atlikęs 2024-04-19, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir 253 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. G. nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2024 m. vasario 04 d. nuo 01 val. iki 03 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, tyčia sudavė ne mažiau penkis kartus kumščiu į veidą nukentėjusiajai R. M., nuo smūgių nukentėjusiajai nugriuvus ant grindų, surišo su elektros laidais jos rankas ir kojas ir spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas - į nugarą, galvą, rankas, kojas; įkando į dešinę ranką ir atrišant pešė plaukus, padarydamas jai nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą dešinėje kaktos pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje, poodinę kraujosruvą dešinėje kaktos pusėje pereinančią į dešinės akies vokus, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje pereinančią į kairės akies apatinį voką, poodines kraujosruvas viršutinėje lūpoje, dešinėje smakro pusėje, abiejose nugaros pusėse, abiejuose žastuose, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis kairiame petyje, dešinėje nugaros pusėje, abiejose pilvo pusėse, dešiniame žaste, t. y. padarė nukentėjusiajai R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu 10 dienų.
Taip pat jis sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2024 m. vasario 04 d. apie 12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, tyčia sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu į kairįjį skruostą nukentėjusiajai S. J., nukentėjusiajai pargriuvus ant lovos, rankomis suėmė jai už kaklo ir spaudė jį, sukėlė nukentėjusiajai S. J. fizinį skausmą.
Taip pat jis grasino nužudyti žmogų, t. y. tuo pačiu metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, toje pat vietoje, matant mažametei dukrai G. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., grasino nužudyti jos seserį S. J. - nukreipė pneumatinį šautuvą (duomenys neskelbtini) S. J. į veidą, po to šautuvo vamzdžio galą nukreipė S. J. prie galvos ir pasakė, kad nušaus ją, tokiais veiksmais S. J. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Taip pat jis 2008 m. gegužės 07 d. teisėtai įgijęs, nuo 2014 m. liepos 01 d. (duomenys neskelbtini), savo buto kambaryje neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė 20 vnt. šovinių kurie yra šaudmenys, t. y. pramoninės gamybos, 9 mm. kalibro, šaudymui tinkami, dujiniai-signaliniai šoviniai, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kol juos 2024 m. vasario 05 d. kratos metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) rajono PK policijos pareigūnai.
Kaltinamasis A. G. kaltę pagal visus kaltinimus pripažino pilnai ir paaiškino, kad su R. M. anksčiau gyveno kartu, turi bendrą dukrą G. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vėliau R. M. ištekėjo, jų santykiai nutrūko, o po to jie vėl susidraugavo, tačiau įvykių metu kartu dar negyveno, ji tik pas jį atvažiuodavo, atveždavo pabendrauti dukrą G.. Gyvena (duomenys neskelbtini), mirusiai mamai priklausiusiame bute, tvarkosi jo paveldėjimo dokumentus. Visus kaltinime nurodytus savo smurtinius veiksmus R. M. atžvilgiu pripažįsta, smulkiau apie įvykį pasakoti nenori, viskas yra užrašyta jo parodymuose. Naktį sukonfliktavo, nes abu buvo išgėrę, o jis net labai girtas. Matė, kad iki jų konflikto R. jokių sužalojimų nebuvo, todėl neginčija, kad juos padarė jis. Konflikto metu jis nenukentėjo. Šiuo metu su R. yra susitaikę, gyvena kartu.
Sekantį rytą gėrė alaus, todėl taip pat buvo neblaivus. Konfliktas su S. kilo, nes ši įsikišo į jo ir R. konfliktą. Visus kaltinime nurodytus savo veiksmus S. atžvilgiu taip pat pripažįsta, gailisi. Šautuvas, su kuriuo grasino S., yra orinis ( todėl jam laikyti leidimo nereikia ) ir neveikiantis, tačiau išoriškai panašus įmažo kalibro šautuvą. Jį dovanojo tėvas labai seniai, kai jam buvo (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) metų. Šį šautuvą laikė sofoje, o konflikto metu juo grasino S. ir sakė, kad ją nušaus. S. žinojo, kad šautuvas neveikiantis, bet vis tiek išsigando. G. tai matė, ėmė verkti ir šaukė „ tėti, raminkis“. Po to policija atvažiavo labai greitai, jam nustatė girtumą ir sulaikė. Dabar su S. yra susitaikė, bendrauja.
Jo namuose rasti šoviniai buvo dujiniai-garsiniai. Juos pirko iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų parduotuvės kartu su jiems skirtu pistoletu labai seniai, kai leidimų nereikėjo. Vėliau pistoletą pametė, o šovinius buvo pamiršęs. Todėl kaltę dėl jų neteisėto laikymo pripažįsta.
Su TLK ir vaiko G. civiliniais ieškiniais sutinka. Dirba ilgiau kaip (duomenys neskelbtini) metus, gauna minimalią algą. Dabar R. M. ir G. gyvena su juo jo bute. Ateityje su R. M. gyvens kaip šeima, nes ši skiriasi su vyru. Padarė išvadas, sumažino alkoholio vartojimą, dėl to lankosi SPC, pastaruosius 3 mėn. išvis nebegeria.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. įvykių aplinkybes nurodė panašiai, bet poziciją keitė ir kaltę pripažino dalinai.
Pirmoje apklausoje 2024-02-05 ( t. y. beveik iš karto po įvykių ) jis nurodė, kad su R. M. yra buvę sugyventiniai, kartu negyvena ir neveda bendro ūkio apie (duomenys neskelbtini) metus. Turi bendrą dukrą G. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri... buvo pas mamą. 2024-02-02 apie 16.20 val. R. M. atvyko pas jį į namus su dukra, jie nekonfliktavo. 02-03 d. apie 11val. buvo išėję su R. pas jo draugą A., vartojo alkoholį 0.7 l. ir 0,5 l. degtinės butelius keturiese. Apie 18 val. grįžo pas jį į namus. Namuose R. M. dukra S. J. prižiūrėjo G.... juos abu apšaukė, kad grįžo neblaivūs. Bet tik žodžiu konfliktavo, netrukus nuėjo į lovas miegoti. 02-04 d. apie 01 val. pažadino R. M., klausė kur cigaretės, radęs virtuvėje cigaretes parūkė, grįžo atgal į kambarį, kur miegojo R. M., toliau šnekino ją, jie sukonfliktavo žodžiu. Kai norėjo atsigulti šalia jos, netyčia ji jam sutrenkė alkūne į veidą, kliuvo į akį, jam suskaudo, dėl to pradėjo ant jos šaukti, taip prasidėjo konfliktas. Ji pasakė, kad išeina, jis, būdamas neblaivus, labai supyko... tada sudavė delnu jai ne mažiau 3 smūgių į veidą; nematė ar ją sužalojo. Ji atsisėdo ant lovos, susigūžė į kaldrą ir toliau sakė, kad išeis. Ji atsistojo, jis ją pastūmė, ji nugriuvo ant grindų, atsinešė elektros kabelį ir jai surišo rankas ir kojas. Ji bandė ištrūkti, dėl to jam įspyrė į krūtinę. Tada jis supyko ir jai įspyrė ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno dalis, dar sudavė kumščiu į šlaunį. Ji šaukė, kad baigtų. Po to, kai aprimo, ją atrišo, atrišant laidas įsipainiojo į jos plaukus; matė, kad nepavyks išnarplioti plaukų iš laido, todėl atsinešė žirkles ir iškirpo juos. Tada pamatė, kad R. M. yra kruvina, buvo kruvinas jos veidas, liepė jai nusiprausti, ji tai ir padarė; kai grįžo nusipraususi, jie ėjo miegoti ir jis jai dar kartą įkando į ranką, šiaip sau, ji pasakė, kad skauda, kad baigtų ir jie užmigo. Ryte jie su R. nekonfliktavo, tik kai įvyko konfliktas per pietus su S., atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl įvykio su R. daugiau nieko papildyti neturi, gailisi labai, kad sukėlė skausmą R. M. ( 2 t. 170-171 l. ).
Kaltę pripažįsta visiškai. R. M. yra jo buvusi sugyventinė, su ja susitinka dėl dukros G., kartais pas jį (duomenys neskelbtini) R. M. lieka miegoti, bet jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Jų konfliktai pasitaiko retai, konfliktuoja dažniausiai dėl alkoholio. Kai pas jį į namus buvo atvykusi R. M. su dukrom G.ir S. J., konfliktų nebuvo. Alkoholį su R. šeštadienį, 02-03 d. Kai įvyko konfliktas 02-04 apie 01 val., namuose buvo tik G. G.; mano, kad ji miegojo, jų su R. M. konflikto matyti tikrai negalėjo, nes buvo kitame kambaryje. Ryte išėjo tvarkytis reikalų, grįžo apie 11 val. su draugu R. G., namuose buvo R. M., S. J. ir G. G.. Draugas matė sumuštą R., nieko neklausė nei jo, nei R., tiesiog vartojo virtuvėje alkoholį. Kai R. G. išėjo, už pusvalandžio įvyko konfliktas tarp jo ir S. J., jo metu sudavė S. J. dešinės rankos delnu per skruostą, atėmė iš jos rankų telefoną ir padėjo ant rašomojo stalo, ji atgal nuo stalo jį pasiėmė, tada artėjo prie jos dar kartą atimti telefono, kad jo nefilmuotų, tačiau ji jam spyrė, kad neitų prie jos, nestipriai, neskaudėjo, tada atsitraukė nuo jos, nesmaugė, kaklo niekaip nespaudė. Matė, kad kambaryje buvo R. M. ir G. G.. R. buvo apsikabinusi S. J., o G. sėdėjo fotelyje ir verkė, prašė baigti, bute buvo didelis triukšmas. Kai jis po spyrio atsitraukė nuo S. J., ji pasakė, kad pasodins jį, todėl labai įniršo, nuėjo iki savo kambario, pasiėmė namie laikytą orinį ginklą ir šratinį, kurį užsikišo už diržo ir netrukus grįžo į kambarį, kur buvo S. J. R. M. ir G. G., buvo pakreipęs orinį ginklą į S. J., pasakė jai, kad nušaus ją ir nusišaus pats. Ginklo jai į galvą nebuvo įrėmęs. R. M. buvo apkabinusi S. J.; sakė, kad geriau šauk į manę, ne į S.. Pripažįsta, kad dėl rodyto ginklo jos labai išsigando. Jau ėjo iš kambario, tačiau pasibeldė kažkas į duris, jis atidarė duris, ten buvo policijos pareigūnai, kurie jį iš karto sulaikė ( 2 t. 180-181 l. ).
Kaltę pripažįsta visiškai. Su R. M. kartu negyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, ji turi kitą vyrą, bendro ūkio neveda, su ja susitinka tik dėl dukros G. G.. Šeštadienį, 02-03 d., vartojo alkoholį, apie kurį nurodė ankstesnėje apklausoje. Iš šeštadienio į sekmadienį naktį įvyko konfliktas dėl to, jog R. M., pasakė, kad išeina iš jo namų; nenorėjo, kad ji išeitų, dėl to supyko ir sudavė ne mažiau penkis kartus kumščiu į veidą R. M., nuo smūgių R. M. nugriuvus ant grindų, surišo elektros laidais rankas ir kojas ir spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas; nežiūrėjo kur, galėjo kliūti į nugarą, galvą, rankas, kojas, įkando į dešinę ranką, po to, kai atrišo, atrišant pešė plaukus, nes buvo įsivėlę į elektros laidus, nepavykus iš laido ištraukti plaukų, juos nukirpo. Gailisi, kad R. M.sudavė smūgius, bet neblaivus nekontroliuoja savęs, greitai įsiunta ( 2 t. 192-193 l. ).???
Kaltę pripažįsta iš dalies. S. J. yra jo buvusios sugyventinės R. M. dukra. Kartais S. J. pasilieka jo namuose (duomenys neskelbtini), nes jos draugai yra čia, atvyksta išsiskalbti rūbų, turi savo kambarį jo namuose. Su S. sutaria, bet pasitaiko ir konfliktų, dėl buto tvarkymo, nenori nieko padėti. 2023 m., lapkričio mėn. buvo iškelta byla, jis smurtavo jos atžvilgiu. 2024-02-04 apie 08 val. buvo išėjęs į probacijos tarnybą, Po to nuėjo į (duomenys neskelbtini) esantį barą "(duomenys neskelbtini)", vartojo degtinės apie 200 g., jautėsi apsvaigęs dėl išgerto alkoholio. Apie 10 val. grįžo į namus, atvyko draugas R. G., su juo ir R. M. dar išgėrė 0.5 l. talpos degtinės butelį. Apie 12 val. palydėjo draugą ir bute liko jis, R. M., S. J. ir dukra G. G.. Būnant virtuvėje su R. M., iš kambario išėjusi S. J. priekaištavo dėl gėrimo..., jai liepė nesikišti. S. J. nuėjo į savo kambarį, toliau keikė juos. Nuėjo į jos kambarį ir pasakė, kad nešauktų, kaimynų negąsdintų, ji toliau šaukė, dėl to jai pasakė užsičiaupti ir sudavė dešinės rankos delnu į veidą. Ji toliau šaukė, rankose laikė telefoną; nenorėjo, kad filmuotų, dėl to iš jos paėmė jį ir padėjo ant stalo. Išėjo iš jos kambario į savo kambarį, jos tikrai nesmaugė, už kaklo nebuvo suėmęs. Išeidamas sakė „načiort“, eina nusišauti. Tada pasiėmė iš savo kambario šratinį pistoletą ir orinį ginklą, kuriuos laikė po sofa, su jais nuėjo atgal į S. J. kambarį ir paklausė, ar nori, kad nusišautų, taip pat pasakė kad pirma jas nušaus, tada save, ji atsakė „eik nachui ir šaukis", jai prie galvos ginklo nebuvo pridėjęs, buvo tik pakreipęs į ją. R. kambaryje laikė apkabinusi S., sakė geriau šauk į manę, ne į S., tačiau netrukus pasibeldė policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Apie ginklus S. žinojo, jai anksčiau yra rodęs; ji žinojo, kad jie yra sugedę. Orinį ginklą buvo gavęs (duomenys neskelbtini)-os metų iš tėvo, o šratinį ginklą rado automobilio „Audi A6“ daiktadėžėje, kai pirko automobilį 2001 m.; daugiau ginklų namie neturi, yra muliažiniai durklai, padėti kambaryje sekcijoje. Patikslina, kad sudavė delnu S. per veidą, dėl ko galėjo sukelti jai skausmą, tačiau jos nesmaugė, niekaip kaklo nespaudė. Nesakė jai, kad nušaus, tik pasakė taip, kad nušausiu jus pirmiau, po to save. Dėl išgerto alkoholio jautėsi labai apsvaigęs, bet mano, kad įvykio aplinkybes pamena gerai. Gailisi labai, kad būdamas neblaivus nesusivaldė ir sudavė S. J. bei kad išgąsdino dėl ginklų ( 2 t. 1-2 l. ).
Ankstesnės apklausos metu parodymai iš dalies teisingi, kai kurias įvykio aplinkybes šiuo metu pamena kitaip. Akistatos metu parodymai visiškai teisingi. 2024-02-04 apie 12 val. bute konflikto metu sudavė S. J. dešinės rankos delnu per skruostą, ji susiėmė už skruosto, matė, kad jai skaudėjo. Prieš suduodant atėmė iš jos rankų telefoną ir padėjo ant rašomojo stalo, ji atgal nuo stalo jį pasiėmė, tada artėjo prie jos dar kartą atimti telefono, kad jo nefilmuotų, ir sudavė delnu per skruostą. Tada ji jam spyrė, kad neitų dar kartą prie jos, nestipriai, neskaudėjo, tada atsitraukė nuo jos, nesmaugė, kaklo niekaip nespaudė. Kai jis po spyrio atsitraukė, S. J. pasakė, kad pasodins jį, todėl labai įniršo, nuėjo iki savo kambario, pasiėmė namie laikyta orinį ginklą, ir šratinį ginklą. Šratinį ginklą užsikišo už diržo, o orinį ginklą laikė rankose. Netrukus grįžo į kambarį, kur buvo S. J., R. M. ir G. G., buvo pakreipęs orinį ginklą į S. J., pasakė, kad nušauna ją ir nusišaus pats. Pasakė tai žiūrėdamas į S. J.. Ginklą buvo pakreipęs į ją, įrėmęs ginklo į ją nebuvo. Pripažįsta, kad dėl rodyto ginklo S. labai išsigando, tačiau norėjo ją tik pagąsdinti. Apie tai, kad ginklas nebešaudo, yra sakęs S. J. prieš daug metų, bet to gali neatsiminti. Kai ... pasibeldė kažkas į duris, pats jas atidarė, ten buvo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ( 3 t. 8-9 l. ).?????
Prisipažįsta, kad R. M. surišo ir sudavė pranešime apie įtarimą nurodytus smūgius. Dėl to, ką padarė jai, nuoširdžiai galisi. Įvykio aplinkybes nurodė ankstesnės apklausos metu. Prisipažįsta, kad S. J. sudavė dešinės rankos delnu į kairį skruostą, dėl ko sukėlė skausmą, tačiau neprisipažįsta, kad suėmė jai už kaklo, nes jos tikrai nesmaugė. Mano, kad tikrai visas įvykio aplinkybes pamena. Taip pat prisipažįsta, kad S. J. grasino su oriniu ginklu, buvo nukreipęs ginklą į ją, pasakė, kad nušaus ją, tačiau norėjo ją tik išgąsdinti. Jo žiniomis ginklas buvo neveikiantis ir jos sužaloti negalėjo su juo. Anksčiau duoti parodymai apklausų metu buvo teisingi, daugiau ko papildyti neturi. Kratos metu jo namuose (duomenys neskelbtini) buvo paimti peiliai, juos laikė kaip suvenyrus... rankinėje, jų niekam nerodydavo, todėl prašo juos grąžinti ( 3 t. 22-23 l. ).
Jam būnant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tėvas padovanojo orinį ginklą, kuriuo grasino S. J.. Anksčiau orinis ginklas veikė, tačiau šiuo metu, jo žiniomis buvo neveikiantis, nepavykdavo užtaisyti jo. Šratinį ginklą pirko prieš aštuonis metus iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentų neturi... pramogai šaudyti į taikinį. Anksčiau niekada nėra niekam grasinęs ginklu, peiliais. Peiliai jam yra svarbūs, nes gauti iš artimų žmonių ( 3 t. 31-32 l. ).
Prisipažįsta visiškai dėl buvusios sugyventinės R. M. padarytų sužalojimų, dėl to nuoširdžiai gailisi, jos atsiprašė, ji jam atleido. Dėl S. J. prisipažįsta, kad sudavė delnu per veidą, dėl ko galėjo sukelti skausmą, tačiau neprisipažįsta, kad būtų suėmęs jai už kaklo. Dėl to, kad sudavė jai, taip pat nuoširdžiai gailisi, jos atsiprašė, ji jam atleido, su ja nebendrauja, ryšio nepalaiko. Prisipažįsta, kad grasino S. oriniu ginklu, pasakė jai, kad nušaus ir pats nusišaus, dėl ko ji labai išsigando. Gailisi, kad taip elgėsi prie mažametės dukros G., kuri taip pat dėl jo elgesio patyrė neigiamų išgyvenimų. Dukros G. G. taip pat atsiprašė, jų santykiai labai geri. Dėl pateikto įtarimo apie šaudmenis neprisipažįsta, nes prieš (duomenys neskelbtini) metų įsigijo juos (duomenys neskelbtini) žvejų parduotuvėje tuo metu, niekas leidimų neprašė, turėjo kartu ir dujinį ginklą, tačiau prieš (duomenys neskelbtini) metų jis buvo pamestas. Nuo to laiko šovinius laikė bute, svetainėje ant sekcijos, apie šovinius buvo visai pamiršęs, nes neturėdamas jiems skirto ginklo, jų nenaudojo. Tik kratos metu rado policijos pareigūnai, ir priminė apie juos, kuriuos buvo užmiršęs. Kad jiems reikia leidimo įgyti ir laikyti, nežinojo, nes prieš (duomenys neskelbtini) metų to nereikėjo, legaliai įgijo parduotuvėje. Kadangi pirko labai seniai, įsigijimo dokumentų neturi; pamena, kad jo asmens dokumento duomenis įsirašė parduotuvėje į žurnalą. Kratos metu šovinius, apie kuriuos buvo pamiršęs, dėžutėje rado policijos pareigūnai ( 3 t. 44-45 l. ).
Prisipažįsta, kad laikė šovinius, skirtus dujiniam ginklui, kuriems, kaip dabar žino, reikia leidimo, kurio neturi. Apie šovinius buvo pamiršęs, dėl to nesidomėjo apie jų laikymo sąlygas, nes įgijo juos dar tuo metu, kai leidimo nereikėjo ( 3 t. 55 l. ).???
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ( Lietuvos BPK 273 str. 1 d. ) kaltinamojo A. G. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Veikų kvalifikavimas
Atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą nukentėjusioji R. M. nebuvo apklausta. Ankstesniame posėdyje ji tik paaiškino, kad šiuo metu su A. G. yra susitaikę, gyvena kartu kaip sugyventiniai, o įvykių metu gyveno atskirai, pas jį tik atvažiuodavo. Po įvykių šioje byloje naujų konfliktų tarp jų nėra buvę. Tolesniame procese nedalyvaus, civilinio ieškinio nereikš.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2024-02-05 ( t. y. netrukus po įvykių ) nukentėjusioji R. M. parodė, kad su A. G. ( taip tekste ) bendro ūkio neveda, kartu negyvena (duomenys neskelbtini) metus, turi kitą vyrą G. M.. Kartais pas jį atvyksta tik dėl bendros dukros G. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kad pasimatytu su tėvu. 2024-02-02 atvyko apie 16 val. su dukra G. G., pas A. G. į (duomenys neskelbtini), tą dieną konfliktų nebuvo, pasiliko su dukra miegoti pas buvusį sugyventinį. A. G. namuose buvo jos kitą dukra S. J., kuri ten po mokyklos pasilieka, tačiau savaitgaliais grįžta į namus adresu (duomenys neskelbtini). 02-03 d. vakare apie 18 val. nuėjo su A. G. į (duomenys neskelbtini) esantį barą „(duomenys neskelbtini)" išgėrė 0,5 l., talpos degtinės butelį, tuo metu nekonfliktavo. Apie 20 val. grįžo kartu pas jį į butą. Grįžus A. G. apšaukė S. J., už ankstesnį pranešimą policijai. Tada S. išėjo pas draugę, o ji nuėjo į vaikų kambarį, užmigo. 02-04 apie 01 val. ją pažadinęs A. G., pavadino į savo kambarį ir pradėjo aiškinti, kaip gyventi... Jį bandė nuraminti, tačiau nepavyko, tada jis jai ne mažiau penkis kartus kumščiu sudavė į veidą, jai labai skaudėjo, iš nosies bėgo kraujas, prakirto akį, po smūgio pargriuvo ant grindų, tada jis jai surišo su elektros laidais rankas ir kojas. Kai buvo surišta ir gulėjo ant grindų, A. G. toliau ją mušė, spyrė ne mažiau dešimt kartų į įvairias kūno dalis, į nugarą, galvą, rankas, kojas, jai labai skaudėjo, skauda iki šiol visą kūną, sunku po įvykio vaikščioti. Dar jai gulint surištai ant grindų A. G. įkando į dešinę ranką, dėl įkandimo juto fizinį skausmą. Įvykio metu šaukė, prašė A. G. baigti ją mušti. Apie 03 val. nakties jis ją atrišo, atrišant išpešė plaukus, dėl ko taip pat skaudėjo. Kai atrišo, liepė eiti nusiprausti, nes buvo visa kruvina. Iškart policijos nekvietė, nes norėjo tik namo grįžti, apie įvykį neplanavo pranešti policijai. Kai ją mušė, S. nebuvo namuose, G. miegojo. Po įvykio nuėjo miegoti, neskambino nei policijos pareigūnams, nei greitosios pagalbos darbuotojams. 02-04 ryte apie 07 val. A. G. išėjo į barą „(duomenys neskelbtini)", apie 09 val. grįžo iš draugės dukra S.. Apie 11 val. grįžo į namus A. G., vėl užsipuolė S., ji norėjo užstoti S., tada jis sudavė S. iš delno per veidą vieną kartą; matė, kaip S. užsiėmė už skruosto, jai labai skaudėjo. Ji ją apkabino, S. sakė, kad labai skauda ir spengė ausyje, ji nuėjo iki virtuvės trumpam, tačiau kai parvertė ant lovos ir spaudė kaklą S., ji nematė, jai S. pasakė, kai grįžo į kambarį. Tada A. G. išėjo iš vaikų kambario, ji vėl apsikabino S., ramino ją. Netrukus grįžo A. G., atsinešė ilgą šautuvą. Apie tai, kad jis turėjo tokį ginklą, žinojo, kam naudojo jį, pasakyti negali. Tada jis su tuo šautuvu pasakė S., kad nušaus. Ji stipriai apkabino S., šaukė, kad šauk į ją geriau, namuose buvo didelis triukšmas, šaukė ir ji ir vaikai. Viską matė ir G.. Kas ir kaip toliau vyko, neatsimena, buvo apimta didelio streso, aplinkybes sunkiai pamena. Kai A. G. nukreipė ginklą į S. ir pasakė, kad nušaus, tikrai pamanė, kad taip padarys, nes buvo apimtas įniršio. Tik pasibeldus policijos pareigūnams į duris A. G. nurimo, atrakino duris policijos pareigūnams, jį iš karto sulaikė. Tada ir nurodė pareigūnams, kad ją mušė ir S.. Jai iškvietė greitąją pagalbą, kuri išsivežė ją į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, ten nustatė nosies lūžį, kitų sužalojimų nežino. Civilinio ieškinio neteiks, nori, kad jį įstatymo numatyta tvarka nubaustų, sudrausmintų. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako nurodydama, kad sužalojimai užfiksuoti (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje ( 1 t. 28-29 l. ).???
Atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą nukentėjusioji S. J. nebuvo apklausta. Ankstesniame posėdyje ji tik paaiškino, kad A. G. jos atsiprašė, todėl ieškinio nereikš, tolesniame procese nedalyvaus. Su A. G. šiuo metu jkių santykių nepalaiko ir bendrauti nenori.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2024-02-04 15.43 val. ( t. y. iš karto po įvykių ) nukentėjusioji S. J.parodė, kad 02-04 d. 12 val. bute (duomenys neskelbtini), jai būnant svečiuose pas A. G., kambaryje sėdint ant lovos, tarp jos ir A. G. kilo žodinis konfliktas, kadangi naktį apie 2 val. A. G. tame pačiame bute sumušė jos mamą R. M., kuri jai pati papasakojo, nors ji bute nebuvo ir konflikto nematė. Konflikto metu kambaryje, jai sėdint ant lovos, girtas A. G., apimtas įsiūčio, dešinės rankos delnu trenkė jai į kairį skruostą, po smūgio ji užsiėmė už skruosto, nes labai skaudėjo, tada A. G. iš rankų ištraukė telefoną, ji norėjo atsiimti telefoną, tiesdama rankas link jo rankų, pagriebusi telefoną, nugriuvo ant lovos, tada ant viršaus užgulęs A. G. rankomis griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, ją pradėjo dusinti, spardėsi kojomis ir jį nustūmė nuo savęs; buvo ir mama R. M., kuri taip pat tempė už rūbų A. G. ir matė visą konfliktą. A. G. pradėjo rėkti, norėjo, kad mama eitų į kitą kambarį, jai nesutikus, A. G. nuėjo į savo kambarį, atsinešė ilgą, į ginklą panašų daiktą. Tada ją mama apsikabino, A. G. nukreipė ginklo vamzdį į jos veidą, buvo šalia veido, po to ginklo vamzdžio galą prilietė jai prie smilkinio, pasakė, kad nušaus, ji labai išsigando, mama pasakė, geriau šauk į ją, nei į dukrą, tada A. G. nusisuko nuo jų, pridėjo ginklą sau prie kaktos ir pasakė, kad pats nusišaus. Nuleido šautuvą, tiesė jai ranką, sakė eiti į virtuvę, ji nesutiko, tuo metu atvyko policijos pareigūnai. A. G. nuėjo į savo kambarį. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes, tada nuėjo į kambarį ir po lova rado tą ginklą, kuriuo A. G. grasino ją nušauti, tik jis jau buvo išardytas. A. G. grasinimus ją nušauti laiko realiais; mano, kad jis taip galėtų padaryti, dėl to labai išsigando ir bijo. Ją apžiūrėjo GMP ekipažo medikai, dėl išorinių minkštųjų audinių skruosto ir kaklo sužalojimų paliko namuose. Konfliktą matė ir girdėjo sesuo G. G. ( 1 t. 112 l. ).???
Anksčiau duotus parodymus patvirtina, tik nori patikslinti, nes po įvykio buvo susijaudinusi, pabendravus su mama R. M. mano, kad mama negalėjo matyti, kai jai spaudė kaklą. Taip pamanė, nes tuo metu, kai jai sudavė, buvo šalia, bet kai pakalbėjo su mama, ši pasakė, kad po to, kai sudavė, buvo nuėjusi iki virtuvės. Kai suėmė už kaklo, ji sėdėjo ant lovos, A. G. buvo užvirtęs ant jos, todėl kas aplink buvo, nematė, tik manė, kad ją mama gina. Jis jai laikė suėmęs už kaklo stipriai; kiek laiko, tiksliai negali nurodyti, jai trūko oro, skaudėjo, liko žymės ant kaklo. Kai pavyko jį kojomis atsispirti nuo savęs, jis išėjo iš kambario, tada mano, kad atėjo mama, prisėdo šalia, nors anksčiau manė, kad ji visą laiką buvo šalia. Praėjus iki 3 minučių laiko tarpui jis įėjo su ginklu, ginklas buvo ilgas, atrodė kaip tikras. Apie ginklą žinojo, bet ar iš jo galima šauti ar ne, A. G. nebuvo jos informavęs. Tikrai prisimena, kaip ginklą nukreipė į ją, pridėjo jai prie galvos ir pasakė nušaus, taip pasakė žiūrėdamas į ją; kad nušaus ir nusišaus pats, nesakė. Tik vėliau nusisuko nuo jų ( nuo mamos ir jos ) ir atrodė, kad A. G. sau įrėmė ginklą, tik į kurią vietą, nepamena; Nepamena, kad būtų sakęs, kad pats nusišaus. Po kelių sekundžių jis ginklą nuleido, bet laikė rankose, tiesė ranką į ją, sakė „einam į virtuvę“, ji nesutiko. Tuo pačiu metu kažkas pasibeldė į duris, A. G. pats atidarė duris. Visas jų konfliktas prasidėjo, dėl to, kad ji papriekaištavo dėl mamos R. M., kurią grįžusi iš draugės į namus pamatė stipriai sumuštą. Jam nepatiko, kad jie bute garsiai šaukė vienas ant kito, jis jai atėmė telefoną, ji jam iš rankų jį išplėšė ir tada sudavė jai per veidą. Visą jų konfliktą matė mažoji sesuo G., kuri buvo kambaryje ir visą laiką verkė.
Kai grįžo iš draugės 2024-02-04 anksti ryte, pamatė mama R. M. sumuštą. Paklausus ji atsakė, kad A. G. sumušė, kaip tiksliai, nenurodė. Kaip ją skriaudė, nematė, kai kalbėjo su sese G. G., ji jai irgi nenurodė, nes sakė, kad nematė. 02-04 dieną, kai įvyko tarp jos ir A. G. konfliktas, prieš mamą A. G. nesmurtavo. Civilinio ieškinio neteiks, akistatos su A. G. nenori, jo bijo, nes kai jis taip pasielgė, labai ją išgąsdino, nenori jo daugiau matyti. Su A. G. kartu negyvena, tik retkarčiais užsuka, jei pasilieka (duomenys neskelbtini) pas draugus, jis jos neišlaiko. Mokosi (duomenys neskelbtini) ir gyvena (duomenys neskelbtini) ( 1 t. 121-122 l. ).
Akistatos metu nukentėjusioji S. J. ir kaltinamasis A. G. patvirtino kiekvienas savo parodymus. S. J. nurodė, kad buvęs mamos sugyventinis A. G., su kuriuo ji negyvena, kilus žodiniam konfliktui, dėl to, kad pamačius sumuštą mamą R. M., papriekaištavo dėl jo elgesio, sudavė vieną kartą dešinės rankos delnu į kairį skruostą, jai labai skaudėjo, spengė ausyje ir smaugė. Prieš smūgį į veidą... atsisėdo ant sofos, tada A. G. jai sudavė, po to ant jos užvirto ir suėmęs kaklą ranka ( viena ar abiem ) spaudė jį, skaudėjo, trūko oro, po kiek laiko jis atsitraukė, nes jį kojomis atstūmė. Įvykį matė sesuo G., kuri visą laiką verkė, taip pat kai sudavė delnu į veidą, matė mama R. M.; kai buvo suėmęs už kaklo, R. M. nematė.
Taip pat jai grasino A. G., kad nušaus. Iškart po konflikto, kada sudavė per veidą ir spaudė kaklą, ji pasakė jam, kad pasodins. Tada A. G. nuėjo į savo kambarį ir atsinešė ilgą ginklą, kurį nukreipė į ją, ties galva ir pasakė „nušausiu tave“. Dėl nukreipto ginklo labai išsigando. Žinojo, kad A. G. turi ginklų, o ar jie veikiantys ar ne, jai A. G. nėra sakęs arba to neatsimena, dėl to pamanė, kad grasinimas nušauti yra realus ir galėjo būti įvykdytas.
Kaltinamasis A. G. nurodė, kad konflikto metu sudavė S. J. dešinės rankos delnu per skruostą, matė, kad jai skaudėjo... jos nesmaugė, kaklo niekaip nespaudė. Matė, kad kambaryje buvo R. M. ir G. G., kuri sėdėjo fotelyje ir verkė, prašė baigti, bute buvo didelis triukšmas.
Kai atsitraukė nuo S. J., ji pasakė „pasodinsiu aš tave“, todėl labai įniršo, nuėjo iki savo kambario, pasiėmiau orinį ginklą ir šratinį ginklą. Šratinį ginklą užsikišo už diržo, o orinį ginklą laikė rankose. Grįžo į kambarį, kur buvo S. J., R. M. ir G. G., buvau pakreipęs orinį ginklą į S. J., pasakė „nušaunu tave ir nusišaunu pats“, žiūrėdamas į S. J.. Ginklą buvo pakreipęs į ją, įrėmęs ginklo į ją nebuvo. Dėl rodyto ginklo S. labai išsigando, tačiau norėjo ją tik pagąsdinti. Apie tai, kad ginklas nebešaudo, yra sakęs S. J. prieš daug metų, dėl to gali neatsiminti ( 2 t. 44-46 l. ).
2024-02-06 Vaiko situacijos vertinimo anketoje ( 2 t. 60-71 l. ) užfiksuota, kad atvykus VTAS budėtojui G. G. nurodė, jog su mama kartais savaitgaliais atvyksta pas tėtį į (duomenys neskelbtini). Šį šeštadienį su mama atvyko pas tėtį. Mama, tėtis ir tėčio draugas R. nuo vakar bute vartojo alkoholį. Kai tėtis „prigeria“, visada pradeda pulti ant mamos. Vakar buvo kitame kambaryje ir išgirdo, kaip tėtis su mama neblaivūs pykstasi, apie tai telefonu pranešė pilnametei sesei S. J., kuri parekomendavo užsidėti ausines ir klausytis muzikos. Tačiau vaikščiodama po kambarius matė, kaip tėtis mamą tampė už plaukų ir koja spyrė į nugarą, G. išsigando, verkė. Šiandien vėl bute nuo ryto tėtis vartojo su R. alkoholį ir tėtis vėl mušė mamą. Trenkė jai į galvą daug kartų, spardė. Tėčio draugas R. užstojo mamą, bandė išskirti, mamą puolė ginti ir iš draugės grįžusi sesuo S., tačiau tėtis S. kelis kartus trenkė į veidą ir bandė smaugti. Bute buvo didelis triukšmas, ji bijojo, verkė. Tikriausiai policiją iškvietė kaimynai girdėję triukšmą. Tėtis jos nemušė, ji labai išsigando, jautėsi nesaugi. bijojo ir verkė. Sutiko vykti į saugia aplinką pas senelį ( 2 t. 62 l. ).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos mažametė nukentėjusioji G. G. parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų, gyvena (duomenys neskelbtini) su mama, sese ir šuniuku. Kai sesė S. buvo jau išėjusi pas draugus, ji sėdėjo telefone, po to atėjo tolimesnis kaimynas ( taip tekste )... Vėliau girdėjo, kaip tėtis šaukė ant mamos, buvo vakaras. Girdėjo, kad tėtis mamai trenkė, mama sušaukė „ai“. Garsas buvo lyg imtų už rankos ir ją tampytų. Paskui mama bandė ją kviesti, bet ji parašė sesei. Sakė mama „ateik padėti“, bet ji nėjo, nes tai buvo ne primas kartas ir parašė sesei S.. Sesė pasakė neiti, ji už poros valandų grįš. Paskui pradėjo mama vėl šaukti, girdėjo, kad vėl tėtis trenkė jai, po to jie atėjo į virtuvę. Po to girdėjo, kad vėl tėtis trenkė mamai, kaip virtuvėje indai susidaužė, matė puodelį sudaužytą. Mama verkė, pamatė, kad ant jos yra mėlynė, kai nuėjo į virtuvę pavalgyti. Indai buvo kruvini, ant puoduko matė kraują. Buvo atsisėdusi mama ant grindų, nes tėtis ją mušė. Tėtis virtuvėje jai sakė, kad jai nieko nedarė, ne jis čia kaltas, mama viską pradėjo. Mamai matė ( rodo ant kairės rankos riešo ) mėlynę, ( rodo ant dešinės rankos peties ) mėlynę. Buvo daug žymių, bet jų neįsiminė. Po to kambaryje pas tėtį buvo nuverstas stalas, išsipylę visokie daiktai. Mama buvo tėčio kambaryje. Po to vėl jie atėjo į jos kambarį, sakė, kad jis nieko nedarė, viskas tvarkoje. Tėtis mamą už rankos nusitempė į savo kambarį, o ji sakė jam paleisti. Paskui jie nutilo, ji nuėjo miegoti. Jau pradėjo miegoti ir atsibudus išgirdo mamos kriksmą. Vėliau pabudusi nuėjo į koridorių ir ten girdėjo, kad mama verkė tėčio kambaryje. Ji įsidėjo ausines, bet vis tiek girdėjo, kaip mama klykė. Nuėjo miegoti užsidėjus ausines. Kai mama atėjo pas ją ryte, jai buvo mėlynė ( rodo po akimis ). Virš jos akies buvo sužeista ( rodo virš kairės akies antakio ). Viršuje buvo mėlynė. Sužalojimų matė daug, bet jų neįsiminė. Grįžusi sesė pažiūrėjo pamatė, kad mama yra sužalota. Sesė labai supyko, nes tai buvo ne pirmą kartą. Paskui praėjo dar viena diena, tėtis pasikvietė vėl draugą. Tėtis ant sesės užšaukė, keiksmažodžius sakė ant sesės. Paskui draugas buvo išėjęs. Paskui tėtis norėjo, kad mama eitų į virtuvę. Sesė pasakė, kad mama niekur neis. Toliau įvykių neatsimena, tik atsimena, kad tėtis bandė smaugti sesę močiutės kambaryje, ant močiutės lovos. Sesė ant lovos močiutės buvo ir tėtis. Tėtis bandė atimti sesės telefoną paskui tą telefoną paėmė „katinas“. Jis buvo dar kartą atėjęs, sakė baigti, taip nedaryti, jis sesę smaugė. Atėjo katinas viską išgirdęs ir paėmė telefoną, padavė jai. Sesė atsiplėšė nuo tėčio. Tėtis sesei trenkė, ( rodo į kairį žandą po ausimi ) ranka 1 kartą. Po to sesę tėtis smaugė dviem rankomis, ji sėdėjo, o tėtis stovėjo. Tėtis buvo sesę nustūmęs ant lovos ir sesė nusikeikė. Po to trenkė jai per veidą ir smaugė panašiai 1 minutę. Paskui tėtis išėjo į savo kambarį, po to atėjo pas jas ir grasino ją nušauti. Sakė sesei, kad tuoj ją nušaus. Tuo metu kambaryje buvo „katinas“, mama, sesė ir tėtis. Mama bandė ją užstoti, jeigu šaus, tai į mamą. Jis turėjo su savimi šautuvą. Paskui šautuvą padėjo, išėjęs į savo kambarį. „Katinas“ sakė tėčiui, kad trenks, jeigu taip padarysi. Paskui katinas išėjo, tėtis sesę bandė mušti su mama močiutės kambaryje, bet įvykio gerai neatsimena. Po to atvažiavo policija. Jautėsi strese, galvojo, kad ir jai trenks, bijojo, verkė, ėjo šiurpuliukai. Laikė šautuvą pakelės sesei prie galvos ir šalia mygtuko laikė pirštą. Įvykių metu tėtis buvo išgėręs ( 2 t. 125-127 l. ).???
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. G. parodė, kad gyveno pas mamą (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name tik kitame bute ir kitoje laiptinėje, gyvena jo draugas A. G.. Jie sutaria gerai, kartais susitinka savaitgaliais kartu išgerti alkoholio, pabendrauti. A. G. gyvena vienas, bet kartais pas jį atvyksta jo draugė R. su dukra S. ir jų bendra dukra G.. 2024 metų vasario mėn., sekmadienio ryte atėjo pas A. G. išgerti „buteliuką". Atėjus namuose buvo A. G., R., S. ir G.. Jis ir A. G. virtuvėje gėrė jo atsineštą degtinę 0,7 l. talpos. Tik pradėjus vartoti alkoholį iš miegamojo atėjo R., jai nusiėmus kapišoną pamatė ant jos veido daug mėlynių, veidas buvo sutinęs, ji pati pasakė, kad A. G. prieš ją smurtavo; kaip sudavė ir kuo, nesakė, pradėjo verkti. Matė, kad ji jaučiasi blogai, sakė, kad labai skauda. R. išgėrė nedaug alkoholio, o A. G. buvo nuėjo į kambarį, kuriame buvo vaikai. Girdėjo, kad A. G. kažką šaukė, dėl kažko konfliktavo, net nesuprato, dėl ko ir nesikišo, sėdėjo virtuvėje prie stalo. A. vis ateidavo į virtuvę ir vėl eidavo į kambarį, kur buvo S. ir G.. Kai A. vis vaikščiojo, R. sėdėjo virtuvėje prie stalo; kaip suprato, ji net bijojo kažką A. G. sakyti tiek pati gavusi į „kailį". Matė , kad yra labai įtempta situacija, vyksta konfliktai. A. buvo labai agresyvus su R., S. ir G., konfliktavo daugiausia su S.. Jam būnant A. nešiojosi daiktą, panašų į ginklą, pirmą kartą matė, kad A. turi tokį daiktą. Kiek matė, A. tik nešiojosi ginklą, ar grasino kam nors, nepamena. Kiek pamena, į kambarį, kur buvo S. ir G., buvo nuėjęs pažiūrėti, kas vyksta. Atėjus pamatė, kad G. labai išsigandusi, verkė ir buvo pasislėpusi už fotelio, o A. konfliktavo su S.. S. taip pat verkė, bet ar tuo metu A. turėjo ginklą, nepamena. A. G. ramino, sakė nebandyti skriausti vaikų, o kitaip jam pats trenks, bet šis nereagavo, buvo labai agresyvus, toliau šaukė. Pamatęs, kad su A. neįmanoma susikalbėti, nusprendė eiti į namus. Kiek pamena, tą dieną tik vieną kartą buvo atėjęs pas A. G. į namus, galėjo būti apie 11.00-11.30 val., pabuvo apie valandą laiko. Matė tik kad R. buvo sužalota stipriai, o G. ir S. sužalojimų nematė. Kiek žino, A. G. ne pirmą kartą smurtavo prieš R., bet pats nėra matęs ( 2 t. 133-134 l. ).?
2024-02-04 11.41 val. asmuo kreipėsi į BPC su telefoniniu pranešimu, kad dabar bute girdisi riksmai, galimai vyksta konfliktas tarp sugyventinių, jau ne pirma diena ( 1 t. 5 l. ).
Procesiniai veiksmai ir sprendimai, susiję su ikiteisminių tyrimų eiga ( 1 t. 10, 18, 21, 93, 99, 102-103 l. ir kt. ), atskirai neaptariami.
Policijos pareigūno 2024-02-04 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal šį pranešimą atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) rasta R. M., kuriai nustatytas 1,43 prom. neblaivumas, S. J., kuriai nustatytas 0,45 prom. neblaivumas, G. G. ir A. G., kuriam nustatytas 2,80 prom. neblaivumas. Besiaiškinant aplinkybes S. J. ir R. M. paaiškino, jog A. G. joms grasino šaunamuoju ginklu, jį dabar kažkur turi pasidėjęs. Apžiūrinti A. G. už jo nugaros ties liemens sritimi rastas užkištas galimai airsoft ginklas, panašus į „(duomenys neskelbtini)“ versijos ginklą, į kurį dedasi šratiniai šoviniai. Apžiūrint asmenį S. J. teigė, jog miegamojo kambaryje po lovą yra padėtas tikras šaunamasis ginklas. Nuėjus miegamojo kambaryje, po lova rastas šaunamasis ginklas. Paprašius pateikti ginklo leidimus, A. G. jų nepateikė (1 t. 169 l. ).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad nukentėjusiajai R. M. užfiksuoti sužalojimai ( nedetalizuojama ), taip pat jos paaiškinimas, kad 2024-02-04 apie 02 val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), grįžo į namus dukros tėvas A. G., kuris pradėjo konfliktuoti dėl neištikimybės... tris kartus trenkė R. M. į veidą, dėl ko ji nugriuvo ant žemės. Kai R. M. buvo nugriuvusi, A. G. pasiėmė laido kebelį ir su juo surišo kojas ir ... rankas, kartu su plaukais. Taip R. M. buvo surišta, A. G. ja spardė labai daug kartų. Kai A. G. baigė mušti R. M., nuėjo abu miegoti. Taip pat 2024-02-04 apie 11.40 val. būnant namuose A. G. grižo su draugu ir pradėjo kabinėtis prie jos. Norėjusi išvengti konflikto, ji nuėjo prie vaikų S. ir G.. Tuomet A. G. priėjo prie R. M., vieną kartą trenkė kumščiu į kairį petį ir vieną kartą trenkė S. delnu į veidą ir pradėjo ją smaugti. Taip pat A. G. buvo pasiėmęs šaunamąjį ginklą, su kuriuo ją ir dukrą baugino, kad nušaus ( 1 t. 24-27 l. ).
2024-02-04 įvykio vietos apžiūrų protokoluose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), viename kambaryje yra buitinė netvarka, primėtyta daiktų. Po stalu rasta baltos spalvos elektros kabelio dalis su plaukų likučiais ir juodos spalvos ausinių kabelio dalis. Po atversta sofa- lova rastas daiktas, panašus į ginklą, iš dviejų dalių išardytas, ant kurio pridėta patalynės ir drabužių; kabelio ir ausinių laido dalys bei ginklas paimti ( 1 t. 34-35, 37-46, 157-158, 160-167 l. ).
Policijos pareigūnės 2024-02-04 13 val. pradėtos nukentėjusiosios R. M. asmens apžiūros protokole užfiksuoti sužalojimai- dešinėje veido pusėje kraujosruvos akies srityje, po akimi ir ant voko žaizdos, kaktos dešinėje pusėje žaizda, viršutinėje lūpoje ir šalia nosies kraujosruvos, kairėje veido pusėje po akimi kraujosruva, kairiajame petyje nubrozdinimas ir kraujosruva, kairėje rankoje nubrozdinimas, kairiame šone kraujosruvas ir nubrozdinimas, kairės kojos šlaunyje nubrozdinimas, dešinėje rankoje žemiau peties žaizdos ir kraujosruvos, dešiniame šone ties liemeniu žaizdos ir kraujosruva, nugaros dešinėje pusėje kraujosruva ir įbrėžimas ( 1 t. 51-560 l. ).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. M. nustatyti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda dešinėje kaktos pusėje su aplinkine poodine kraujosruva, muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje, poodinė kraujosruva dešinėje kaktos pusėje pereinanti į dešinės akies vokus, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje pereinanti į kairės akies apatinį voką, poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, dešinėje smakro pusėje, abiejose nugaros pusėse, abiejuose žastuose, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis kairiame petyje, dešinėje nugaros pusėje, abiejose pilvo pusėse, dešiniame žaste. Dešinės krūtinės ląstos pusės IX ir X šonkaulių lūžių diagnozė nepatvirtinta radiologinio tyrimo metu. R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Labiausiai tikėtina, kad nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, kraujosruva dešinės akies obuolio odenoje, poodinė kraujosruva dešinėje kaktos pusėje pereinanti į dešinės akies vokus, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje pereinanti į kairės akies apatinį voką padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau dvidešimties trauminių poveikių pasėkoje. Tikėtina, kad dėl patirtų sužalojimų R. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ( 1 t. 69-70 l. ).???
Policijos pareigūnės 2024-02-04 12.40 val. pradėtos nukentėjusiosios S. J. asmens apžiūros protokole užfiksuotas sužalojimas - veido kairiame skruoste paraudimas 4x3 cm. plote, kaklo kairėje pusėje dvi paraudimo žymės ( 1 t. 124, 126-128 l. ).
GMP kortelėje S. J. nurodyti nepatikslinti galvos sužalojimai ( 1 t. 140-141 l. ).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiūros metu S. J. kūne išorinių sužalojimo žymių nėra. Medicininiuose dokumentuose užfiksuoti paviršiniai sužalojimai, paraudimai skruosto ir kaklo srityse sužalojimais nevertinami, nes žodžiai „sumušimas", „paraudimas" neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį ( pvz., odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva, ir pan. ). Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus ( 1 t. 142-143 l. ).
Policijos pareigūnės 2024-02-04 12.20 val. pradėtos kaltinamojo A. G. asmens apžiūros protokole užfiksuotas sužalojimas - ant kairio paakio kraujosruva; ties rumbu nugaros pusėje rastas daiktas, panašus į ginklą; paimtas pistoletas su plastikiniais šratais ( 1 t. 171-172, 174 l. ).
Pagal 2024-02-05 nutarimą ( 1 t. 176-177 l. ) tą pačią dieną kratos metu (duomenys neskelbtini), A. G. savanoriškai pateikė ... galimai dujinio ginklo 9 mm šovinius - 13 vnt. su žalios spalvos antgaliais, 7 vnt. su rudos spalvos antgaliais, iš viso 20 vnt. ( kiti daiktai neaptariami kaip nesusiję su kaltinimais šioje byloje – 1 t. 179-182, 186-187 l. ).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje nuodyta, kad tirti pateiktas ... šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoniniu būdu pagamintas, graižtvinis, 4,5 mm kalibro, netvarkingas, netinkamas šaudymui, D kategorijos, pneumatinis, (duomenys neskelbtini) modelio nešaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro sviediniais. Tirti pateikti 20 vnt. šovinių yra šaudmenys - pramoninės gamybos, 9 mm. kalibro, šaudymui tinkami, dujiniai-signaliniai šoviniai, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams ( 2 t. 1-15, 2 t.); kita išvados dalis ir specialisto išvada dėl peilių ( 2 t. 30-37 l. ) neaptariami kaip nesusiję su kaltinimais.
Policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo ( 1 t. 106 l. ) ir registruojamų ginklų žurnalo ( 1 t. 109-110 l. ) duomenys patvirtina, kad A. G. 2008-05-07 parduotuvėje (duomenys neskelbtini) teisėtai įsigijo ginklą. Kadangi šaudmenys tuo metu nebuvo registruojami, nepaneigta kaltinamojo versija, jog kratos metu rastuosius šovinius jis įsigijo kartu, tik vėliau jų iki 2014-07-01 neužregistravo policijoje.???
Bausmių skyrimas ir kt.
Aptarti įrodymai ( tame tarpe – kaltinamojo prisipažinimas ) patvirtina, kad kaltinamasis A. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jame nurodytais veiksmais smurtavo prieš tuo metu ne šeimos narę – buvusią sugyventinę R. M. ( nors, jos pirminiu teigimu, konfliktas kilo dėl neištikimybės, kas rodytų šeimyninius santykius ), padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl ši jo veika atitinka Lietuvos BK 138 str. 1 d. Atskiri neaiškumai ( pvz., dėl nurodymo, kad smūgį jai A. G. sudavė ir 04 d. konflikto su dukra S. metu – 1 t. 26 l., dėl girtavimo aplinkybių, dėl dalyvavusių ir konfliktus ne/mačiusių asmenų ir kt. ) vertinami kaip neturintys esminės įtakos; juo labiau, kad konfliktai tęsėsi ilgą laiką, o asmenys buvo neblaivūs, dėl ko aplinkybes galėjo atsiminti ir nurodyti netiksliai.
Taip pat kaltinamasis A. G. smurtavo prieš R. M. dukrą ( t. y. jam ne giminaitę ir ne šeimos narę ) S. J., todėl ši jo veika atitinka Lietuvos BK 140 str. 1 d.
Taip pat jis kaltinime nurodytais veiksmais grasino ją nužudyti ir pagal veikos aplinkybes ( po smurto prieš jos motiną, padarant daug reikšmingų ir akivaizdžių sužalojimų, tęsiantis konfliktui, būdamas girtas ir labai agresyvus, jai sudavęs smūgį į veidą, grasino nušauti, tiesiogiai tai pasakydamas, akivaizdžiai visiems suvokiamą kaip šaunamąjį ginklą nukreipęs jai į veidą ir kt. ) nėra jokių abejonių, kad taip sudarė pakankamą pagrindą ( pažymėtina - ne tik nukentėjusiajai, bet ir R. M., kuri prašė geriau šauti į ją; bei dukrai G., kuri verkė, prašė baigti ) manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Todėl ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos BK 145 str. 1 d.
Taip pat jis, būdamas teisėtai įgijęs ( ką dalinai patvirtina parduotuvės duomenys ), pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nuo 2014-07-01 neteisėtai laikė šaudmenis - 20 šovinių, skirtų C kategorijos šaunamiesiems ginklams, todėl ši jo veika atitinka Lietuvos BK 253 str. 1 d.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis ikiteisminiame tyrime iš dalies, o teismo procese – pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi ( Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos visų veikų, išskyrus šaudmenų laikymą, padarymui ( Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p. ) ir būdamas recidyvistu ( net tuo metu neatlikęs bausmės – 3 t. 78 l., Lietuvos BK 60 str. 1 d. 13 p. ).
Kaltinamasis A. G. iki šių nusikaltimų buvo penkis kartus teistas iki 2014 metų ( 3 t. 64-70 l. ); 2023 m. teistas pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d. dėl smurto prieš tą pačią S. J. ( 3 t. 72-74 l. ), nusikalto neatlikęs viešųjų darbų bausmės ( 2 t. 78 l. ), girtaudamas per vieną parą įvykdė tris nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus. Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad A. G. po ankstesnio nuteisimo 2023 m. nepasitaisė, grubiai pažeidė ankstesnės bausmės, kuri aiškiai nepasiekė jos tikslų ( asmenį pataisyti ir užkirsti kelią naujiems nusikaltimams – Lietuvos BK 41 str. 2 d. ) sąlygas. Todėl teismas sutinka su prokurorės nuomone, jog jam turi būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė.
Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į kitas reikšmingas veikų aplinkybes. Nustatyta, kad konfliktai su R. M. kildavo dažnai ( asmenų parodymai ), jiems įtakos neabejotinai turėjo ir jos pačios elgesys ( girtavimas su kaltinamuoju žinant, kad girtas jis tampa itin agresyvus ), nors tai nelaikytina rizikingu elgesiu Lietuvos BK 59 str. 1 d. 6 p. prasme ( nes bendras girtavimas savaime neduoda pagrindo vartoti smurtą ); jai padaryta daug akivaizdžių ir reikšmingų sužalojimų, tačiau jie susitaikė ir šiuo metu gyvena kartu, ji pretenzijų neturi, civilinis ieškinys nepareikštas. Smurtas ir grasinimas prieš S. J. pavartoti konflikto su R. M. pasėkoje, grasinimas ( dėl aukščiau aptartų aplinkybių ) buvo vienareikšmiškai akivaizdus ir visų aplinkinių suvokiamas kaip keliantis itin didelį pavojų, šio konflikto metu ir pati nukentėjusioji buvo vartojusi alkoholio ( jai nustatytas 0,45 prom. neblaivumas - 1 t. 169 l. ). Gi neteisėtas šaudmenų laikymas laikytinas itin mažo pavojingumo laipsnio dėl šaudmenų pobūdžio ( dujiniai-signaliniai šoviniai, skirti C kategorijos ginklams ) ir kitų aplinkybių ( jie, kaip minėta, galimai įgyti teisėtai, tik liko neįregistruoti policijoje, pasikeitus jų laikymo tvarkai; laikyti be ginklo, kas jų panaudojimą daro negalimu ).
Taip pat atsižvelgiama į kitą A. G. charakterizuojančią medžiagą – jis ankstesnę bausmę šiuo metu yra atlikęs ( 3 t. 78 l. ), nebaustas administracine tvarka ( 3 t. 80 l. ), iki šiol ( 3 t. 3 t. 82-83 l. ) ir galimai ( nes patvirtinantis dokumentas nepateiktas ) dabar dirba, buvo ( nes duomenys 2024 m. 03 mėn. ) registruotas kaip bedarbis ( 3 t. 85 l. ), kt. ( 3 t. 89-92 l. ), savo noru gydosi nuo priklausomybės ( 3 t. 167 l. ). Tai leidžia manyti, jog pakartotinių nusikalstamų veikų tikimybė yra kažkiek sumažėjusi, o kaltinamasis savo iniciatyva bando pasitaisyti ir tai pirmą kartą laisvės atėmimo bausme nuteisiamam ( nes teistumai iki 2014 m. yra išnykę, o 2023 m. jam skirta viešųjų darbų bausmė ) A. G. leidžia taikant Lietuvos BK 75 str. atidėti bausmės vykdymą. Todėl pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. jam skirtinos prokurorės siūlomos trukmės – 2 m. 3 mėn., 9 mėn. ir 1 m. ( atitinkamai ) – laisvės atėmimo bausmės, tačiau pagal Lietuvos BK 253 str. 1 d. – itin mažos trukmės 6 mėn. ( dėl mažo veikos pavojingumo laipsnio, kas aptarta aukščiau ) bausmė ( Lietuvos BK 41 str., 50 str. ir 54 str. ), kurios subendrinamos BK 63 str. 4 d. tvarka ( jas iš dalies sudedant, atitinkamai dėl bausmės pagal BK 253 str. 1 d. dydžio nustatant trumpesnės nei prokurorės siūlomos 3 m. trukmės subendrintą bausmę ). Paskirtąją bausmę bendrinti su šiuo metu jau atlikta ankstesne bausme ( 3 t. 78 l. ) nėra pagrindo. Kaltinamajam pripažinus kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pritaikius Lietuvos BK 64-1 str. bausmė sumažinama 1 / 3. Vadovaujantis Lietuvos BK 66 str. ir BPK 140 str. 13 d. į bausmės laiką įskaitomas sulaikymo laikotarpis nuo 2024 m. vasario 04 d. 12.36 val. ( 2 t. 157-159 l. ) iki vasario 05 d. 18.02 val. ( 2 t. 162-163 l. ).
Vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. 2 d. bausmės vykdymas atidedamas maksimalios trukmės – 3 m. – laikotarpiui ( siekiant užtikrinti ilgalaikę elgesio kontrolę, nes asmuo yra aiškiai pavojingas visuomenei ), paskiriant pareigas neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje ( o ne speciali baudžiamojo poveikio priemonė, kadangi smurtavo ne artimoje aplinkoje ) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( siekiant užtikrinti efektyvią elgesio kontrolę ).
A. G. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 3 t. 56-58, 60-62 l. ) paliktina galioti ir panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
A. G. nuteisiant dėl smurto ir grasinimo prieš S. J. nei šaudmenų laikymo iš jo priteisiamos su šiomis veikomis susijusios proceso išlaidos, t. y. 186,60 Eur specialisto išvados išlaidų ( 2 t. 14 l. ) (duomenys neskelbtini) AVPK, 65 Eur psichologės dalyvavimo mažametės G. G. apklausoje išlaidų (duomenys neskelbtini) AVPK pagal pateiktus dokumentus ( 2 t. 128-131 l. ) ir 329,17 Eur VGTP teikimo mažametei nukentėjusiajai ( 3 t. 148 l. ) išlaidų valstybei pagal pažymą ( 3 t. 168 l., Lietuvos BPK 103-106 str. ). Specialisto išlaidų, susijusių su peilių tyrimu ( 2 t. 37 l. ), atlyginimo klausimas nesprendžiamas, nes šis tyrimas nesusijęs su kaltinimais šioje byloje ( Lietuvos BPK 255 str. 1 d. ).
Tyrimo metu paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : tyrėjos 2024-04-17 nutarimu ( 1 t. 48 l. ) perduoti saugoti Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui ( 1 t. 50 l. ) elektros kabelio dalis ir ausinių laido dalis – sunaikintini kaip nusikaltimo priemonės; tyrėjos taip pat 2024-04-17 nutarimu ( 2 t. 16-17 l. ) perduoti saugoti Policijos departamento Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui ( 2 t. 20-21 l. ) metalinis ginklas iš dviejų dalių ( pneumatinis šautuvas (duomenys neskelbtini) ), pistoletas Airsoft su 3 vnt. plastikiniais šratais, 2 vnt. nenurodyto kalibro šovinių ir 15 vnt. ( o ne 20 vnt., nes taip nurodoma pagal kvito duomenis ) dujinio ginklo šovinių, galimai dujinio ginklo užtaisas įstatyti petardą, galimai pneumatinio ginklo spyruoklė su kreipiamuoju strypu, 2 vnt. galimai dujinio ginklo dėtuvės ( akte nurodyti kaip ginklų dalys ) – perduotini policijai kaip suinteresuotai institucijai tolesnio sprendimo priėmimui savo nuožiūra ( saugojimui, sunaikinimui ar pan. ).
Kitų tyrėjos 2024-04-22 ( 2 t. 22-23 l. ) ir 2024-03-14 ( 2 t. 39-40 l. ) nutarimais A. G. grąžintų daiktų klausimas pakartotinai nesprendžiamas, nes jie yra jam grąžinti, o ne perduoti laikinam saugojimui.
Mažametės nukentėjusiosios G. G. atstovas pareiškė civilinį ieškinį ( 3 t. 158-159 l. ) dėl 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu sutinka.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais ( Lietuvos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus gėrius. Žmogaus sveikata ( ir gyvybė ) yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl jų, yra ypač dideli. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250 str. 2 d. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į : 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę ( jos formą ); 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į jos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo : jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. ( Lietuvos CK 6.282 str. ). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Šioje byloje nustatyta, kad mažametė ( į ką taip pat atsižvelgtina ) nukentėjusioji G. G. nors tiesiogiai nenukentėjo nuo kaltinamojo nusikalstamų veikų, tačiau neabejotinai patyrė stiprius, ilgai trukusius neigiamus išgyvenimus būtent dėl kaltinamojo veikų ( girdėjo ir matė jį smurtaujant prieš motiną, vėliau matė ją stipriai sužalotą, matė smurtą prieš seserį ir grasinimus ją nužudyti turint šaunamąjį ginklą ). Įvertinęs šias ir kitas reikšmingas ( kaip minėta, kaltinamasis su ieškiniu sutinka, G. šiuo metu su mama galimai gyvena su juo, kt. ) aplinkybes, teismų praktiką analogiškose bylose ( detaliau neaptariama, nesant ginčo ) teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir jo dydis iš esmės atitinka teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, todėl šis ieškinys tenkinamas ( Lietuvos BPK 109 str., 115 str. 1 d. ir CPK 6.250 str. ).
(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 125,34 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios R. M. gydymo išlaidų atlyginimo ( 3 t. 143-144 l. ). Jis pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ( kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl jos tyčinio sužalojimo ), jo dydį patvirtina rašytiniai įrodymai ( gydymo paslaugų apskaitos išrašas - 3 t. 145 l. ), kaltinamasis jį pripažįsta, todėl pagal atstovės prašymą ( 3 t. 166 l. ) tenkinamas ( Lietuvos BPK 115 str. 1 d., CK 6.280 str. ir 283 str. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu ir nuteisti : pagal Lietuvos BK 138 str. 1 d. - dviejų metų trijų mėnesių ( 2 m. 3 mėn. ) laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d. – devynių mėnesių ( 9 mėn. ) laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos BK 145 str. 1 d. - vienerių metų ( 1 m. ) laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos BK 253 str. 1 d. - šešių mėnesių ( 6 mėn. ) laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos 63 str. 4 d. bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ( 3 m. ). Pritaikius Lietuvos BK 64-1 str. bausmę sumažinti 1 / 3 iki dviejų metų ( 2 m. ) laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos BK 66 str. ir BPK 140 str. 13 d. į bausmės laiką A. G. įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2024 m. vasario 04 d. iki vasario 05 d. ( dvi paras ), prilyginant jį dviem dienoms ( 2 d. ) laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos BK 75 str. 2 d. bausmės vykdymą atidėti trejų metų ( 3 m. ) laikotarpiui, paskiriant pareigas neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos ( (duomenys neskelbtini) rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. G. palikti galioti ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, j. a. k. 191351679, vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 34 ct. ( 125,34 EUR ) žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ( sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank ).
Mažametės nukentėjusiosios G. G. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) penkis šimtus eurų ( 500 Eur ) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 60 ct. ( 186,60 Eur ) proceso išlaidų (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, j. a. k. (duomenys neskelbtini), šešiasdešimt penkis eurus ( 65 Eur ) proceso išlaidų (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ir tris šimtus dvidešimt devynis eurus 17 ct. ( 329,17 Eur ) VGTP teikimo mažametei nukentėjusiajai išlaidų valstybei ( įmokos kodas 5630 ).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje saugomus elektros kabelio dalį ir ausinių laido dalį – sunaikinti kaip nusikaltimo priemonės; Policijos departamento Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje saugomus metalinį ginklą iš dviejų dalių ( pneumatinį šautuvą (duomenys neskelbtini)), pistoletą Airsoft su 3 vnt. plastikiniais šratais, 2 vnt. nenurodyto kalibro šovinių ir 15 vnt. dujinio ginklo šovinių, galimai dujinio ginklo užtaisą įstatyti petardą, galimai pneumatinio ginklo spyruoklę su kreipiamuoju strypu, 2 vnt. galimai dujinio ginklo dėtuves ( akte nurodytus kaip ginklų dalis ) – perduoti policijai kaip suinteresuotai institucijai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.