- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- eI3-4675-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01069-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. J.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. J., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Lukas Pultaražinskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys R. J., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas P. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2017-08-16 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.2)FR0682-319; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017-12-08 sprendimą Nr. 68-196; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2018-03-06 sprendimą Nr. S-43(7-5/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad VMI atliko pareiškėjo 2011–2015 m. mokestinį patikrinimą dėl GPM, PVM, PSD ir VSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2007–2015 m. UAB „Magnolija“ nuomojo baldus bei įrenginius ir gavo pajamų, taip pat pareiškėjas buvo du vienetus kontroliuojantis asmuo, kadangi valdė 100% UAB „Magnolija“ akcijų ir kontroliavo VšĮ „Versmės“ leidyklą. Vilniaus AVMI pripažino, kad pareiškėjo vykdyta įvairaus turto nuomos veikla atitinka ekonominę veiklą. Kadangi pareiškėjo ir minėtų juridinių asmenų ekonominės veiklos atlygis už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas nuo 2010-12-31 viršijo 100 000 Lt, pareiškėjas turėjo prievolę registruotis PVM mokėtoju. Nurodytų aplinkybių pagrindu Vilniaus AVMI pareiškėjui papildomai apskaičiavo 35 974,47 Eur PVM, 4 962,98 Eur GPM, 24 420,28 Eur VSD, 7 711,66 Eur PSD.
PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalies nuostatos pareiškėjo atžvilgiu negali ir neturi būti taikomos, nes šių nuostatų tikslas – užkirsti kelią situacijoms, kai ketinama piktnaudžiauti šio įstatymo nuostatomis, o pareiškėjas PVM įstatymo nuostatomis nepiktnaudžiavo. Pareiškėjas kontroliuoja UAB „Magnolija“ bei yra VšĮ „Versmės“ leidykla dalininkas, tačiau leidykla užsiima ne ūkine-komercine veikla, bet visuomenei naudinga veikla bei jokiais ryšiais nėra susijusi su UAB „Magnolija“. Leidyklai nuo 2004 m. yra suteiktas paramos gavėjo statusas, ji yra išlaikoma rėmėjų lėšomis. Leidyklos didžiausi rėmėjai yra UAB „Magnolija“ bei pats pareiškėjas. Pareiškėjas iš leidyklos jokios komercinės naudos neturėjo, priešingai, iš asmeninių lėšų remdamas leidyklą patyrė dideles sąnaudas.
Pareiškėjas negali būti laikomas leidyklą kontroliuojančiu asmeniu, nes neturi teisės į leidyklos uždirbtą pelną (pelno nėra ir niekada nebuvo), o VMI ir MGK plečiamai taiko PVM įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, kurios nustato apmokestinamąjį asmenį kontroliuojančio asmens apibrėžimą. Pareiškėjas organizavo leidyklos veiklą, bet jos nekontroliavo. Būdamas vienu iš trijų leidyklos dalininkų pareiškėjas neturėjo jokių teisinių galimybių išrinkti daugumą leidyklos valdymo organų narių. Esant trims dalininkams, sprendimus gali kontroliuoti tik du dalininkai kartu.
Su UAB „Magnolija“ sudarytas sandoris yra pavienio pobūdžio, vienkartinis, tokiame sandoryje nėra versliškumo elemento. Pareiškėjas nėra sudaręs daugiau panašių sandorių su kitais mokesčių mokėtojais bei neketina sudaryti ateityje, su UAB „Magnolija“ sudarytas sandoris neturi individualiai veiklai būtinų elementų. Kadangi, pagal mokesčių administratoriaus išaiškinimą, darbuotojo automobilio nuoma darbdaviui nėra laikoma individualia veikla, nors ir trunka tęstinį laikotarpį, kitokio turto nuoma UAB „Magnolija“ irgi neturėtų būti laikoma pareiškėjo individualia veikla. Vilniaus AVMI padarius išvadą, kad pareiškėjo gautos nuomos pajamos pripažintinos abiem sutuoktiniams per pusę, patvirtina tai, kad turto nuoma UAB „Magnolija“ nėra individuali veikla, nes individualios veiklos pajamos sutuoktiniams nėra dalijamos per pusę.
Patikrinimo akte ir sprendime VMI neteisingai apskaičiavo apmokestinamąsias pajamas. Nuo 2014 m. gegužės mėnesio nuomos santykiai tarp pareiškėjo ir sutuoktinės bei UAB „Magnolija“ yra nutrūkę, tačiau Vilniaus apskrities VMI, atlikdama mokestinį patikrinimą, neįvertino nei šio fakto, nei nuomos mokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo faktinių aplinkybių. Nei MGK, nei VMI neatsižvelgė į faktą, kad pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės mėnesio iš UAB „Magnolija“ pajamų negavo.
Pareiškėjas turėtų būti atleistas nuo delspinigių ir baudų Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 punkto pagrindais, nes nežinojo ir negalėjo žinoti apie kilusią pareigą registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM, taip pat negalėjo numatyti, kad Vilniaus apskrities VMI plečiamai aiškins ir taikys PVM reguliuojančius teisės aktus.
Patikrinimo aktas surašytas neištyrus visų mokestinio patikrinimo metu pateiktų dokumentų ir duomenų, jame daug prieštaravimų, išvados yra grįstos ne faktinių aplinkybių, o dokumentų – sutarčių, įstatų, buhalterinės apskaitos dokumentų – analize, patikrinimo akte nepateikta argumentų, kaip pasireiškė pareiškėjo faktinė kontrolė leidyklos atžvilgiu, nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl buvo sudarytas turto nuomos sandoris su UAB „Magnolija“. VMI 2013 m. atliko UAB „Magnolija“ operatyvų patikrinimą, kurio metu tikrino ir PVM prievoles, tačiau jokių pažeidimų nenustatė ir nenurodė ištaisyti, nors tuo metu pareiškėjas turėjo nuomos santykius su UAB „Magnolija“. Dėl tariamai nesumokėtų PVM ir kitų mokesčių VMI patikrinimą pradėjo tik praėjus 10 metų nuo neva netinkamai apmokestintos jo turto nuomos pradžios, kai nuomos jau seniai nebevykdė.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas 2007–2015 m. UAB „Magnolija“ nuomojo baldus bei įrenginius ir uždirbo nuomos pajamų. Pareiškėjo vykdyta įvairaus turto nuomos veikla atitinka GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos individualios veiklos požymius ir PVM įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus ekonominės veiklos požymius. Tikrintu laikotarpiu pareiškėjas buvo du juridinius asmenis kontroliuojantis asmuo, nes valdė 100 proc. UAB „Magnolija“ akcijų ir kontroliavo VšĮ „Versmės“ leidyklą (2011–2012 m. kontroliavo kaip vienintelis įstaigos dalininkas (savininkas), 2013–2015 m. laikotarpiu – kaip asmuo, faktiškai kontroliuojantis VšĮ „Versmės“ leidykla priimamus sprendimus). Kadangi pareiškėjo ir minėtų juridinių asmenų bendras ekonominės veiklos atlygis už prekes ir suteiktas paslaugas nuo 2010-12-31 viršijo 100 000 Lt, t. y. PVM įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, pareiškėjas turėjo prievolę registruotis PVM mokėtoju bei skaičiuoti ir mokėti PVM nuo nuomos paslaugų apmokestinamosios vertės. Pareiškėjas, 2007 m. sudarydamas nuomos sutartį su UAB „Magnolija“, veikė savo vardu, kaip atskiras teisinis vienetas, turėjo galimybę pasirinkti bet kurį subjektą, kuriam būtų buvęs reikalingas išnuomotas turtas, o aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad veikta ne savo valia ir nuožiūra, nenustatyta.
Aplinkybė, kad vietos mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės R. J. 2016-02-23 pareiškimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo uždirbtos nuomos pajamos pripažintinos abiem sutuoktiniams per pusę, nepaneigia vykdytos veiklos savarankiškumo požymio, o reiškia tik tai, kad turto nuomos veiklą savarankiškai vykdė abu sutuoktiniai.
Esminis kriterijus, pagal kurį sprendžiama apie atitinkamos veiklos versliškumą, yra gyventojo tikslas gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, o veiklos pelningumas nėra esminis faktorius, kuriuo remiantis konkreti ekonominio pobūdžio veikla kvalifikuojama kaip individuali veikla. Tai, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas gavo mažesnes turto nuomos pajamas, neleidžia prieiti išvados, kad vykdyta turto nuomos veikla nebuvo siekta ekonominės naudos. Tai, kad buvo siekta gauti daugiau pajamų parodo, jog nuomos sutartis sudaryta 2007 m. neribotam laikotarpiui ir nuomos mokestis nuosekliai didintas. Pareiškėjas nei paaiškinimuose, pateiktuose mokestinio patikrinimo metu, nei rašytinėse pastabose dėl patikrinimo akto nenurodė, kad 2007-01-03 nuomos sutartis, sudaryta tarp jo ir UAB „Magnolija“, būtų nutraukta ar pasibaigusi kitu pagrindu.
PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalies taikymui nėra teisiškai reikšmingos tokios aplinkybės, kaip kontroliuojančio asmens siekis piktnaudžiauti ar piktnaudžiavimas. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas yra UAB „Magnolija“ kontroliuojantis asmuo, nes valdo 100 proc. šios bendrovės akcijų, taip pat pripažinta, kad 2004–2012 m. būdamas VšĮ „Versmės“ leidykla savininku ir vadovu, jis buvo šios įstaigos kontroliuojantis asmuo. Tai, kad pareiškėjas nepateikė 2013–2015 m. vykusių visuotinių dalininkų susirinkimų protokolų, išrašų ar sprendimų patvirtina, kad jis VšĮ „Versmės“ leidykla priimamus sprendimus 2013–2015 m. kontroliavo pats, kaip įstaigos vadovas, o įstaigos dalininkai savo teisėmis nesinaudojo.
Nėra duomenų, kad prieš nustatytus mokesčių įstatymų pažeidimus pareiškėjas būtų kreipęsis į mokesčių administratorių dėl konsultacijos, ir apie tai, kad būtų gavęs kitokią informaciją, nei yra nurodyta PVM įstatymo komentare. Todėl nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo jam apskaičiuotų PVM delspinigių Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl padaryto pažeidimo.
Prašymas atleisti nuo PSDĮ ir VSDĮ baudų mokėjimo turi būti pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašymo atleisti nuo PSDĮ ir VSDĮ baudų mokėjimo nagrinėjimas nepriskirtinas teismo kompetencijai, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko pareiškėjo argumentus.
Paaiškina, kad R. J. nuo 2016 m. sausio mėnesio su pareiškėju P. J. yra išsiskyrusi, o bendro ūkio neveda nuo 2004 metų. R. J. nėra girdėjusi apie jokią buvusio sutuoktinio P. J. sudarytą ir vykdomą nuomos sutartį bei tokios sutarties pagrindu nėra gavusi jokių pinigų ir (ar) turto. Dėl minėtų priežasčių mokėtiną mokestį apskaičiuoti R. J. būtų neteisinga ir nesąžininga.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI 2017-08-16 sprendimo, VMI 2017-12-08 sprendimo Nr. 68-196, MGK 2018-03-06 sprendimo Nr. S-43(7-5/2018) teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas 2017-09-05 skundu kreipėsi į VMI, prašydamas panaikinti Vilniaus AVMI 2017-08-16 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MGK byla, t. I, b. l. 30–44). VMI 2017-12-08 sprendimu patvirtino Vilniaus AVMI 2017-08-16 sprendimą Nr. FR0682-319, neatleido pareiškėjo nuo 1 799 Eur PVM baudos, 1 928 Eur PSDĮ baudos, 6 102 Eur VSDĮ baudos ir nuo 7 344,77 Eur PVM delspinigių (MGK byla, t. I, b. l. 18–23).
Pareiškėjas 2018-01-02 skundu kreipėsi į MGK, prašydamas panaikinti Vilniaus AVMI 2017-08-16 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei VMI 2017-12-08 sprendimą dėl pareiškėjo 2017-09-05 skundo (MGK byla, t. I, b. l. 1–14). MGK ginčijamu sprendimu patvirtino VMI 2017-12-08 sprendimą Nr. 68-196, neatleido pareiškėjo nuo apskaičiuotų PVM delspinigių, paskirtos PVM baudos, pareiškėjo prašymą atleisti nuo VSDĮ ir PSDĮ baudų mokėjimo paliko nenagrinėtą (MGK byla, t. II, b. l. 81–102).
Pareiškėjas ir UAB „Magnolija“, atstovaujama direktoriaus J. D., 2007-01-03 pasirašė nuomos sutartį, kuria pareiškėjas UAB „Magnolija“ suteikė teise laikinai atlygintinai naudotis baldais ir įrenginiais, identifikuotais sutarties priede Nr. 1 ( iš viso 141 turto vienetų, kurių bendra kaina 290 518,20 Lt (MGK byla, t. I, b. l. 64–71). Pareiškėjas yra UAB ,,Magnolija“ akcininkas, nuo 2005 m. pareiškėjas valdo 100 procentų bendrovės akcijų. UAB ,,Magnolija“ vadovu pareiškėjas buvo nuo 2006-08-29, šioje įmonėje dirba nuo 1994-01-01. Bendrovės pagrindinė veikla – nekilnojamo turto operacijos, nuosavo arba nuomojamo kilnojamojo ir nekilnojamo turto nuoma bei eksploatavimas, bendrovė PVM mokėtoja įregistruota 1994-05-01 (MGK byla, t. I, b. l. 156–159).
Pareiškėjas taip pat yra VšĮ ,,Versmės“ leidykla vadovas, o nuo 2003-12-17 iki 2012-12-31 buvo vienintelis įstaigos dalininkas (MGK byla, t. I, b. l. 89–90). Pagal byloje pateiktą 2012-12-31 sudarytą dalininko teisių perleidimo sutartį matyti, kad pareiškėjas, būdamas vienintelis VšĮ „Versmės“ leidykla dalininkas, kuriam priklauso visos dalininko teisės, nusprendė neatlygintinai perleisti įgijėjai – V. G. – 1/3 dalininko teisių (MGK byla, t. I, b. l. 80–81). Tokia pati sutartis dėl dalininko teisių perleidimo 2013-01-01 pasirašyta ir su įgijėju P. V. M. (MGK byla, t. I, b. l. 82–83).
Vadovaujantis PVM įstatymo 71 straipsnio 2 dalimi (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2012-01-01), Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 155 000 litų. Pagal tą pačią įstatymo nuostatą, galiojusią nuo 2015-01-01, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų.
PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą.
Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m. buvo du vienetus kontroliuojantis asmuo ir šiuo laikotarpiu teikė baldų bei įrengimų nuomos paslaugas. Šias išvadas mokesčių administratorius ginčijamuose sprendimuose padarė remdamasis aplinkybėmis, kad pareiškėjo iš nuomos su UAB „Magnolija“ sutarties gaunamos pajamos tikrinamuoju laikotarpiu sudarė esminę visų pareiškėjo gaunamų pajamų sumą, t. y. 2011 m. – 59 proc. pajamų, 2012 m. – 72,73 proc. pajamų, 2013 m. – 22,66 proc. pajamų, 2014 m. – 20,35 proc. pajamų, ši nuomos sutartis tęsėsi ilgą laikotarpį (nuo 2007 m. iki 2018 m.), pareiškėjo ir UAB „Magnolija“ sudarytos nuomos sutarties tikslas buvo būtent gauti pelną ir ekonominę naudą, nes nuomos mokestis buvo periodiškai didinamas. Taip pat nustatyta, kad kontroliuojama UAB ,,Magnolija“ 2007–2012 m. VšĮ ,,Versmės“ leidyklai suteikė paramos už 177 900 Lt, 2013 m. – už 105 000Lt, 2014 m. – už 143 064 Lt, 2016 m. – už 34 000 Eur, UAB ,,Magnolija“ ekonominės veiklos atlygis už prekes ir suteiktas paslaugas 2010 m. sudarė 1 069 551 Lt, VšĮ ,,Versmės“ leidyklos – 8 324 Lt. Taigi pareiškėjo ir jo kontroliuojamų vienetų bendras ekonominės veiklos atlygis 2010-12-31 viršijo 100 000 Lt. Mokesčių administratorius taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo 2007–2015 m. vykdyta įvairaus turto nuomos veikla atitinka GPM 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą individualią veiklą, pagal gautas pajamas, sudarytos sutarties pobūdį.
Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus.
Analizuojant mokestinių ginčų nagrinėjimo procesą matyti, kad įrodymų pradinis fiksavimas vyksta iki mokestinio ginčo inicijavimo; vėliau leidžiama be apribojimų pateikti įrodymus centriniam mokesčių administratoriui, draudžiama pateikti juos Komisijai, nagrinėjančiai ginčą ikiteismine tvarka, ir vėl leidžiama juos pateikti pirmosios instancijos teismui (žr. Medelienė A., Sudavičius B. Mokesčių teisė. Vilnius, 2011, p. 277) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-462-13).
Nagrinėjamu atveju mokesčių mokėtojas po jo atžvilgiu atlikto mokestinio patikrinimo pateikė naujus įrodymus. Pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, pateikė 2018-12-03 tarp pareiškėjo ir UAB „Magnolija“ sudarytą susitarimą dėl sutarties negaliojimo ab initio (lot. nuo pradžios) ir restitucijos taikymo, kuria nurodytos šalys susitarė pripažinti iš esmės suklydus 2007-01-03 sudarytą nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti abipusę restituciją – pareiškėjas įsipareigojo šio susitarimo sudarymo dieną grąžinti UAB „Magnolija“ visą pagal nuomos sutartį sumokėtą nuomos mokestį, lygų 206 559 Eur (713 208 Lt), o UAB „Magnolija“ įsipareigojo grąžinti jai perduotą turtą.
Pareiškėjo byloje pateikti nauji įrodymai nebuvo ir objektyviai negalėjo būti įvertinti mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu bei priimant ginčijamus sprendimus, nes susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo jos sudarymo momento pasirašytas tarp pareiškėjo ir UAB „Magnolija“ tik 2018-12-03, t. y. jau nagrinėjant bylą dėl mokesčio administratoriaus priimtų sprendimų teisme. Todėl, teismo vertinimu, pavėluotas šio įrodymo pateikimas buvo nulemtas objektyvių aplinkybių ir toks įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau mokestinio patikrinimo metu dar iki mokestinės bylos nagrinėjimo teisme.
Pareiškėjo teismui naujai pateikti įrodymai turi būti įvertinti mokesčio administratoriaus, nes ginčijami sprendimai grindžiami aplinkybe, kad pareiškėjas (su sutuoktine) ir jo kontroliuojami asmenys gavo pajamas, viršijančias PVM įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytą ribą. Tuo tarpu iš naujai pateikto įrodymo (susitarimo dėl sutarties negaliojimo ir restitucijos taikymo) matyti, kad pareiškėjas susitarė grąžinti visas iš nuomos sutarties gautas pajamas. Taigi tokia aplinkybė galėtų reikšti, kad tikrinamu laikotarpiu pajamų pagal nuomos sutartį faktiškai pareiškėjas negavo. Matyti, kad nauju susitarimu yra iš esmės keičiama pareiškėjo faktinė padėtis pajamų gavimo prasme ir tokia aplinkybė turėtų būti vertinama priimant sprendimus dėl papildomai apskaičiuotinų mokesčių pareiškėjo atžvilgiu.
Teismų praktikoje (LVAT 2008-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-163/2008, 2009-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-563/2009, 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-2765/2011) nuosekliai yra laikomasi pozicijos, kad pagrindas mokestinį ginčą grąžinti mokesčių administratoriui vertinti pakartotinai (pakartotinai nagrinėti skundą ar atlikti pakartotinį patikrinimą) yra tais atvejais, kai būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo, pašalinimu (pavyzdžiui, iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras, surinkti papildomų įrodymų, ištirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus ir pan.).
Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nevertino duomenų dėl pajamų pagal 2007-01-03 sudarytą turto nuomos sutartį grąžinimo, be to, vienas iš mokesčių administratoriaus argumentų, paneigiant pareiškėjo poziciją, buvo tas, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad nuomos sutartis būtų nutraukta. Neišanalizavus šių teisiškai reikšmingų aplinkybių, galėjo būti nustatytas neteisingos pareiškėjui tenkančios mokėti mokestinės prievolės, o pareiškėjo pateiktas 2018-12-03 susitarimas dėl nuomos sutarties negaliojimo nuo sudarymo momento ir restitucijos taikymo turėtų būti vertinamas mokestine prasme, apskaičiuojant mokestines prievoles pareiškėjo atžvilgiu. Todėl mokesčių administratorius turėtų iš naujo įvertinti ne tik 2007-01-03 nuomos sandorio sudarymo, bet ir susitarimo dėl tokio sandorio negaliojimo aplinkybes ir iš to kilusias teisines mokestines pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu tikrinamas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o šiuo atveju jo galimybė įvertinti visus įrodymus buvo ribota, VMI 2017-12-08 sprendimas Nr. 68-196, MGK 2018-03-06 sprendimas Nr. S-43(7-5/2018) naikintini, o byla grąžinama centriniam mokesčių administratoriui naujam ginčo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui (Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punktas, ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškėjo P. J. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-12-08 sprendimą Nr. 68-196, panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-03-06 sprendimą Nr. S-43(7-5/2018) bei grąžinti bylą centriniam mokesčių administratoriui naujam ginčo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.