- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-703-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00279-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Asuma“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asuma“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 8 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ūkininko M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asuma“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ūkininkas M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Asuma“ 7 344,83 Eur skolą, 90,55 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2017 m. lapkričio 9 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui nuosavybės teise 70 tonų žirnių, o atsakovas įsipareigojo nustatytais terminais juos nupirkti bei sumokėti sutartyje numatytą kainą. Žirniai sutartyje numatyta tvarka buvo perduoti atsakovui per 2 kartus, 2017 m. lapkričio 21 ir 22 d. 2017 m. lapkričio 30 d. atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras už jai parduotus žirnius, bendra jų suma – 7 344,83 Eur su PVM. Atsakovė telefonu paaiškino ieškovui, kad sutarties kaina buvo sumažinta, nes dalis žirnių neatitiko kokybės. Ieškovas telefonu sutiko su tokiu kainos sumažinimu, rašytinis susitarimas dėl kainos sumažinimo nebuvo pasirašytas. Tačiau atsakovė neatsiskaitė pagal jos pačios išrašytas sąskaitas.
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. kovo 12 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Atsakovė UAB „Asuma“ pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo bei prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. birželio 8 d. galutiniu sprendimu Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. preliminarų teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės UAB „Asuma“ 7 344,83 Eur skolą, 90,55 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 7 435,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 212,51 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui M. B., priteisė iš atsakovės 5,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
4. Teismas sprendė, kad byloje duomenų, jog atsakovė būtų apmokėjusi sąskaitas, nėra. Atsakovė su ieškovu už nupirktus žirnius iki šiol neatsiskaitė, todėl teismas laikė pažeidusia savo prievolę.
5. Teismas atsakovės teiginius, jog žirnių pristatyta daug mažiau, nei numatyta sutartyje, vertino niekuo nepagrįstais ir neįrodytais bei darė išvadą, kad ieškovas perdavė atsakovei sutarties sąlygas atitinkantį žirnių kiekį.
6. Teismas atsakovės pateiktus įrodymus – UAB „Pakruojo agrochemija“ 2017 m. lapkričio 21 d. ir 22 d. atliktų žirnių bandinių kokybės tyrimus, vertino nepatikimais, kadangi šie dokumentai nėra patvirtinti jokiais parašais (ir/ar antspaudais), neaišku, ar UAB „Pakruojo agrochemija“ gali tokius tyrimus atlikti ir kas konkrečiai šiuo atveju tyrimus atliko, kokie žirniai buvo tirti.
7. Teismas sprendė, jog šiuo atveju visiškai pagrįsti ieškovo atstovų argumentai, kad ta aplinkybė, jog atsakovė pati už ieškovą išrašė sąskaitas ir jas persiuntė ieškovui, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė suprato arba negalėjo nesuprasti, kad ji prekes pagal sutartį gavo ir turi apmokėti sąskaitose savo pačios nurodytą sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Asuma“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 8 d. galutinį sprendimą ir netenkinti ieškovo ieškinio, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas pažeidė materialinės, procesinės teisės normas bei principus, reglamentuojančius pirkimo-pardavimo sutarties esmę ir jos pareigas, ieškinio reikalavimų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese.
8.2. Šioje civilinėje byloje ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovė jam yra skolinga 7 344,83 Eur sumą, o teismas privalėjo vertinti, ar ieškovo pateikti įrodymai pakankamai pagrindžia ieškovo ieškinio reikalavimus. Tačiau, ieškovas byloje rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais ir pirkimo-pardavimo dokumentais, bet faktiškai neįrodė pristatytos produkcijos nei kiekių, nei kokybės. Atsakovė pateikė įrodymus, jog ieškovo pristatyti žiriniai buvo nekokybiški ir neatitiko sutarties ir teisės aktų keliamų reikalavimų, tačiau teismas priėmė nepagrįstą sprendimą ir nepagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą.
8.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties, jeigu netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovė pateikė teismui UAB „Pakruojo agrochemija“ žirnių tyrimų rezultatus, kurie patvirtinto, kad žirniai buvo itin prastos kokybės, todėl nekilo pareiga atsakovei atsiskaityti su ieškovu. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į tai neatsižvelgė. Atsakovei nustačius, kad žirniai nėra tinkami, atsakovė atsisakė atsiskaityti visa apimtimi su ieškovu ir reikalavo savo sąnaudomis pasiimti žirnius iš atsakovės.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas ūkininkas M. B. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 8 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Byloje pateikti važtaraščiai paneigia atsakovės teiginius, jog neva buvo pristatytas per mažas kiekis žirnių. Atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad ieškovas pardavė mažiau žirnių, negu buvo sutarta sutartyje, tačiau ne tik, kad nenurodo, kiek atsakovės pateiktų žirnių kiekis skyrėsi nuo sutartyje numatyto, bet ir nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Net atsakovės pateiktoje pretenzijoje (kuri vertinta kritiškai, nes nėra jokių pretenzijos išsiuntimą patvirtinančių dokumentų) nėra užsimenama apie neva per mažą žirnių kiekį.
9.2. Atsakovė apie žirnių kiekio ar kokybės trūkumus po žirnių priėmimo ieškovo sutartyje numatytais terminais neinformavo. Tai, kad atsakovė pati išrašė sąskaitas už žirnius, kur save nurodė kaip pirkėją, jas persiuntė ieškovui, patvirtina, kad atsakovę tenkino žirnių kokybės ir kainos santykis bei atsakovė pati įsipareigojo sumokėti 7 344,83 Eur ieškovui. Atsakovė pati pasiūlė tokią kainą, vienašališkai ją sumažino, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ji būtų pirkusi žirnius, jeigu ieškovas būtų sutikęs mažinti kainą.
9.3. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų (pateikti įrodymai kelia abejones dėl jų tikrumo), kad perduotos prekės buvo nekokybiškos ir, kad žirniai jau perdavimo metu buvo nekokybiški. Atsakovė neturėjo teisės atsisakyti sutarties, nes, visų pirma, sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, antra, šalys turi pareigą siekti išsaugoti sutartinius santykius ir vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu būdu. Be to, atsakovė ne tik kad nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų esminį sutarties pažeidimą, bet ir pati pasinaudojo kitu CK 6.334 straipsnyje įtvirtintu gynybos būdu – kainos sumažinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Byloje kilo ginčas dėl parduodamos produkcijos kokybės bei pirkėjo pareigos už ją atsiskaityti.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2017 m. lapkričio 9 d. sudarė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovei 70 tonų žirnių, o atsakovė nustatytais terminais juos nupirkti ir sumokėti sutartyje numatytą kainą – po 132 Eur be PVM už toną. Ieškovas nurodė, kad žirnius atsakovei perdavė per du kartus, iš byloje pateiktų grūdų važtaraščių matyti, kad 2017 m. lapkričio 21 d. į atsakovės transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrauta 34 tonos 40 kg, o 2017 m. lapkričio 22 d. – 35 tonos 420 kg, iš viso 69 tonos 460 kg žirnių. 2017 m. lapkričio 30 d. atsakovė išrašė dvi PVM sąskaitas: (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini),45 Eur sumai ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 3745,38 Eur sumai, iš viso 7344,83 Eur sumai. Ieškovas nurodė, kad atsakovė sumažino kainą už parduodamus žirnius, motyvuodama tuo, kad dalis jų yra nekokybiški. Ieškovo teigimu, nors jis sutiko su kainos sumažinimu, atsiskaitymo už perduotus žirnius iš atsakovės negavo, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.
13. Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovo reikalavimus, atsakovė pateikė apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog ieškovas atsakovei perdavė visą žirnių kiekį, koks buvo numatytas šalių sutartyje - 70 tonų. Tačiau su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
14. Kaip jau buvo minėta, byloje pateikti grūdų važtaraščiai patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 21 d. į atsakovės transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrauta 34 tonos 40 kg, o 2017 m. lapkričio 22 d. – 35 tonos 420 kg, iš viso 69 tonos 460 kg žirnių. Šalys sutarties 4.2 punkte buvo susitarusios, kad atsakovė iš ieškovės žirnius pasiima savo lėšomis organizuodama grūdų išvežimą iš pardavėjo sandėlio, o 4.3 punkte – kad nuosavybės teisė į produkciją atsakovei pereina nuo grūdų pasiėmimo iš ieškovo sandėlio. Byloje nėra ginčo, kad žirnius iš ieškovo išsivežė atsakovė. Važtaraščiuose yra žirnius pervežti priėmusio asmens parašai, atsakovė jų neginčijo ir nenurodė, kad juos pasirašė su atsakovės įmone nesusiję asmenys. Kad atsakovei buvo pateiktas važtaraščiuose nurodytas žirnių kiekis, įrodo ir atsakovės išrašytos PVM sąskaitos už perkamus žirnius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 2.3 punkte numatyta, jog parduodamų grūdų kiekis gali svyruoti (+ -) 5 proc. nuo sutartyje nurodyto kiekio, todėl ieškovo atsakovei faktiškai perduotų žirnių kiekis, atsižvelgiant į sutarties 2.3 punktą, atitinka sutarties sąlygas. Be to, pažymėtina, kad, ieškovui nepateikus atsakovei sutarto žirnių kiekio, atsakovė turi teisę į netesybas (sutarties 5.1 punktas), o ne atsisakyti iš viso mokėti ieškovui už gautą produkciją.
15. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovo perduota produkcija pasižymėjo itin prasta kokybe, todėl atsakovė negalėjo parduoti priimtos produkcijos pirkėjams už tokią kainą, už kokią tikėjosi parduoti. Savo poziciją atsakovė įrodinėjo UAB ,,Pakruojo agrochemija‘‘ pateiktais tyrimų rezultatais. Tuo tarpu šalys sudarytoje sutartyje buvo numačiusios, kaip vertins produkcijos kokybę. Pagal sutarties 3.3 punktą grūdų priėmimo punkto laboratorija kokybės rodiklius nustato kiekvienam pardavėjo atvežtam kiekiui (siuntai). Laboratorinis bandinys laikomas ne trumpiau kaip 24val. nuo analizės atlikimo, laiką skaičiuojant nuo kitos paros 0.00val. , per šį laikotarpį gali būti reiškiamos pretenzijos dėl grūdų kokybės vertinimo. Ieškovas pripažino, kad atsakovė telefonu paaiškino jam, jog dalis žirnių buvo nekokybiški, todėl kaina bus sumažinta, o ieškovas su kainos sumažinimu sutiko.
16. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 30 d. pats pirkėjas UAB „Asuma“ išrašė dvi PVM sąskaitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 3599,45 Eur sumai ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 3745,38 Eur sumai, iš viso 7344,83 Eur sumai. Šiose sąskaitose nurodyta sumažinta kaina už produkciją – 115 eurų, o ne 132 eurai už toną, kaip buvo numatyta sutartyje. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 9 dalis numato, kad PVM sąskaitas faktūras už Lietuvos Respublikoje registruotų PVM mokėtojų tiekiamą žemės ūkio produkciją visais atvejais išrašo žemės ūkio produkcijos pirkėjas, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas. Kadangi pagal šalių sutartį produkcijos kokybė turi būti tikrinama pristačius ją į atsakovės sandėlį, atsakovė, įvertinusi ieškovo pateiktos produkcijos kokybę, sumažino jos kainą ir išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įformino prekių tiekimą. Sutarties 3.2 punktas numato, kad neatitinkanti standartų ar sutarties sąlygų reikalavimų produkcija pirkėjo pasirinkimu grąžinama pardavėjui arba superkama sąlygomis, numatytomis atskiru šalių susitarimu, kurios įforminamos sutartimi arba priedu prie šios sutarties. Nors atskiro susitarimo raštu šalys nesudarė, atsakovės išrašytos PVM sąskaitos patvirtina, kad toks susitarimas tarp šalių buvo, nes, priešingu atveju, atsakovė būtų grąžinusi produkciją ieškovui.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas pripažino, kad dalis pateiktos produkcijos neatitiko kokybės reikalavimų, dėl ko buvo sumažinta jos kaina ir šalys laboratorinių bandinių, kaip numatyta sutarties 3.3 punkte, tolesniam tyrimui nebesiuntė, todėl atsakovės pateikti UAB ,,Pakruojo agrochemija‘‘ tyrimų rezultatai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės pateiktais tyrimo rezultatais nustatoma preliminari rapsų drėgmė, grūdų kokybės klasė nustatoma atliekant papildomus tyrimus (kaip nurodyta tyrimų pastabose). Šalys sutarties 3.6 punkte buvo numačiusios, kad didesnio drėgnumo produkcija iki bazinių kondicijų džiovinama ir valoma pardavėjo sąskaita. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės pateikti UAB ,,Pakruojo agrochemija‘‘ tyrimų rezultatai neįrodo, jog ieškovo pateikta produkcija atsakovei neatitinka sutartyje numatytų reikalavimų. Produkcijos perdavimo metu atsakovė įvertino ieškovo pateiktą produkciją, ją priėmė ir sumažino kainą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės kaip pirkėjo teisės buvo apgintos CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka.
18. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas privalėjo įrodyti, jog atsakovė jam yra skolinga už parduotą produkciją, tačiau vadovavosi tik deklaratyviais teiginiais ir pirkimo-pardavimo dokumentais, bet faktiškai neįrodė pristatytos produkcijos nei kiekių, nei kokybės. Tačiau parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus.
19. Kaip jau buvo minėta, ieškovo atsakovei perduotus produkcijos kiekius patvirtina byloje pateikti grūdų važtaraščiai, atsakovės išrašytos PVM sąskaitos, kurių atsakovė neginčijo, atsakovė ieškovo produkciją priėmė, o ne grąžino ieškovui, nors tokią galimybę turėjo. Šios aplinkybės rodo, kad nors produkcija turėjo trūkumų, tačiau atitiko sutarties reikalavimus ir atsakovei tiko.
20. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovė privalo atsiskaityti su ieškovu už jo pateiktą produkciją.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovas prašo iš apeliantės priteisti 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Minėtas išlaidas ieškovas patyrė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovei iš ieškovės (apeliantės) priteisti 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 8 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Asuma‘‘ (į.k. 133413954) ieškovui ūkininkui M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.