Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-18 · Administracinė byla Nr. I-3664-644/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-18
Bylos Nr.
I-3664-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00317-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3664-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00317-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 7.5.3.;55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 18 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi teismą ir prašė: 1) panaikinti 2018 m. rugsėjo 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) sprendimą Nr. (10.15) VPE_SP5-475; 2) panaikinti 2019 m. sausio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) sprendimą Nr. (6.5) 1-190; 3) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių, Fondo valdybą, priimant sprendimą, dėl jam priklausančios valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo, vadovautis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu pilna apimtimi, tame tarpe ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi bei tinkamai perskaičiuoti ir skirti nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjui priklausančio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą (b. l. 9-11).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo atleistas iš tarnybos pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą (dėl sveikatos būklės).

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 7 straipsnio 4 dalimi „Atleistiems dėl sveikatos (šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems nuo 5 iki 10 metų, už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 2 procentus šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, ištarnavusiems nuo 10 iki 20 metų, - 20 procentų šio darbo užmokesčio, o ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų, - skiriama šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse nurodyto dydžio pensija“. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad už dvidešimt pirmus-dvidešimt penktus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 1,5 procento šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Tai yra valstybinės pensijos dydžio dalis, ištarnavus daugiau kaip 20 metų, vadovaujantis Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 7 straipsnio 4 dalimi turi būti skiriama 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka - už dvidešimt pirmus-dvidešimt penktus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, - po 1,5 procento, o ne po 1 procentą kaip nurodyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendime.

Fondo valdyba, nagrinėdama jo skundą neatsižvelgė į tai, kad VSDFV Utenos skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjui priklausančią pareigūno ir kario valstybinę pensiją, nesivadovavo Pensijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi bei netiksliai apskaičiavo jam priklausančią valstybinę pensiją. Taip pat pateiktame atsakyme Nr. (6.5)1-190 į skundą, nenurodo kodėl nesivadovavo Pensijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, nors tai yra jo atleidimo pagrindas. Atsakyme nurodytos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo skundo pagrindu ir nurodytomis jame aplinkybėmis.

Pareiškėjo manymu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius neskirdamas įstatyme nurodyto dydžio pensijos, jam ištarnavusiam daugiau kaip 20 metų, diskriminavo pareiškėją dėl ištarnavimo trukmės ir savo sprendimu sukėlė jam teisines ir materialines pasekmes.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, jam turint 22,5222 metų ištarnavimo stažą, jo pensija turėtų būti 23,7833 % nurodyto darbo užmokesčio vidurkio, o ne 22,5222 % kaip yra paskaičiuota VSDFV Utenos skyriaus sprendimu.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir prie prašymo pridėtus dokumentus, 2018-09-25 sprendimu Nr. (10.15) VPE_SP5-475 paskyrė pareiškėjui pareigūnų pensiją nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. neterminuotai bei socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą prie pareigūnų pensijos už tarnybą nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki teisės gauti šį priedą išnykimo pagal Pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Nurodė, kad pareiškėjo teisė į pareigūnų pensiją nustatyta pagal Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punktą (į tarnybą vidaus reikalų sistemoje pareiškėjas priimtas iki 2016-01-01, pareiškėjo tarnybos laikas pensijai skirti yra 22 metai 6 mėnesiai 8 dienos), o 2016-01-01 turėtas tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti yra daugiau nei 18 metų), todėl Utenos skyrius, remdamasis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi (antru šios dalies sakiniu), teisėtai ir pagrįstai už pareigūno tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, viršijančius nustatytą 20 tarnybos metų skaičių, reikalingą pensijai skirti (Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punktas), paskyrė po 1 procentą pareiškėjo darbo užmokesčio (Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taikyti Pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą arba 7 straipsnio 3 dalį (pirmą šios dalies sakinį) ir skirti pareiškėjui 1,5 procento darbo užmokesčio už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, viršijančius 20 tarnybos metų skaičių (už dvidešimt pirmus ir vėlesnius tarnybos metus), nėra teisinio pagrindo, nes Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas ir pareiškėjui taikomas 20 metų tarnybos laiko pareigūnų pensijai skirti reikalavimas neviršija 20 metų.

VSDFV Utenos skyrius taip pat pažymėjo, kad pagal Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriomis atskiroms pareigūnų kategorijoms nustatytas skirtingos trukmės (pereinamuoju laikotarpiu nuo 20 metų iki 24 metų ir 6 mėnesių) tarnybos metų skaičius, reikalingas pareigūnų pensijai skirti, 1,5 procento darbo užmokesčio už dvidešimt pirmus - dvidešimt penktus tarnybos metus skiriama tik pareigūnams, kurie 2016 m. sausio 1 d. nebuvo ištarnavę 18 metų, kaip kompensaciją už tai, kad jie turės tarnauti ilgiau (tarnybos metų skaičius, reikalingas pareigūnų pensijai skirti, pratęstas iki 25 metų) ir gali būti pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo pareigūnų pensijos dydis (365,58 Eur) skundžiamu Utenos skyriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu apskaičiuotas teisingai, todėl nėra pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą Utenos skyriaus sprendimą ir įpareigoti Utenos skyrių pareiškėjo skunde nurodytu būdu perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų pensijos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018-08-31 prašymu „dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių (b. l. 28,29). VSDFV Utenos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2018-09-25 sprendimu Nr. (10.15) VPE_SP5-475 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo R. M.“ (toliau – ir Sprendimas), paskyrė pareiškėjui pareigūnų pensiją nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. neterminuotai bei socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą prie pareigūnų pensijos už tarnybą nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki teisės gauti šį priedą išnykimo pagal Pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Utenos skyriaus 2018-09-25 sprendimu, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skundu kreipėsi į Fondo valdybą ir prašė perskaičiuoti pareigūnų pensiją vadovaujantis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, skiriant 1,5 procento šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio už dvidešimt pirmus ir vėlesnius tarnybos metus, įskaitytus į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti (b. l. 5). Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019-01-11 sprendimu Nr. (6.5)1-190 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (10.15) VPE_SP5-475“ (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas) nustatė, jog VSDFV Utenos skyrius skundžiamu sprendimu teisingai apskaičiavo pareigūnų pensijos dydį, todėl pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 4).

Byloje ginčas kilo dėl VSDFV Utenos skyriaus sprendimo bei Fondo valdybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo atleistas iš tarnybos dėl sveikatos būklės, todėl jam turėtų pareigūnų pensijos dydis apskaičiuojamas remiantis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi (Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei turi būti skiriama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka pareigūnų pensija, o būtent, už dvidešimt pirmus - dvidešimt penktus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, - po 1,5 procento, o ne po 1 procentą, kaip nurodyta VSDFV Utenos skyriaus sprendime.

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – Nuostatai). Pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo 2016 m. sausio 1 d. pareigūnams ir kariams, paskiausiai tarnavusiems vidaus reiklų sistemoje, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją skiria ir moka Fondo valdybos įgaliota administravimo įstaiga - Utenos skyrius. Pareigūnų pensijų skyrimo sąlygos nustatytos Pensijų įstatymo 3 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pareigūnų pensijos skyrimo sąlygos tiems pareigūnams, kurie priimti į tarnybą iki 2016-01-01 ir kurių tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti 2016-01-01 yra 11 ir daugiau metų. Pagal Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punktą, pareigūnams, kurių 2016-01-01 turėtas tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti yra 18 ir daugiau metų, taikomas 20 metų tarnybos laiko pareigūnų pensijai skirti reikalavimas. Pareigūnų pensijos už tarnybą dydžio apskaičiavimas nustatytas Pensijų įstatymo 7 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad už dvidešimt pirmus - dvidešimt penktus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 1,5 procento 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas asmenims, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, skiriama po 1,5 procento šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, viršijančius dvidešimt tarnybos metų, tačiau neviršijančius jiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto tarnybos metų skaičiaus, reikalingo pareigūnų pensijai skirti. Už tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, viršijančius šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų pensijai skirti, skiriama po 1 procentą šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą pareiškėjo teisė į pareigūnų pensiją nustatyta pagal Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punktą (į tarnybą vidaus reikalų sistemoje pareiškėjas priimtas iki 2016-01-01, pareiškėjo tarnybos laikas pensijai skirti yra 22 metai 6 mėnesiai 8 dienos), o 2016-01-01 turėtas tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti yra daugiau nei 18 metų). Teismo vertinimu, VSDFV Utenos skyrius, remdamasis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi („už tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, viršijančius šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, skiriama po 1 procentą šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio“), teisėtai ir pagrįstai už pareigūno tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, viršijančius nustatytą 20 tarnybos metų skaičių, reikalingą pensijai skirti (Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punktas), paskyrė po 1 procentą pareiškėjo darbo užmokesčio (Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taikyti Pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą arba 7 straipsnio 3 dalį (pirmą šios dalies sakinį - „asmenims, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, skiriama po 1,5 procento šio straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, viršijančius dvidešimt tarnybos metų, tačiau neviršijančius jiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto tarnybos metų skaičiaus, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti“) ir skirti pareiškėjui 1,5 procento darbo užmokesčio už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, viršijančius 20 tarnybos metų skaičių (už dvidešimt pirmus ir vėlesnius tarnybos metus), nėra teisinio pagrindo, nes Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas ir pareiškėjui taikomas 20 metų tarnybos laiko pareigūnų pensijai skirti reikalavimas neviršija 20 metų.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šiomis nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kuo vadovaujantis jie priimti, jais išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai kas išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovo priimti ir pareiškėjo ginčijami sprendimai, yra teisėti, pagrįsti, todėl skundo reikalavimai panaikinti skundžiamus sprendimus, atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAudrius GrauželisAsta Urbonienė