Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės M. D. R. ieškinio dėl bendro naudojimo žemės sklypo ribose bendrasavininkų neteisėtai ir savavališkai pastatytos tvoros priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 straipsnyje numatyta galimybė bylas teisme vesti per atstovus. Ieškinį pasirašė ieškovės dukra G. R.. Prie ieškinio pateiktas notaro patvirtintas įgaliojimas, G. R. veikti M. D. R. vardu, nenumato jai teisės atstovauti teisme, teikti ieškinius ir pan. Kadangi nepateikti tinkami įrodymai apie jos teises veikti ieškovės vardu, kaip tą nustato CPK 111 straipsnio 5 dalis, todėl laikytina, kad ieškinys paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisė normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 9 d. nutartis, priimta . AB ,,Lietuvos paštas” byloje Nr. 3K-3-271/1999; 2000 m. vasario 21 d. nutartis M. J. v. K. B. ir kt. byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. gegužės 2 d. nutartis V. M. v. UAB ,,Seta” byloje Nr. 3K-3-179/2007 ir kt.). Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato CPK.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir įstatymines nuostatas daroma išvada, kad G. R. yra neįgaliotas vesti bylą asmuo šioje civilinėje byloje, todėl teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymo nustatyta tvarka, todėl ieškovė privalo įvykdyti visas teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygas (CPK 5 straipsnis). Teismas priima pateiktus procesinius dokumentus nustatęs, jog jie atitinka visus formos ir turinio reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111-114 straipsnis) ir ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktas ieškinys neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų, ieškinyje faktinės aplinkybės dėstomos nenuosekliai ir neaiškiai, todėl neaiškus ieškinio pagrindas ir dalykas, nenurodytos bylos šalys, prie ieškinio pateikti dokumentai yra nepatvirtinti nei vienu iš įstatymo nustatytų būdų, nėra duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą ir t. t.

Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, siūlo ieškovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pati nesugebėdama tinkamai surengti procesinių dokumentų ieškovė gali prašyti advokato ar kito asmens teisinės pagalbos (CPK 51 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat ieškovė gali kreiptis pagal gyvenamąją vietą į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės finansuojamo advokato paskyrimo, jeigu jos finansinė padėtis ir turimas turtas atitinka kriterijus, leidžiančius pasinaudoti valstybės lėšomis apmokama teisine pagalba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, 290-291 straipsniu, 463 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės M. D. R. ieškinį dėl bendro naudojimo žemės sklypo ribose bendrasavininkų neteisėtai ir savavališkai pastatytos tvoros.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.