Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl nuteistiesiems neteisingai paskirtų bausmių, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant subendrintas bausmes nuteistiesiems A. P. ir N. K. ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.).

Pirmiausia kolegija atsako į nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus dėl kai kurių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, susijusių su įrodymų leistinumo, bylos nagrinėjimo laikantis rungimosi principo, o tuo pačiu ir kaltinamųjų procesinių teisių pažeidimo klausimais. Nuteistieji A. P. ir N. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis iš esmės grindžiamas nukentėjusiosios R. R. ir liudytojos V. O. parodymais, tačiau teismas jų prašymų iškviesti nukentėjusiąją ir liudytoją nepatenkino, teisiamajame posėdyje jų neapklausė ir pasirėmė vien tik perskaitytais R. R. bei V. O. parodymais, kuriuos jos davė ikiteisminio tyrimo metu apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo. Nuteistasis N. K. dar nurodo, kad tokiu būdu buvo suvaržyta jo teisė dalyvauti įrodymų tyrime, nes jis negalėjo užduoti nukentėjusiajai ir liudytojai klausimų. Šioje dalyje nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai tikrai yra pagrįsti. Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios R. R. ir liudytojos V. O. tikrai neapklausė teisiamajame posėdyje, o tik balsu perskaitė jų parodymus, ikiteisminio tyrimo metu duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusiąją R. R. ir liudytoją V. O. ikiteisminio tyrimo teisėjas apklausė netrukus po nusikaltimo įvykio 2003 m. gegužės 13 d. Nei vienas iš nuteistųjų tuo metu dar nebuvo sulaikytas ir apie įtarimus jiems nebuvo pranešta. Tuo ir paaiškinama, kad R. R. bei V. O. apklausose nedalyvavo įtariamieji, jų gynėjai ir apie šią apklausą jiems net nebuvo pranešta. BPK 184 str. 3 ir 4 dalyse nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje apklausoje privalo dalyvauti prokuroras. Be to, apie šios apklausos vietą ir laiką prokuroras privalo pranešti įtariamajam ir jo gynėjui. Suimtas įtariamasis pristatomas į apklausos vietą. Įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, kai apklausa baigta – susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas. Kadangi šioje byloje ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų apklausų metu įtariamieji dar nebuvo nustatyti, todėl jiems ir gynėjams apie apklausas nebuvo pranešta, apklausose dalyvavo tik prokuroras ir BPK 184 str. reikalavimai nebuvo pažeisti. Tačiau iš bylos matosi, kad po to nukentėjusioji R. R. ir liudytoja V. O. net nebuvo įtrauktos į prie kaltinamojo akto esantį asmenų, kviestinų į teismo posėdį, sąrašą, teismas jų į posėdžius nekvietė, teisiamajame posėdyje neapklausė ir tik perskaitė jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu būdu visi nuteistieji šioje byloje iš viso nedalyvavo nei vienoje R. R. bei V. O. apklausoje ir neturėjo galimybės pasinaudoti savo teise užduoti joms klausimus. Atmesdamas nuteistųjų prašymus iškviesti ir apklausti R. R. bei V. O. , teismas suvaržė jų teises. Dėl tų pačių priežasčių šie perskaityti R. R. bei V. O. parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais ir jais teismas negalėjo remtis priimant nuosprendį. Pažymėtina ir tai, kad visi šie nuosprendžio trūkumai, konkrečiai, BPK 7 str., 20 str. 1 d., 4 d. ir 44 str. 7 d. reikalavimų pažeidimai jau buvo nustatyti ir išdėstyti šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutartyje, kuria buvo panaikinta ankstesnė Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis ir byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo, nurodyti trūkumai buvo pašalinti. Kolegija rėmėsi tais įrodymais, kurie nepažeidžiant BPK reikalavimų jau buvo ištirti pirmosios instancijos teisme, tačiau taip pat atliko įrodymų tyrimą ir išnagrinėjo naujus įrodymus. Betarpiškai teismo posėdyje buvo apklaustos nukentėjusioji R. R. ir liudytoja V. O. , papildomai apklausti nuteistieji ir ekspertė psichiatrė. Tokiu būdu nuteistiesiems buvo užtikrinta teisė dalyvauti įrodymų tyrime, užduoti klausimus apklausiamiems asmenims ir jie šia savo teise pasinaudojo.

Iš bylos matosi, kad visi nuteistieji pripažino ir pripažįsta kaltinime nurodomu laiku buvę bute ir bendravę su nukentėjusiąja R. R. . Tačiau nuteistieji A. P. ir N. K. nurodo, kad nukentėjusiosios nežagino, seksualiai neprievartavo ir iš viso su ja neturėjo nei lytinių, nei kitokių seksualinių santykių. Vienintelis nuteistasis R. K. pripažįsta, kad su R. R. lytiškai santykiavo, tačiau tvirtina, kad prieš nukentėjusiąją nenaudojo jokios prievartos ir kad ji su juo santykiavo savo noru.

Nuteistasis A. P. teisme parodė, kad kitus nuteistuosius R. K. ir N. K. pravarde „Kolianas“ pažinojo iš matymo. Taip pat iš matymo pažinojo ir R. R. , o su V. O. mokėsi vienoje klasėje. Tą vakarą eidamas kartu su N. K. mieste sutiko R. K. su trimis merginomis – R. R. , V. O. ir Vaida (V. K. ). Jie gėrė alų ir degtinę. R. R. pasiūlė išgerti nuėjus į N. K. butą. Ten jie ir nuėjo visi šešiese. Degtinę pirko merginos, nes jie neturėjo pinigų. Nuėjus į tą butą, vaikinai gėrė alų, ar gėrė ir merginos, jis nematė, bet mano, kad gėrė irgi. Jis vienintelis degtinės negėrė, nes tuo metu vartojo vaistus nuo epilepsijos. Sėdėdamas virtuvėje išgėrė tik vieną butelį alaus, tačiau nuo jo iš karto užmigo ten pat prie stalo. Kas vyko toliau, nieko nematė, negirdėjo ir nieko nežino, nes miegojo. Iki užmingant jokių konfliktų tarp atėjusiųjų į tą butą nebuvo. Jis pabudo prie to paties stalo jau ryte, buvo jau šviesu. Ten pat buvo ir visi tie patys vaikinai ir merginos. Tada jis pirmasis vienas išėjo iš to buto ir parėjo namo. Koks buvo R. R. amžius ir kad ji buvo nepilnametė, jis nežinojo. Su ja lytiškai nesantykiavo.

Nuteistasis V. K. teisme parodė, kad tuo metu artimai bendravo ir draugavo su V. O. , o R. R. pažinojo tik iš matymo, be to, ji buvo V. O. draugė. Su A. P. susipažino tik tą dieną, o vakare kartu vaikščiojo po miestą. Jis ieškojo V. O. , nes iš jos motinos sužinojo, kad ši paliko namuose savo vaiką, girtauja ir išėjo su R. R. . Mieste ant laiptų jis surado R. K. , jo seserį (V. K. ), V. O. ir R. R. . V. O. jau buvo išgėrusi, o ar buvo apsvaigusi R. R. , jis nepastebėjo. Merginos pasiūlė dar išgerti ir tada jis pats pasiūlė eiti į jo butą. Jis su A. P. , nusipirkę alaus, taip pat R. K. į jo patėvio butą nuėjo pirmi, o merginos, nupirkusios degtinės, ten atėjo kiek vėliau. Ten visi gėrė virtuvėje. Vienintelis A. P. gėrė tik alų, bet buvo girčiausias, iš merginų girčiausia buvo V. O. . Jis pats irgi buvo apsvaigęs, bet savo elgesį dar kontroliavo. Bute tarp jo ir V. O. kilo konfliktas. Jis jai priekaištavo, kad ši neprižiūri vaiko, geria ir „trankosi“ su R. R. , apie kurios netinkamą elgesį buvo kalbama ir kuri V. O. vedė iš kelio. Šio konflikto metu jis kelis kartus sudavė V. O. į veidą. Juos bandė išskirti R. R. , jis jai liepė nesikišti ne į savo reikalus, ją pastūmė ir taip galbūt netyčia užgavo. Tyčia smūgių jai nesudavė. Šį konfliktą turėjo matyti R. K. , o A. P. turbūt buvo iš virtuvės išėjęs. Kas vyko buto kambaryje, jis nežino, bet kaltinimuose nurodomi faktai yra neteisingi. Ar R. R. ėjo į kambarį lytiškai santykiauti su A. P. , ar jie iš viso buvo išėję iš virtuvės, ar į kambarį buvo išėjęs R. K. , jis neprisimena. Negali pasakyti ir ar A. P. miegojo virtuvėje prie stalo. Viso to jis neprisimena dėl girtumo ir dėl nuo tų įvykių praėjusio laiko. Jis pats R. R. nuogos nematė ir su ja nei lytiškai, nei kitokiu būdu nesantykiavo. Jau ryte visi iš to buto išėjo ir jis ten pasiliko vienas. Koks R. R. amžius, jis nežinojo, to jam V. O. nesakė, o iš pažiūros nukentėjusioji tuo metu atrodė kaip pilnametė.

Nuteistasis R. K. teisme parodė, kad iš matymo buvo pažįstamas tik su A. P. . N. K. , R. R. ir V. O. iki kaltinime nurodytų įvykių nepažinojo. Tą vakarą ėjo kartu su savo seserimi V. K. , buvo išgėręs alaus. Mieste sutiko V. O. ir R. R. , kurios gėrė degtinę. Po kelių minučių į tą pačią vietą atėjo ir A. P. su N. K. . Iš ten visi nuėjo į N. K. butą, pirmi nuėjo vaikinai, o merginos atėjo kiek vėliau ir atsinešė degtinės. Iš kažkur bute dar atsirado ir alaus. Visi gėrė virtuvėje. Jis matė, kad dėl kažko kilo konfliktas tarp N. K. ir V. O. , jis jai sudavė ranka į veidą. Kas ir ką veikė po to, kaip vaikščiojo po butą, neprisimena. Jis pats užėjo į kambarį, kur pamatė, kad ant sofos sėdi nuoga ir rengiasi R. R. . Atsisėdęs šalia, jis pasiūlė jai lytiškai santykiauti. R. R. tuo metu nei verkė, nei juokėsi, iš viso nieko nekalbėjo, tačiau jo pasiūlymui neprieštaravo. Todėl jis nusirengė ir jie pradėjo lytiškai santykiauti, tai truko ilgai. R. R. tuo metu neatrodė girta. Jis jos nemušė ir negrasino ir jam atrodė, kad ji santykiauja savo noru. Prisimena, kad pasakė jam „visi jūs tokie, kaliniai“. Jiems tebesantykiaujant jis išgirdo vyrišką balsą, liepiantį jam jau eiti iš kambario. Dar buvo pasakyta, kad į butą turi grįžti giminaitis, bet kad tai jam sakė būtent N. K. , tvirtinti negali. Po to jis apsirengė ir vienas išėjo iš buto. Ar kas nors lytiškai santykiavo su R. R. iki jo ir po jo, taip pat ar buvo į tą kambarį užėjęs A. P. , jis nežino, to nematė.

Nors teisme nuteistasis R. K. nieko konkretaus neparodė apie kito nuteistojo A. P. veiksmus tame bute, ankstesniuose parodymuose jis šias aplinkybes buvo nurodęs daug išsamiau. Iš perskaitytų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 53, 59-60) matosi, kad tuomet R. K. parodė, kad pirmasis iš virtuvės į kambarį nuėjo būtent A. P. su R. R. . Tik po to, kai A. P. iš kambario grįžo į virtuvę, į kambarį užėjo jis, rado ten R. R. nuogą ir po to su ja lytiškai santykiavo. Tą patį R. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2. b.l. 55-56). Tuos pačius ankstesnius parodymus dar kartą perskaičius apeliacinės instancijos teisme, jų pakeitimo priežasties R. K. paaiškinti nesugebėjo, bandė tai paaiškinti tik tuo, kad tuomet jam buvo užduodami „gudrūs“ klausimai. Tačiau paskutinės papildomos apklausos metu R. K. jau ir vėl pripažino, kad A. P. galėjo būti išėjęs į kambarį, nors ir nebuvo ten tiek laiko, kurio, nuteistojo manymu, būtų pakakę lytinių santykių atlikimui.

Nors nuteistieji A. P. ir N. K. kaltais iš viso neprisipažino, o R. K. prisipažino iš dalies, visų jų dalyvavimą nusikaltimų padaryme nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis patvirtina kiti įrodymai: nukentėjusiosios R. R. ir liudytojos V. O. parodymai, specialistų ir ekspertizių išvados ir kiti bylos duomenys.

Iš to, ką teisme parodė nukentėjusioji R. R. , matosi, kad jos parodymai paneigia apeliantų versijas ir patvirtina visų trijų nuteistųjų dalyvavimą nusikaltimų padaryme. Nuteistieji A. P. ir N. K. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jų kaltė grindžiama tik vienintelės nukentėjusiosios R. R. parodymais. Tačiau šie jų argumentai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti ištirti įrodymai, o bene svarbiausiu iš jų yra liudytojos V. O. parodymai.

Apklausta apeliacinės instancijos teisme, liudytoja V. O. nurodė tokias pačias įvykių aplinkybes, apie kurias parodė nukentėjusioji R. R. . Teisme liudytoja paaiškino, kad smulkių įvykių aplinkybių ji gerai jau neprisimena, todėl buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 96-101, 102-103, 107-110), kuriuos ji visiškai patvirtino. Liudytoja V. O. parodė, kad iki kaltinime nurodytų įvykių su R. R. buvo gerai pažįstamos jau keletą matų. Būtent tuo metu ji artimai bendravo su N. K. , buvo jo draugė. Pažinojo taip pat A. P. , mokykloje mokėsi su jo seserimi. Iš matymo pažinojo ir V. K. , o su jos broliu R. K. iki tol buvo nepažįstama. Tą vakarą ji su R. R. išėjo pasivaikščioti po miestą, susėdusios lauke šnekėjosi ir išgėrinėjo kažkokius alkoholinius gėrimus. Prie jų iš pradžių priėjo V. K. su R. K. , o po to ir N. K. bei A. P. . N. K. pasiūlė eiti pas jį ir jie visi šešiese nuėjo į jo butą.Ten toliau visi gėrė. Dėl kažko N. K. įsiuto, virtuvėje jis pradėjo ją mušti, sudavė ir ten pat buvusiai R. R. . Po to N. K. pasakė R. R. ,,ar ji nori, kad daugiau niekas prie jos nelįstų“ ir liepė jai eiti pakalbėti su A. P. . R. R. nuėjo. Po to N. K. pasikvietė ją pažiūrėti, kaip prievartauja jos draugę. Įėjusi į kambarį ji pamatė, kad R. R. guli nuoga, verkia, o A. P. ją prievartauja, lytiškai santykiauja su ja natūraliu būdu. Po kelių minučių N. K. dar kartą pakvietė pasižiūrėti, ji vėl nuėjo ir, jai atrodo, kad tuo metu A. P. jau prievartavo R. R. oraliniu būdu. R. K. tuo metu sėdėjo virtuvėje, „laukė savo eilės“ ir vis sakė „kada jis baigs“. Po kiek laiko A. P. grįžo iš kambario ir pasakė R. K. , kad jau gali eiti ir jis. R. K. nuėjo į kambarį, kuriame buvo pasilikusi R. R. , o A. P. sugrįžęs į virtuvę su N. K. lošė kortomis. N. K. paklausė jos, ar R. R. vis dar yra jos draugė. R. K. iš kambario negrįžo apie 1-1,5 val. laiko, jo sesuo jau pradėjo nerimauti. Tačiau R. K. grįžo iš kambario, tada jis, V. K. ir A. P. iš buto išėjo. Virtuvėje liko tik ji, o N. K. nuėjo į kambarį pas R. R. . Po kiek laiko nuėjusi ten, pamatė, kad R. R. nuoga, N. K. nusismaukęs kelnes ir liepia R. R. patenkinti jį oraliniu būdu. Matė, kaip jis tempė R. R. už plaukų. Ją pačią jis varė iš buto, bet ji pasakė, kad be R. R. niekur neis. Kai R. R. grįžo iš kambario, iš ten pat išėjęs N. K. pasakė, kad „neduok dieve, ji parašys pareiškimą“. Po ilgų derybų N. K. ją ir R. R. išleido iš buto ir jos išėjo kartu. Ji įsitikinusi, kad nei su vienu iš nuteistųjų R. R. nesantykiavo savo noru, o tai darė dėl prieš ją panaudotos prievartos. Faktiškai viskam vadovavo N. K. , o A. P. ir R. K. klausė jo nurodymų, prieš eidami prievartauti R. R. , abu laukė savo eilės. Po šių įvykių R. R. labai pasikeitė, vengė bendrauti, tapo irzli, dažnai verkdavo.

Išnagrinėjusi apeliantų argumentus dėl nukentėjusiosios R. R. ir liudytojos V. O. parodymų tariamo melagingumo ir nenuoseklumo, kolegija pirmiausia pažymi, kad tų argumentų patys nuteistieji nepagrindžia jokiais bylos duomenimis, išskyrus savo pačių parodymus. Be to, daugelis tų argumentų neabejotinai neatitinka tikrųjų bylos aplinkybių ir yra paneigti netgi pačių nuteistųjų parodymais. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nesutinka su R. R. ir V. O. parodymais apie įvykius bute, nors pats visų apklausų metu parodė, kad vos atėjęs į butą iš karto užmigo, nepabusdamas pramiegojo iki ryto ir apie įvykius tame bute nieko nežino. Skunde A. P. dar nurodo, kad R. R. buvo labai girta. Tačiau teisme jis pats parodė apie tai, kad bute nei vienos iš merginų geriančios nematė. Apie tai, kad nukentėjusioji A. R. nebuvo girta, matosi ir iš kitų nuteistųjų parodymų. N. K. parodė, kad iš merginų apsvaigusią nuo alkoholio jis įsidėmėjo tik V. O. , tuo tarpu R. K. parodė, kad R. R. jam neatrodė girta net tuomet, kai jis su ja lytiškai santykiavo. Pati R. R. pripažino, kad tą vakarą buvo išgėrusi nedidelį kiekį degtinės, tačiau apsvaigusi nesijautė, gerai viską prisimena, ir šiais jos parodymais nėra pagrindo netikėti. Niekuo nepagrįsti ir nuteistojo A. P. skundo argumentai apie tariamą R. R. parodymų neišsamumą ir nenuoseklumą. Iš bylos matosi, kad kaip tik nukentėjusiosios parodymai šioje byloje yra patys nuosekliausi, išsamiausi ir atitinkantys kitas nustatytas bylos aplinkybes. Nukentėjusiosios R. R. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu jau buvo išdėstyti. Iš tų parodymų matosi, kad nukentėjusioji išsamiai papasakojo apie visas įvykių aplinkybes, smulkiai ir konkrečiai parodė apie kiekvieno nuteistojo veiksmus ir prieš ją panaudotą prievartą. Nukentėjusiosios parodymuose nėra jokių prieštaravimų, kurių nenurodė ir patys apeliantai. Tokia pati išvada daroma ir dėl liudytojos V. O. parodymų. A. P. apeliaciniame skunde nurodoma apie vienintelį prieštaravimą R. R. ir V. O. parodymuose apie jo tariamą santykiavimą su nukentėjusiąja oraliniu būdu. R. R. parodė, kad A. P. ją tik išžagino lytiškai santykiaudamas natūraliu būdu. Tuo tarpu V. O. buvo parodžiusi, kad į kambarį buvo užėjusi du kartus, pirmą kartą matė nukentėjusiąją santykiaujant su A. P. natūraliu būdu, o antrą kartą orališkai. Akistatos metu V. O. savo parodymus patvirtino, o R. R. parodė , kad santykiavimo oraliniu būdu su A. P. ji neprisimena. Tačiau apklausta teismo posėdyje, jau ir liudytoja V. O. šioje dalyje savo parodymų kategoriškai nepatvirtino, nurodžiusi, kad to gali ir neprisiminti. Kolegijos nuomone, šį prieštaravimą nukentėjusiosios ir liudytojos parodymuose galima paaiškinti keliomis aplinkybėmis. Pirmiausia, nukentėjusioji R. R. davė parodymus apie aplinkybes, kuriomis ją žagino ir seksualiai prievartavo net trys asmenys. Todėl visiškai natūralu, kad kai kurių detalių ji galėjo ir neprisiminti dėl tuometinės fizinės ir psichinės būklės. Tai, kad ji nekaltina nuteistųjų tokiais nusikalstamais veiksmais, dėl kurių nėra tikra ir dėl kurių pati abejoja, tik dar labiau patvirtina kitos jos parodymų dalies objektyvumą. Tuo tarpu V. O. pati pripažįsta, kad tuo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl negalima atmesti galimybės, kad duodama parodymus nurodytoje dalyje ji galėjo ir suklysti. Bet kuriuo atveju iš nuosprendžio matosi, kad visas iškilusias abejones teismas įvertino būtent nuteistojo A. P. naudai ir pagal BK 150 str. 3 d. šis nuteistasis buvo išteisintas. Tuo tarpu apie visas kitas įvykių aplinkybes jokių, o juo labiau esminių, prieštaravimų R. R. ir V. O. parodymuose nėra ir jų nenurodo patys nuteistieji.

Atmetus apeliantų argumentus dėl R. R. ir V. O. parodymų, kolegija atkreipia dėmesį ir į pačių nuteistųjų parodymus, kurie yra neįtikinantys ir iš esmės prieštaringi. Pažymėtina ir tai, kad kai kurie vienų nuteistųjų parodymai netgi paneigia kitų nuteistųjų versijas. Nuteistasis A. P. parodė, kad atėjęs į butą išgėrė butelį alaus, iš karto užmigo virtuvėje prie stalo ir ten, niekur neišeidamas, pramiegojo iki ryto. Jis parodė, kad taip apsvaigo ir užmigo, nes prieš tai buvo vartojęs vaistus nuo epilepsijos. Jau patys šie nuteistojo parodymai kelia abejonių. Pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (t. 1, b.l. 137-138), A. P. apie jokių vaistų vartojimą nieko neparodė. Tos apklausos metu jis parodė, kad bute kartu su kitais gėrė degtinę, pasigėrė ir užmigo, kai buvo išgerti jau du degtinės buteliai. Perskaičius šiuos ankstesnius parodymus teisme, nuteistasis juos paneigė, tačiau jų pakeitimo priežasčių paaiškinti negalėjo. Nuteistasis N. K. savo parodymuose smulkiai išdėstė įvykių eigą iki ateinant į jo patėvio butą, taip pat parodė apie savo konfliktą virtuvėje su V. O. . Pripažino netgi tai, kad pastūmė R. R. . Tačiau apie tolesnius įvykius šis nuteistasis nieko konkretaus neparodė. N. K. aiškiai parodė tik apie tai, kad jis nukentėjusiosios nežagino ir seksualiai neprievartavo, tačiau taip ir nepaaiškino, ką konkrečiai bute veikė visi kiti asmenys. Parodė, kad nežino, ką veikė ir A. P. ir ar jis tikrai visą laiką miegojo prie stalo virtuvėje. Taigi nors N. K. nepaneigė A. P. versijos, tačiau jos ir nepatvirtino. Tuo tarpu nuteistasis R. K. teisme iš esmės parodė tik apie tai, kaip jis pats bute užėjo į kambarį, rado ten nuogą R. R. ir lytiškai su ja santykiavo abipusiu sutikimu. Apie kitų nuteistųjų dalyvavimą nusikaltimų padaryme R. K. teisme faktiškai neparodė nieko. Tačiau kolegija jau buvo išdėsčiusi ir aptarusi R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet šis nuteistasis buvo parodęs, kad A. P. tame bute nemiegojo, o būtent pirmasis nusivedė į kambarį R. R. , ir tik grįžus iš ten A. P. į kambarį jau nuėjo jis pats. R. K. dar buvo parodęs, kad N. K. kvietė kitus pažiūrėti, kas darosi kambaryje, kuriame buvo A. P. su R. R. . Jau buvo aptarta ir tai, kad R. K. nesugebėjo paaiškinti šių ankstesnių parodymų pakeitimo priežasčių ir papildomai apklaustas teisme vėl faktiškai pripažino, kad A. P. pirmasis nusivedė R. R. į kambarį. Taigi šioje dalyje R. K. parodymai ir sutampa su nukentėjusiosios R. R. bei liudytojos V. O. parodymais, ir jau visiškai paneigia nuteistojo A. P. versiją. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde dar nurodo, kad liudytojos V. O. parodymai, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti R. K. parodymai dar nepatvirtina, kad jo lytiniai santykiai su R. R. buvo priverstiniai. Atsakant į šiuos apelianto argumentus pirmiausia pažymėtina, kad jie prieštarauja kitiems šito nuteistojo skundo teiginiams ir jo parodymams, nes A. P. tokiu būdu netiesiogiai netgi pripažįsta santykiavęs su nukentėjusiąja. Tuo tarpu teismo išvadą, kad A. P. lytiškai santykiavo su R. R. prieš jos valią ir ją išžagino, patvirtina kiti įrodymai – ne tik liudytojos V. O. , tačiau ir pačios nukentėjusiosios parodymai. Dėl visų išdėstytų aplinkybių, svarstant klausimą, kuriais parodymais reikia remtis priimant nuosprendį, o kuriuos reikia atmesti, teismas pagrįstai patikėjo ir rėmėsi būtent nukentėjusiosios R. R. ir liudytojos V. O. parodymais. Tokios teismo išvados pagrįstumą patvirtina ir kitos aplinkybės. Nors nuteistieji R. R. ir V. O. parodymus vadina melagingais, tačiau nei vienas iš jų nesugebėjo nurodyti nei vienos priežasties, dėl kurios nukentėjusioji ir liudytoja būtų suinteresuotos juos apkalbėti ir melagingai apkaltinti. Nuteistieji A. P. ir R. K. apie tai neparodė nieko. Kai kurias aplinkybes bandė nurodinėti tik N. K. , nors pats pripažino, kad tai irgi yra tik jo spėlionės. N. K. spėlioja, kad R. R. galbūt jį apkalbėjo pavydėdama, kad jis draugavo su V. O. . Jo nuomone, R. R. jį galėjo melagingai apkaltinti ir įkalbėta pačios V. O. . Iš jos buvo pavogtas muzikinis centras ir V. O. galėjo pamanyti, kad jis dalyvavo toje vagystėje. Šias nuteistojo N. K. versijas kolegija taip pat atmeta, nes tai tėra spėlionės, be to, jos niekuo nepagrįstos ir paneigtos. Apie kokius nors pavydo jausmus niekada nebuvo parodžiusi ne tik nukentėjusioji R. R. , bet ir liudytoja V. O. . Šią versiją paneigia ir tai, kad V. O. tuo metu artimai bendravo su N. K. , todėl dėl tokios priežasties tikrai nebūtų savo draugo melagingai apkaltinusi. Liudytoja V. O. paneigė ir apelianto versiją apie galimą kerštą dėl jos muzikinio centro vagystės. Ji parodė, kad tas muzikinis centras buvo pavogtas vasarą, t.y. ne prieš, o jau po nusikaltimo prieš R. R. . Nėra pagrindo manyti ir apie tai, kad R. R. galėjo apkaltinti N. K. bei kitus nuteistuosius įkalbėta V. O. . Iš bylos matosi, kad apie tai, ką daryti ir ar kreiptis į policiją, nukentėjusioji tarėsi ne su V. O. , o tik su kita savo drauge ir su savo motina. 2003 m. gegužės 13 d. policijoje užregistruotas būtent nukentėjusiosios motinos protokolas-pareiškimas dėl dukros išžaginimo. Tuo tarpu kitos šios bylos aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia padaryti visiškai pagrįstą išvadą apie tai, kad nei nukentėjusioji, nei liudytoja V. O. specialiai pakenkti nuteistiesiems ir juos melagingai apkaltinti nebuvo suinteresuotos ir tam neturėjo jokių priežasčių. V. O. nebuvo jokio reikalo įkalbinėti nukentėjusiąją pakenkti N. K. . Tų pačių įvykių metu N. K. sumušė V. O. ir tai pripažįsta netgi pats nuteistasis. Tačiau iš bylos matosi, kad netgi turėdama pagrindą kreiptis į policiją dėl prieš ją pačią panaudoto fizinio smurto ir tyčinio smūgių sudavimo, V. O. to nepadarė ir jokių pretenzijų N. K. nepareiškė. Tuo tarpu nukentėjusioji ir jos (tuo metu nepilnametės) motina šioje byloje nepareiškė jokio civilinio ieškinio. Joks ieškinys nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo nepareikštas iki šiol. Nėra jokių duomenų ir apie tai, kad nukentėjusioji ir jos motina iš nuteistųjų arba jų giminių būtų prašę piniginio ar kitokio atlygio neoficialiu būdu. Apie tai nieko nenurodo ir patys nuteistieji. Ši aplinkybė ypač svarbi ir ji dar kartą patvirtina nukentėjusiosios parodymų objektyvumą. Be visų šių aplinkybių R. R. parodymų teisingumą patvirtina ir teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvados. Jose nurodoma, kad pagal charakterio savybes patologiškai fantazuoti bei sureikšminti savo išgyvenimus duodant parodymus R. R. yra nebūdinga.

Išnagrinėjusi šią bylą, kolegija atkreipia dėmesį ir į dar vieną aplinkybę. Iš bylos matosi, kad kaltinime nurodomų įvykių metu tame pačiame bute buvo dar ir nuteistojo R. K. sesuo V. K. . Šios betarpiškai įvykius mačiusios liudytojos parodymai galėjo turėti svarbios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, teisme V. K. pasinaudojo BPK 82 str. 2 d. numatyta teise ir duoti parodymus atsisakė. Nukentėjusioji R. R. taip pat parodė, kad apie kaltinime nurodytus įvykius, išėjusi iš buto, ji pirmiausia papasakojo savo draugei I. S. . Tačiau ši liudytoja į teismą neatvyko ir teismas jos neapklausė. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, liudytojos V. K. ir I. S. irgi buvo kviečiamos į teismo posėdžius, tačiau abi į teismą neatvyko. Iš grįžusių neįteiktų teismo šaukimų matosi, kad I. S. nurodytu adresu negyvena ir jos buvimo vieta nėra žinoma. Tuo tarpu V. K. atvykti į teismą atsisako ir duoti parodymus akivaizdžiai vengia. Todėl, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 d. nuostatomis, teisme buvo perskaityti šių liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja V. K. tų apklausų metu (t. 1, b. l. 118-119, 120-121, 122) parodė, kad tą vakarą su savo broliu R. K. mieste sutiko R. R. ir dar vieną merginą, kurios vartojo alkoholį ir juos pavaišino. Prie jų priėjo dar du vaikinai, vieną iš kurių ji pažinojo iš matymo. Jie visi šnekėjosi, nutarė dar išgerti ir visi šešiese nuėjo į butą pas tą iš matymo pažįstamą vaikiną, jį vadino „Kolianu“. Tame bute jie visi išgėrė apie 1,5 litro degtinės. Ji matė, kaip virtuvėje kilo konfliktas tarp „Koliano“ ir tos kitos merginos, vardu Viktorija. Dėl ko jie pykosi, ji nežino, bet matė, kad „Kolianas“ sudavė Viktorijai smūgius ranka. Po to matė, kaip kitas jos nurodytas nepažįstamas vaikinas su R. R. nuėjo į kambarį. Ten buvo nuėjęs ir „Kolianas“, kuris grįžęs kvietė pasižiūrėti, ką tas kitas vaikinas kambaryje daro su R. R. . Ji eiti žiūrėti atsisakė, bet suprato, kad kambaryje lytiškai santykiaujama. Po to tas vaikinas vienas grįžo iš kambario į virtuvę, o po kiek laiko į kambarį nuėjo jos brolis R. K. . Ji suprato, ko ten eina jos brolis ir dar pasakė jam, kad jis iš pradžių sužinotų, kiek tai merginai metų. Kažkas pasakė, kad R. R. pilnametė ir brolis nuėjo į kambarį. Jokio triukšmo iš ten nesigirdėjo, o brolis iš to kambario grįžo maždaug po valandos. Brolis nieko nepasakojo, bet ji suprato, kad jis irgi lytiškai santykiavo su R. R. . Po to ji, jos brolis ir tas trečias vaikinas iš buto išėjo. Akistatos su A. P. metu (t. 2, b.l. 1-2) liudytoja V. K. parodė, kad tai būtent tas jos nurodytas vaikinas, kartu su kitais buvęs „Koliano“ bute. Jis tikrai virtuvėje nemiegojo, o pirmasis nuėjo su R. R. į kambarį, kaip ji suprato, lytiškai santykiauti. Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 115-116, 117) parodė, kad R. R. yra jos draugė. 2003 m. gegužės 11 d., apie 14.30 – 15 val., R. R. atėjo pas ją į namus. Nors sumušimo žymių nesimatė, bet ji buvo išbalusi, išsigandusi ir iš pradžių net negalėjo šnekėti. Po to papasakojo, kad naktį ją išprievartavo trise. Vienas iš ją prievartavusių buvo „Kolianas“ ir tai įvyko jo bute. Ji pasiūlė iškviesti policiją, bet R. R. neklausė, nuėjo į dušą maudytis, o po to ji dar išplovė R. R. drabužius skalbimo mašinoje. Vakare ji palydėjo R. R. į namus ir pati apie viską papasakojo jos motinai. Po to visos trise nusprendė, kad dėl šio įvykio reikia kreiptis į policiją.

Iš to, ką ikiteisminio tyrimo metu buvo parodžiusios nurodytos liudytojos, matosi, kad jos patvirtino būtent nukentėjusiosios R. R. nurodytas įvykių aplinkybes. V. K. patvirtino A. P. dalyvavimą išžaginime ir netgi nurodė aplinkybes, apkaltinančias jos pačios brolį R. K. . Tuo tarpu I. S. parodė apie R. R. psichinę būklę po nusikaltimo įvykio ir apie nukentėjusiosios jai papasakotas nusikaltimo aplinkybes.

Dėl perskaitytų liudytojų V. K. bei I. S. parodymų kolegija daro kelias išvadas. Šie perskaityti parodymai buvo duoti ne teisme, ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Todėl šie perskaityti parodymai pagal BK 20 str. nuostatas negali būti laikomi įrodymais, nes nebuvo galimybės juos patikrinti teisme. Todėl liudytojų V. K. ir I. S. parodymų kolegija įrodymais nepripažįsta ir jais savo priimamo sprendimo negrindžia. Tačiau kolegija vadovaujasi BPK 276 str. 4 d. nuostatomis apie tai, kad ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti. Įvertinus perskaitytus V. K. ir I. S. parodymus tik šia prasme, akivaizdu, kad dėl jų suabejoti teismo išvadomis jokio pagrindo nėra. Teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės grindžiamos visuma kitų ištirtų įrodymų.

Iš nuosprendžio matosi, jog teismas pripažino neįrodytu, kad nuteistasis R. K. žinojo R. R. amžių ir suvokė, jog žagina nepilnametę. Svarbią reikšmę tokiai išvadai turėjo pačios nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad su R. K. ji iki tol nebuvo pažįstama ir kad jam jos amžius nebuvo žinomas. Todėl šį nusikaltimą kvalifikuojantį požymį R. K. iš kaltinimo teismas pašalino ir šio nuteistojo nusikalstamą veiką pagrįstai perkvalifikavo iš BK 149 str. 3 d. į BK 149 str. 1 d. Tačiau teismas pripažino įrodytu, kad kiti nuteistieji – A. P. nukentėjusiąją žagindamas, o N. K. ją seksualiai prievartaudamas, tai darė suvokdami, kad nukentėjusioji yra nepilnametė. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nesutinka ir su šia teismo išvada. Apklausų metu tam prieštarauja ir N. K. . Abu nuteistieji aiškina, kad su R. R. buvo mažai pažįstami, jos amžiaus nežinojo, o pagal išorės išvaizdą manė, kad ji jau pilnametė. Kolegijos nuomone, šiuos nuteistųjų parodymus teismas irgi pagrįstai atmetė. Iš bylos matosi, kad išžaginimo ir seksualinio prievartavimo metu nukentėjusioji R. R. , gim. 1986 m. rugpjūčio 12 d., buvo 16 metų ir 9 mėnesių amžiaus. Nukentėjusioji parodė, kad nuteistuosius A. P. ir N. K. pažinojo nuo vaikystės, nes gyveno netoliese vienas nuo kito stovinčiuose namuose. Su A. P. gretimuose namuose ji pragyveno apie 7 metus, jie augo viename kieme, ji žinojo šio nuteistojo vardą ir kad jis už ją metais ar dviem vyresnis. Nukentėjusiosios nuomone, A. P. irgi turėjo žinoti, kad ji už jį jaunesnė ir kad yra nepilnametė. R. R. parodymus patvirtino ir liudytoja V. O. , kuri dar parodė, kad mokėsi vienoje klasėje su A. P. seserimi. Pats A. P. teisme patvirtino nukentėjusiosios parodymus, kad jie gyveno gretimuose namuose ir vienas kitą iš matymo seniai pažinojo. Todėl nors jis aiškina, kad tikslaus R. R. amžiaus nežinojo, apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu ji buvo nepilnametė, turėjo suvokti ir tai suvokė. Iš matymo pažinojęs nukentėjusiąją nuo pat vaikystės ir būdamas už ją vyresnis daugiau negu pusantrų metų, jau tuomet jis tikrai turėjo suprasti jų amžiaus skirtumą. Nukentėjusiąją A. P. išžagino pats būdamas tik 18 metų ir 4 mėn. amžiaus. Todėl jis tikrai suvokė, kad R. R. tuo metu dar buvo nepilnametė. Apie pažintį su N. K. nukentėjusioji parodė, kad jį ji pažinojo dar geriau negu A. P. . Jie irgi daug metų gyveno netoli esančiuose namuose. Be to, jos tėvas buvo pažįstamas su N. K. tėvu ar patėviu, jie vienas pas kitą eidavo į svečius. Kai jai buvo 10-11 metų, tėvas ją irgi vesdavosi į svečius ir tam bute ji matydavo N. K. , šis už ją buvo žymiai vyresnis. Be to, ir pats N. K. užeidavo į jų butą pasiskolinti žaidimų kompiuterio. Nuteistasis N. K. parodė, kad R. R. amžiaus nežinojo, tačiau dalį nukentėjusiosios parodymų ir jis pats patvirtino. Paneigęs lankymąsi vienas kito namuose, jis parodė, kad nukentėjusiosios motina tikrai bendravo su jo tėvu ar patėviu. Jis žinojo, kad yra tokia mergaitė, dar iki šių įvykių žinojo jos vardą. Apklaustas papildomai, pats N. K. nurodė dar ir papildomas aplinkybes. Jis parodė, kad dar 2002 m. žiemą viename vakarėlyje R. R. rodė jam dėmesį ir siekė su juo susidraugauti artimiau. Taigi pats nuteistasis nurodė aplinkybes, patvirtinančias dar geresnę jo ir nukentėjusiosios pažintį. Kad N. K. žinojo R. R. amžių, patvirtino ir liudytoja V. O. . Ji parodė, kad artimai bendravo su N. K. , o R. R. irgi buvo jos draugė, todėl N. K. ir R. R. pažinojo vienas kitą ir dėl šios priežasties. Ji negali patvirtinti, ar tikrai yra sakiusi N. K. , kiek tiksliai yra nukentėjusiajai metų. Tačiau tikrai prisimena, jog sakė jam, kad ji ir R. R. yra bendraamžės. O kad ji tuo metu buvo nepilnametė, N. K. tikrai žinojo. Kad žinojo V. O. amžių, patvirtino pats nuteistasis N. K. . Tokiu būdu jis suvokė ir apie R. R. nepilnametystę. A. P. ir N. K. nurodo, kad manė nukentėjusiąją esant pilnamete spręsdami pagal jos stamboką kūno sudėjimą ir kitus fizinio išsivystymo požymius. Tačiau šie jų argumentai irgi atmetami. Visų pirma, vien tik fizinis išsivystymas ir lytinio subrendimo požymiai dar nenusako tikrojo žmogaus amžiaus. Veido bruožai, kalba ir kiti požymiai taip pat leidžia spręsti apie žmogaus amžių, o ypač tada, kai su juo betarpiškai bendraujama. Būtina įvertinti dar ir tai, kad nuteistieji gyveno netoliese nukentėjusiosios namų daug metų. Gyvenant netoliese vienas kito nedideliame mieste, paprastai yra žinomas ir kaimynų amžius. Tačiau pagrindinės aplinkybės, patvirtinančios, kad A. P. ir N. K. žinojo nukentėjusiosios amžių, jau buvo aptartos anksčiau. Skirtingai, negu R. K. , jie pažinojo nukentėjusiąją net po keletą metų, o jau aptarti įrodymai patvirtina, kad jiems nukentėjusiosios amžius buvo žinomas jau prieš kelis ar net keletą metų iki nusikaltimų padarymo. Teismui pagrįstai pripažinus tai įrodytu ir nustačius šį nusikaltimus kvalifikuojantį požymį, A. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 149 str. 3 d., o N. K. pagal BK 150 str. 3 d.

Nuteistuosius teismas pripažino kaltais ir nuteisė taip pat už tai, kad A. P. ir R. K. nukentėjusiąją R. R. išžagindami, o N. K. ją seksualiai išprievartavęs, šiais nusikalstamais veiksmais jie sutrikdė nukentėjusiosios psichiką ir tokiu būdu padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą. Kolegijos nuomone, nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais padarę ir šią nusikalstamą veiką, o teismo išvados ir šioje dalyje atitinka faktines bylos aplinkybes. Kad A. P. ir R. K. R. R. išžagino, o N. K. ją seksualiai prievartavo, yra įrodyta, visos su tuo susijusios aplinkybės jau buvo aptartos ir dar kartą jas kartoti nėra reikalo. Iš 2003 m. rugsėjo 19 d. atliktos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. 336 matosi, kad dėl R. R. išžaginimo ir seksualinio išprievartavimo 2003 m. gegužės 11 d. naktį nukentėjusiajai buvo sutrikdyta psichika pernešus stresinę situaciją. Jai nustatytas potrauminio streso sutrikimas. Šis psichikos sutrikimas priskiriamas prie stipriai sutrikdančių žmogaus psichiką ligų. Dar vienos, jau teisminio nagrinėjimo metu paskirtos ir 2005 m. birželio 17 d. atliktos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte Nr. 220 nurodoma, kad ir praėjus daugiau negu dviems metams R. R. po potrauminio streso sutrikimo nepasveiko, išlieka neįveikta krizė ir depresijos rizika. Asmenybiniame tyrime išryškėjo po patirtos prievartos išlikę nuotaikos svyravimai, padidintas jautrumas, dirglumas, konfliktiškumas, baimė, nerimas dėl ateities ir bendravimo sunkumai. Tai reiškia, kad stipriai sutrikdžiusi R. R. psichiką liga yra ilgai trunkanti. Toks sveikatos sutrikdymas laikomas sunkiu ir atsakomybę už tai numato BK 135 straipsnis. Abejoti ekspertizių išvadomis apie tokio sveikatos sutrikdymo padarymą R. R. , o taip pat apie priežastinį ryšį tarp nukentėjusiosios išžaginimo bei seksualinio išprievartavimo ir šių nusikaltimų pasekmių nėra jokio pagrindo. Kaip jau buvo nurodyta, tas pačias išvadas patvirtino jau dvi atliktos ekspertizės, o abi šias ekspertizes atliko ekspertų komisijos, sudarytos iš ekspertų psichiatrų ir psichologų. Be to, iš ekspertizių aktų tiriamųjų dalių matosi, kad savo išvadas ekspertai pagrindė ne tik pačios nukentėjusiosios ištyrimu, bet ir medicininiais duomenimis iš įvairių gydymo įstaigų, kuriose nukentėjusioji buvo gydoma. Savo apeliaciniuose skunduose šių aplinkybių neginčija ir patys nuteistieji. Nuteistasis N. K. savo skunde nurodo tik apie tai, kad teismas tariamai nepatenkino jo prašymo iškvieti ir apklausti teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertus ir tokiu būdu atėmė jam galimybę užduoti šiems ekspertams klausimus. Šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta, nes jie nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Iš bylos matosi, kad teismas buvo iškvietęs ekspertę psichiatrę J. Raščiauskaitę ir ekspertę psichologę V. Juščiuvienę, abi šios ekspertės buvo apklaustos teisiamajame posėdyje. Iš posėdžio protokolo taip pat matosi, kad ekspertams klausimus teismo posėdyje uždavinėjo ir pats nuteistasis N. K. , ir jo gynėja. Į visus užduotus klausimus buvo atsakyta, todėl apelianto procesinės teisės pažeistos nebuvo (t. 3, b.l. 74-75). Teismo posėdyje ekspertės patvirtino jau nurodytų ekspertizių išvadas dėl R. R. psichinės būklės, taip pat dar kartą patvirtino, kad dėl psichikos ligos R. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakydamos į nuteistojo N. K. klausimus ekspertės taip pat paneigė šio nuteistojo abejones dėl nukentėjusiosios psichikos sutrikimų priežasčių. Ekspertės paaiškino, kad potrauminis stresinis sutrikimas negalėjo atsirasti dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Prieš tris metus įvykusi nukentėjusiosios tėvo mirtis įtakoti šio sutrikimo irgi negalėjo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, į teismo posėdį dar kartą buvo iškviesta ir apklausta ekspertė psichiatrė J. Raščiauskaitė. Ji dar kartą patvirtino abiejų R. R. atliktų ekspertizių išvadas ir vėl atsakė į tuos pačius ir papildomai nuteistojo N. K. užduotus klausimus.