Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. G. ir E. G. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir E. G. skundu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. atsisakė priimti pareiškėjų R. G. ir E. G. skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų vedėjo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 46SK-1127-(14.46.110.) „Dėl žemės sklypo, valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Trakų raj., Senųjų Trakų kadastro vietovėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (suformavimo)“ panaikinimo, kaip pateiktą nesilaikant įstatymu nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Netenkino pareiškėjų R. G. ir E. G. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2016 m. spalio 20 d. išvados Nr. 46IŽ-88-(14.46.111.) dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimų plano tikslinimo panaikinimo ir šioje dalyje skundą atsisakė priimti.

Dėl NŽT Trakų skyriaus 2016 m. spalio 20 d. išvados Nr. 46IŽ-88-(14.46.111.) panaikinimo, pasisakė, kad išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą bei žemės sklypus, kurie tikslintini, žemėtvarkos skyrius turi pareigą pateikti tik kadastro tvarkytojui. Tuo tarpu sklypų, kaip besiribojančių su teisingai parengtu žemės sklypu, tačiau tikslintinų, savininkus, apie tai, kad jiems priklausančių žemės sklypų planai turėtų būti tikslinami, žemėtvarkos skyrius informuoja atitinkamais sprendimais. Taigi, išvada neturėjo būti pateikta pareiškėjams. Teismas iš bylos Nr. I-2840-244/2017 medžiagos nustatė, kad pareiškėjai apie tai, kad jiems patikėjimo teise priklausančio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas turėtų būti tikslinamas, buvo informuoti 2016 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 46SD-4443-(14.46.104.), todėl pareiškėjai iš esmės nesutikdami su tuo, kad jų patikėjimo teise valdomo sklypo planas turėtų būti tikslinamas, turėjo inicijuoti ginčą dėl sprendimo, kuriuo apie tai (dėl sklypo plano tikslinimo) buvo informuoti, teisėtumo. Teismas sprendė, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjų skundą dalyje atsisakė priimti pareiškėjams nesilaikant įstatymu nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kitoje dalyje kaip pateiktą praleidus skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje. Išimtis yra nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., nutarimus).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (tiesiogiai), o pareiškėjas prieš kreipdamasis į administracinį teismą tokia tvarka nepasinaudojo.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 46SK-1127-(14.46.110.) gali būti skundžiamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, 25 punkto nustatyta tvarka.

Šių Taisyklių 25 punkte įtvirtinta, jog teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjai skundžia NŽT Trakų skyriaus vedėjo priimtą sprendimą, todėl pagal Taisyklių 26.2 punktą, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Pareiškėjų skundžiamas sprendimas buvo priimtas būtent dėl valstybinės žemės sklypo (valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo), todėl sprendimo teisėtumas turėjo būti skundžiamas Taisyklių 26.2 punkte nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjai dėl sprendimo teisėtumo į teismą kreipėsi nesilaikydami įstatymu nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų skundą šioje dalyje atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Pareiškėjai taip prašo panaikinti NŽT Trakų skyriaus išvada Nr. 46IŽ-88-( 14.46.111.), teigia, kad pastaroji jiems sukelia teisines pasekmes, bei nurodo, kad apie ją sužinojo tik 2017 m. gegužės 29 d.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.).

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad jie susipažino su skundžiama išvada (NŽT Trakų skyriaus išvada Nr. 46IŽ-88-( 14.46.111.)) tik 2017 m. gegužės 29 d.

Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Tad, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr. 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Pareiškėjai pripažįsta, kad skundžiami dokumentai buvo pateikti 2017 m. balandžio 11 d. į jų pačių inicijuotą bylą kartu su atsakovo teiktu atsiliepimu, bet jie su jais nesusipažino laiku, neva dėl teismo kaltės. Todėl prašo atnaujinti terminą ir vertinti, kad su skundžiama išvada jie buvo supažindinti tik 2017 m. gegužės 29 d.

Teisėjų kolegija pareiškėjų nurodytas termino atnaujinimo priežastis vertina itin kritiškai, kadangi pareiškėjai kaip ginčo iniciatoriai teisme privalo aktyviai domėtis savo teisėmis ir pareigomis, sekti bylos eigą, susipažinti su dokumentais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjams buvo sudarytos sąlygos būti aktyviems ir domėtis savo teisėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytus argumentus dėl termino praleidimo pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjams laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti NŽT Trakų skyriaus išvadą Nr. 46IŽ-88-( 14.46.111.). Todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti, kad terminas skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo pareiškėjų valios ir pasirinkto savo teisių gynybos būdo priklausiusių priežasčių.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą kurio naikinti ar keisti pareiškėjų nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Pareiškėjų R. G. ir E. G. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.