Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2011-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-107-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-14
Bylos Nr.
1A-141-107-2011
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00299-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Violeta Miliuvienė, Zigmas Pocius
Nukentėjusysis
G. A., R. A., V. Ž.
Nuteistasis
L. R.
Advokatai
Rimvydas Kairys
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-141-107/2011

Teisėja Nijolė Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00299-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.6.; 1.1.6.3.; 1.1.10.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nukentėjusiesiems G. A., R. A., V. Ž.,gynėjui Rimvydui Kairiui,nuteistajam L. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. ir nukentėjusiųjų G. A., R. A. ir V. Ž. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-12-08 nuosprendžio, kuriuo L. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. trejų (3) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str., nuteistajam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus (2) metus.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. nuteistas už tai, kad 2010-05-01, apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nuteistojo kraujyje rasta 1,47 promilės etilo alkoholio), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14-to punkto reikalavimą, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 9-to punkto reikalavimus, reikalaujančius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, pažeisdamas KET 133-čio punkto reikalavimus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o kai to reikalauja susidariusios aplinkybės, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir priekiu atsitrenkė į pakelės medį. Šio eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta automobilio „Audi A6“ keleivių R. A. ir V. Ž. sveikata, o tuo pačiu automobiliu važiavęs A. A. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.

Nuteistasis L. R. apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas, skirdamas bausmę, konstatuodamas, kad jis teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiesiems padarytą žalą atlygino, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusiųjų atsiprašė ir jie jam atleido, nukentėjusieji prašė baudžiamąją bylą nutraukti, realiai į šias aplinkybes neatsižvelgė, kodėl paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kodėl netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, nuosprendyje nemotyvavo.

Nuteistasis L. R. nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-02 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K–454/2010) pažymėjo, kad „spręsdamas bausmės vykdymo atdėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe“.

Nuteistojo nuomone, teismas privalėjo svarstyti klausimą dėl BK 75 str. 1 d., BK 38 str. taikymo. Apeliantas nurodo, kad prieš eismo įvykį jis kartu su nukentėjusiaisiais R. A. bei V. Ž. vartojo alkoholinius gėrimus, o kartu su jais važiavęs žuvusysis A. A. prieš pat eismo įvykį perdavė vairuoti transporto priemonę neblaiviam nuteistajam. Nuteistojo L. R. teigimu, šios aplinkybės jo elgesio dėl padarytos nusikalstamos veikos ir eismo įvykyje kilusių pasekmių nepateisina, kaltas tik jis vienas, ir dėl to labai gailisi, išgyvena, tačiau, jo nuomone, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas buvo galima.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. R. skunde nurodo, kad anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau nuosprendžio priėmimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, todėl ši aplinkybė jo padėties sunkinti negali. Apeliantas tvirtina, kad po nusikaltimo padarymo jokių teisės pažeidimų nepadarė, ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygų nepažeidė, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl teismas turėjo pagrindą manyti, jog jis ateityje teisės pažeidimų nedarys.

Nuteistojo nuomone, priimdamas nuosprendį, teismas neatsižvelgė į nukentėjusiųjų poziciją. Nepaisant sunkių autoįvykio pasekmių, su nukentėjusiaisiais susitaikė, ir jie jam atleido, todėl teismas turėjo svarstyti ir BK 38 straipsnio taikymo klausimą.

Nuteistasis L. R. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-12-08 nuosprendį panaikinti ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius arba nuosprendį pakeisti ir taikyti jam BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymą atidėti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis G. A. tvirtina, kad L. R. po eismo įvykio nukentėjusiųjų atsiprašė, geranoriškai atlygino turtinę ir neturtinę žalas, nukentėjusieji jam atleido ir nenori, jog nuteistajam būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusysis G. A. nurodo, kad sunkias pasekmes jie išgyveno kartu, patyrę didelį skausmą, gailestingumą, su kaltinamuoju susitaikė, tačiau teismas į nukentėjusiųjų atleidimą neatsižvelgė, nukentėjusiųjų nuomonę ignoravo. Nukentėjusysis G. A. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-12-08 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti nukentėjusiesiems su L. R. susitaikius.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. A. nurodo, kad nuteistasis L. R. po eismo įvykio atsiprašė, geranoriškai atlygino turtinę ir neturtinę žalas, nukentėjusieji nuteistajam atleido, nukentėjusieji L. R. pažįsta seniai, santykiai tarp jų visada buvo draugiški, tokie išliko iki šiol, sunkias pasekmes išgyveno kartu, todėl nukentėjusysis R. A. nenori, jog L. R. būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusysis R. A. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-12-08 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti nukentėjusiesiems su L. R. susitaikius.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. Ž. tvirtina, kad po eismo įvykio sunkias pasekmes išgyveno visi kartu, jaučia ir savo kaltę, nes iki įvykio visi kartu gėrė alų, L. R. nukentėjusiųjų atsiprašė, geranoriškai atlygino turtinę ir neturtinę žalas, nukentėjusieji jam atleido ir nenori, jog nuteistajam būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusiojo V. Ž. nuomone, teismas nukentėjusiųjų pozicijos nevertino visiškai, ją ignoravo. Nukentėjusysis V. Ž. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-12-08 nuosprendį panaikinti ir, nukentėjusiesiems su L. R. susitaikius, baudžiamąją bylą nutraukti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas, nukentėjusieji prašė nuteistojo ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiųjų, nuteistojo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų taikymo –BK 75 straipsnio nepritaikymo, esant pagrindui jį taikyti (BPK 328 str. 1 p.).

Nuteistojo L. R. kaltė, jo veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį abejonių nekelia ir apeliaciniuose skunduose tie dalykai neginčijami. Nuteistojo ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su L. R. paskirta bausme – laisvės atėmimu, skundžiamasi tuo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į nukentėjusiųjų prašymą L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nukentėjusiesiems su juo susitaikius (BK 38 str.), o nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma apsvarstyti ir galimybę taikyti BK 75 straipsnį, skundžiamasi, kad apylinkės teismas šių klausimų nesvarstė.

Kaip matyti iš Šilutės rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio, nukentėjusieji G. A., R. A., V. Ž. ir baigiamųjų kalbų metu prašė nuteistąjį L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti bei bylą nutraukti, tačiau apylinkės teismo nuosprendyje nei šis nukentėjusiųjų prašymas, nei nuteistojo prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas neaptartas.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmųjų trijų BK 38 straipsnio 1 dalies punktų reikalavimai yra įvykdyti, tačiau atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje aptartus bausmės skyrimo pagrindus, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo girtumo sunkumą nusikaltimo padarymo metu, pagrindo manyti, kad nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nedarys, nėra, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiems asmenims susitaikius, netaikytinas.

Net ir esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, net BK 38 straipsnio 2 dalyje išvardijus asmenis, kurie BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai), teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Net ir nukentėjusiųjų reikalavimas teismui atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius nėra teismą įpareigojanti aplinkybė, nėra absoliuti nuteistojo L. R. teisė, kuri privalo būti realizuota besąlygiškai.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.). Svarstant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir sprendžiant klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Priimant sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, reikia atsižvelgti į visus BK 54 straipsnio 2 dalyje paminėtus bausmės skyrimo pagrindus ir tinkamai juos įvertinti. Nors L. R. laisvės atėmimu trejiems metams nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė dėl neatsargumo (BK 16 str.), apylinkės teismas prašymo nuteistajam taikyti BK 75 straipsnį nesvarstė.

L. R. anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai, savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalas, todėl šios aplinkybės pripažintos nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), nukentėjusiųjų atsiprašė, lankė juos ligoninėje, nukentėjusieji nuteistajam atleido, prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. R. anksčiau buvo baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 144–145), tačiau ne už tyčinius pažeidimus, duomenų, kad būtų padaręs kokių nors teisės pažeidimų po nusikaltimo padarymo, nėra. Nuteistasis L. R. dirba, tiek ankstesnėje darbovietėje – UAB (duomenys neskelbtini), tiek ir dabartinėje – UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas labai gerai (t. 1, b. l. 146, 193).

Iš nukentėjusiųjų R. A., V. Ž. parodymų matyti, jog nukentėjusieji prieš eismo įvykį kartu su nuteistuoju L. R. gėrė alkoholinius gėrimus, neblaiviam L. R. vairuoti automobilį nesutrukdė, kartu su juo važiavo ir taip rizikavo savo sveikata ir gyvybėmis (t. 1, b. l. 204–205), t. y. patys nukentėjusieji R. A., V. Ž., žuvusysis A. A. elgėsi rizikingai.

Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį – sulaikyti L. R. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų – teisingumo principo įgyvendinimą užtikrins, todėl nuteistajam L. R. BK 75 straipsnio nuostatos taikytinos. Kadangi baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.) apylinkės teismas paskyrė skundžiamu nuosprendžiu, didesnei nuteistojo elgesio kontrolei užtikrinti, atidedant bausmės vykdymą, nuteistajam skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 75 str. 2 d. 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., kolegija

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, nuteistajam L. R. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos pagal BK 281 str. 6 d. trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems (3) metams, įpareigojant nuteistąjį L. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Violeta MiliuvienėZigmas Pocius