- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-133-149-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01466-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Laureta Ulbienė, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- T. S.
Teisėja A.Baltušytė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01466-2011-8
2012 m. vasario 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-12-07 nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-08-25 nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., buvo atidėtas 1 metams 8 mėnesiams, T. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš saugyklos, o būtent: jis 2011-09-03 apie 22 val., metaline viela krapštydamas SĮ ‚Susisiekimo paslaugos“ priklausantį mokėjimo automatą Nr. 199, esantį Vilniuje, Pilies g. 25, pasikėsino pagrobti iš saugyklos svetimą, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priklausantį nenustatytos vertės turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jam to padaryti nepavyko;
tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis T. S. 2011-09-03 apie 22.00 val., metaline viela krapštydamas SĮ ‚Susisiekimo paslaugos“ priklausantį mokėjimo automatą Nr. 336, esantį Vilniuje, Šv. Jono g. 13, pasikėsino pagrobti iš saugyklos svetimą, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priklausantį nenustatytos vertės turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jam to padaryti nepavyko;
tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis T. S. 2011-09-03 apie 22.00 val., metaline viela krapštydamas SĮ ‚Susisiekimo paslaugos“ priklausantį mokėjimo automatą Nr. 172, esantį Vilniuje, Barboros Radvilaitės g. 3, pasikėsino pagrobti iš saugyklos svetimą, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priklausantį nenustatytos vertės turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos darbuotojų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-12-07 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.
Mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, jokio nusikaltimo jis nepadarė, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog jis pasikėsino padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teigia, kad jokios turinės žalos jis nepadarė, o teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi tik todėl, kad nesuprato teisinės kalbos ir neturėjo gynėjo.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).
Dėl nuteistojo skundo argumentų
Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde teigia, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, kaip jis ėmė pinigus iš kitų dviejų mokėjimo automatų, kadangi jis jų neėmė, o tik pasišvietė žibintuvėliu, kad patikrinti, ar nėra įstrigusių monetų, jokios žalos jis nepadarė, nes jo padarytas nusikaltimas yra tik du litai, rasti įstrigę mokėjimo automate Nr. 172.
Šie nuteistojo argumentai atmestini, kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ir kartu su kitais apeliacinio skundo argumentais vertintini, kaip nuteistojo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juos paneigia viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.
Pažymėtina, kad T. S. nuteistas už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą iš vieno mokėjimo aparato (Nr. 172), priklausančio SĮ „Susisiekimo paslaugos“.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo T. S. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir, vadovaudamasis BK 56 str. nuostatomis, pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.
Saugykla – tai tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.).
Vagystės objektas – visų rūšių ir formų nuosavybė.
Vagystės ir plėšimo dalykas yra svetimas turtas. Turtas pagal BK 178 straipsnį – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai (pvz., namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai).
Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.
Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, ir nori taip veikti.
Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.
Taigi šiuo konkrečiu atveju T. S., veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas, kad saugykloje esantis turtas – pinigai – priklauso SĮ „Susisiekimo paslaugos“, pasikėsino juos užvaldyti tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl nuteistojo teiginys, kad jis jokios žalos nepadarė, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).
Nuteistojo T. S. kaltė visiškai ir neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais, byloje esančiais įrodymais – paties T. S. parodymais, liudytojo A. Č. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 3-5), daiktinių įrodymų apžiūros protokolu, todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką tik todėl, kad nesuprato teisinės kalbos, nes neturėjo gynėjo, – neįtikinantys. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad T. S. buvo išaiškintos jo teisės, buvo paklausta, ar jam reikalingas gynėjas, tačiau T. S. gynėjo atsisakė.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs T. S. padarytos nuskalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tai, kad jis, būdamas 2 kartus teistas už nusikalstimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, atidėtos bausmės vykdymo metu, kas rodo, jog T. S. nedaro teisingų išvadų, nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio normoms ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė jam realią vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, būdama artima šios bausmės rūšies minimumui, yra aiškiai ne per griežta. Šią bausmę teismas tinkamai subendrino su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-08-25 nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta T. S. galutinė subendrinta bausmė atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010-12-07 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.