Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-149-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-09
Bylos Nr.
1A-133-149-2012
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01466-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Leonarda Gurevičienė (pirm.), Laureta Ulbienė, Ryšardas Skirtunas
Nuteistasis
T. S.
Kategorijos
Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A-133-149/2012

Teisėja A.Baltušytė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01466-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1;1.1.8.1;2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. vasario 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Lauretos Ulbienės, Ryšardo Skirtuno,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Ilonai Žukaitei,nuteistojo gynėjai Jūratei Kleinauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-12-07 nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-08-25 nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., buvo atidėtas 1 metams 8 mėnesiams, T. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš saugyklos, o būtent: jis 2011-09-03 apie 22 val., metaline viela krapštydamas SĮ ‚Susisiekimo paslaugos“ priklausantį mokėjimo automatą Nr. 199, esantį Vilniuje, Pilies g. 25, pasikėsino pagrobti iš saugyklos svetimą, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priklausantį nenustatytos vertės turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jam to padaryti nepavyko;

tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis T. S. 2011-09-03 apie 22.00 val., metaline viela krapštydamas SĮ ‚Susisiekimo paslaugos“ priklausantį mokėjimo automatą Nr. 336, esantį Vilniuje, Šv. Jono g. 13, pasikėsino pagrobti iš saugyklos svetimą, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priklausantį nenustatytos vertės turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jam to padaryti nepavyko;

tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis T. S. 2011-09-03 apie 22.00 val., metaline viela krapštydamas SĮ ‚Susisiekimo paslaugos“ priklausantį mokėjimo automatą Nr. 172, esantį Vilniuje, Barboros Radvilaitės g. 3, pasikėsino pagrobti iš saugyklos svetimą, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priklausantį nenustatytos vertės turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos darbuotojų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-12-07 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

Mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, jokio nusikaltimo jis nepadarė, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog jis pasikėsino padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teigia, kad jokios turinės žalos jis nepadarė, o teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi tik todėl, kad nesuprato teisinės kalbos ir neturėjo gynėjo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Dėl nuteistojo skundo argumentų

Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde teigia, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti, kaip jis ėmė pinigus iš kitų dviejų mokėjimo automatų, kadangi jis jų neėmė, o tik pasišvietė žibintuvėliu, kad patikrinti, ar nėra įstrigusių monetų, jokios žalos jis nepadarė, nes jo padarytas nusikaltimas yra tik du litai, rasti įstrigę mokėjimo automate Nr. 172.

Šie nuteistojo argumentai atmestini, kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ir kartu su kitais apeliacinio skundo argumentais vertintini, kaip nuteistojo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juos paneigia viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.

Pažymėtina, kad T. S. nuteistas už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą iš vieno mokėjimo aparato (Nr. 172), priklausančio SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo T. S. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir, vadovaudamasis BK 56 str. nuostatomis, pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Sau­gyk­la – tai tam tik­ras įren­gi­nys, spe­cia­liai įreng­tas ar skir­tas nuo­la­ti­niam ar lai­ki­nam ma­te­ria­lių ver­ty­bių sau­go­ji­mui (nuo va­gys­tės, su­nai­ki­ni­mo, sti­chi­nių jė­gų ir pan.), sau­go­mas fi­zi­nė­mis, me­cha­ni­nė­mis, spe­cia­lio­mis elek­tri­nė­mis ar elek­tro­ni­nė­mis ap­sau­gos prie­mo­nė­mis (sau­gyk­la – sei­fai, kon­tei­ne­riai, ref­ri­že­ra­to­riai, ka­sos apa­ra­to pi­ni­gų stal­čiai, kt.).

Va­gys­tės ob­jek­tas – vi­sų rū­šių ir for­mų nuo­sa­vy­bė.

Va­gys­tės ir plė­ši­mo da­ly­kas yra sve­ti­mas tur­tas. Tur­tas pa­gal BK 178 straips­nį – tai tu­rin­tys ver­tę bei fi­zi­nius pa­ra­met­rus (ga­ba­ri­tus, svo­rį, skai­čių, kie­kį) daik­tai (pvz., na­mų apy­vo­kos daik­tai, trans­por­to ir ga­my­bos prie­mo­nės, as­me­ni­niai daik­tai, taip pat pi­ni­gai ir ver­ty­bi­niai po­pie­riai).

Sve­ti­mas tur­tas – tai daik­tai, ku­rie gro­bi­mo mo­men­tu pri­klau­so ne kal­ti­nin­kui, o ki­tam as­me­niui.

Va­gys­tė yra ty­či­nė nu­si­kals­ta­ma vei­ka, ku­ri pa­da­ro­ma tik tie­sio­gi­ne ty­čia. Grob­da­mas sve­ti­mą tur­tą va­gys­tės bū­du, kal­ti­nin­kas su­vo­kia, kad vei­kia prieš tur­to sa­vi­nin­ko va­lią, ir nori taip veikti.

Va­gys­tė lai­ko­ma baig­ta, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą ir taip įgy­ja ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­lią.

Taigi šiuo konkrečiu atveju T. S., veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas, kad saugykloje esantis turtas – pinigai – priklauso SĮ „Susisiekimo paslaugos“, pasikėsino juos užvaldyti tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl nuteistojo teiginys, kad jis jokios žalos nepadarė, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad BK 178 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­ti va­gys­tę kva­li­fi­kuo­jan­tys po­žy­miai da­ro vei­ką pa­vo­jin­ges­nę, to­dėl, esant bent vie­nam iš jų, net ir pa­gro­bus ma­žes­nės nei 1 MGL bei ne­di­de­lės ver­tės tur­tą, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 178 straips­nio 2 da­lį (iš­sky­rus at­ve­jį, kai pa­gro­bia­mas di­de­lės ver­tės tur­tas).

Nuteistojo T. S. kaltė visiškai ir neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais, byloje esančiais įrodymais – paties T. S. parodymais, liudytojo A. Č. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 3-5), daiktinių įrodymų apžiūros protokolu, todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką tik todėl, kad nesuprato teisinės kalbos, nes neturėjo gynėjo, – neįtikinantys. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad T. S. buvo išaiškintos jo teisės, buvo paklausta, ar jam reikalingas gynėjas, tačiau T. S. gynėjo atsisakė.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs T. S. padarytos nuskalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tai, kad jis, būdamas 2 kartus teistas už nusikalstimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, atidėtos bausmės vykdymo metu, kas rodo, jog T. S. nedaro teisingų išvadų, nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio normoms ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė jam realią vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, būdama artima šios bausmės rūšies minimumui, yra aiškiai ne per griežta. Šią bausmę teismas tinkamai subendrino su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-08-25 nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta T. S. galutinė subendrinta bausmė atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010-12-07 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Leonarda GurevičienėTeisėjai (parašai) Laureta UlbienėRyšardas SkirtunasNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Leonarda Gurevičienė