Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto 2014-04-30 nutarimu A. K. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 700 Lt bauda su dviejų tinklų, valties ir dviejų irklų konfiskavimu.

A. K. nubaustas už tai, kad jis 2014-04-19, 13.00 val., Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini) tvenkinyje žvejojo statomais tinklais: traukė statomus tinklus, t. y. ne mėgėjiškos žvejybos įrankiais, kuriais buvo sugavęs 3 lynus, 1 karšį, 1 karosą 0,25 kg svorio, tuo pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 10.1 p. reikalavimus.

Skunde teigiama, kad nutartis yra neteisinga ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta, o byla nutraukta, kadangi teismas vadovavosi vien tik Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir fiksavusios tariamai padarytą pažeidimą, pareigūnų parodymais, o nekreipė jokio dėmesio į faktines aplinkybes. Teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, neatkreipė dėmesio į esamus liudytojų parodymų prieštaravimus, aplinkybių neatitikimus ir situacijos visumą. Apelianto vertinimu šioje byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, įrodančių jo kaltę ir padarytą pažeidimą. Teismas rėmėsi tik abejotinais bei prieštaringais ir suinteresuotų liudytojų parodymais. Teismas neteisingai vertino įrodymus – fotografiją, kuri buvo neteisėtai padaryta (apeliantas buvo neteisėtai fotografuojamas savo namuose), t. y. neteisėtai buvo renkami įrodymai, nes apeliantas buvo fotografuojamas ne tariamo pažeidimo vietoje, t. y. traukiantis tinklus ar plaukiantis valtimi, o savo gyvenamojoje vietoje. Todėl laikytina, kad pats inkriminuoto pažeidimo faktas nebuvo užfiksuotas, o fotografuojant be apelianto sutikimo jo gyvenamojoje vietoje, buvo pažeista apelianto teisė į privatumą ir asmeninį gyvenimą ir teisė į atvaizdą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas buvo fotografuojamas asmeniniu Kauno RAAD specialisto D. J. telefonu.

Skunde taip pat pažymima, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Teismas posėdžio metu nepanaikino kilusių prieštaravimų tarp apelianto ir aplinkos apsaugos specialisto bei neetatinių gamtos apsaugos inspektorių duotų parodymų. Teismas nesivadovavo teisės doktrinoje esamu principu in dubio pro reo, nors tiek dėl paties apeliantui inkriminuoto pažeidimo, tiek dėl protokolo ir nutarimo surašymo teisėtumo ir kitų aplinkybių yra daug pagrįstų abejonių. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad prie vandens telkinio, prie kurio jis gyvena, gali patekti bet kuris asmuo, kadangi teritorija nėra aptverta. 2014-04-19, apie 13.30 val. pas jį į namus pasibeldė nepažįstamas asmuo, paprašė paskolinti medinę valtį. Ta valtis apeliantui asmeninės nuosavybės teise nepriklauso, ja gali naudotis visi, ją įregistruoti nėra būtina. Su kaimynais sutarta, kad už valties eksploatavimą ir naudojimąsi atsakingas apeliantas. Tam vyrui jis leido naudotis valtimi, o pats nuėjo miegoti, kadangi buvo girtas. Alkoholį jis vartojo jau apie savaitę laiko, tai gali patvirtinti liudytojai, todėl nei 2014-04-18 vakare, nei 2014-04-19 ryte, nei dienos metu jis negalėjo normaliai orientuotis aplinkoje, juo labiau ką daryti ar atlikti kokius koordinuotus veiksmus. Girtumo laipsnis nustatinėjamas nebuvo, nors faktiškai tariamo pažeidimo padarymo metu apeliantas buvo neblaivus, negalėjo padaryti pažeidimo, o be to, dėl girtumo nebuvo galima surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo.

A. K. atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje byloje, išskyrus melagingus pareigūnų parodymus ir neteisėtai surinktus įrodymus, nėra jokių kitų įrodymų. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų V. K., K. K. ir Z. P. duotus parodymus dėl apelianto neblaivumo ir kitų aplinkybių. Teismas nutartyje visiškai nenurodė liudytojų paminėtos aplinkybės, kad liudytojai teisme parodė, kad apeliantas niekada nežvejojo neleistinais įrankiais ir niekada nebuvo baustas už analogišką pažeidimą. Taip pat teismas nepaminėjo to, kad minėti liudytojai nurodė, jog 2014-04-19 ryte prie apelianto namų ir vandens telkinio matė du nepažįstamus asmenis, kurie buvo atvažiavę kažkokiu visureigiu ir į vandens telkinį leido pripučiamą guminę valtį. Ši aplinkybė parodo, kad tinklus galėjo pastatyti, juos ištraukti ir palikti su žuvimi ant kranto neabejotinai šie asmenys, o ne apeliantas. Aplinkybės, kad tinklai su žuvimi buvo nufotografuoti ne jų radimo vietoje, o atnešti ir nufotografuoti būtent ant namo kiemo, tik patvirtina, kad buvo bandoma neteisėtai inkriminuoti pažeidimą. Nei vienas iš liudytojų – D. J., R. I., G. V. bei T. P. nematė ir negalėjo matyti, kad būtent A. K. traukė tinklus. Liudytojai parodė, kad asmens veido ar jo veido bruožų nematė, liudytojai apibūdino asmenį, kuris tik savo apsirengimu panašus į apeliantą, t. y. su maskuojančiomis (kareiviškomis) kelnėmis ir pilkos spalvos megztiniu. Tokie rūbai nėra išskirtiniai ir niekaip neįrodo, kad būtent apeliantas padarė pažeidimą.

Skunde pažymima ir tai, kad buvo pažeista apelianto teisė į gynybą, kadangi jam nebuvo tinkamai pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką ir nutarimas administracinėje byloje buvo surašytas nedalyvaujant apeliantui. Teismas, būdamas galimai šališkas ir palaikydamas Institucijos, surašiusios protokolą bei nutarimą poziciją, nutartyje pasisakė, kad apeliantas savo teises galėjo realizuoti teisme, tačiau apelianto teisių pažeidimas įrodo jo teisių pažeidimus jau pirminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Apelianto vertinimu buvo padarytas grubus pažeidimas, įrodantis ne tik RAAD, bet ir teismo šališkumą ir neobjektyvumą, nes buvo pažeistos apelianto teisės, reglamentuotos ATPK 257¹ str. ir 272 str.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 str. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad paminėtų reikalavimų nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo laikomasi, teismas, atmesdamas A. K. skundą, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė byloje esančių įrodymų visumos analize bei vertinimu, pasisakė dėl visų esminių A. K. skundo argumentų ir juos motyvuotai atmetė. Apygardos teismo vertinimu šioje administracinio teisės pažeidimo byloje A. K. kaltė padarius ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą yra įrodyta, o apelianto skunde išdėstyti argumentai apylinkės teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 87 str. 3 d. užtraukia Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). Ši norma yra blanketinė, kadangi Lietuvos Respublikoje mėgėjišką žūklę reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Šių taisyklių 10.1 punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius (draudžiami žvejybos būdai); 11.2 punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir jis nubaustas už tai, kad žvejojo ne mėgėjiškos žvejybos įrankiais – tinklais tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1. p reikalavimus. Tokie A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 87 str. 3 d. Nors A. K. skunde tvirtina, kad byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o byloje esančius įrodymus teismas vertino netinkamai, aukštesnysis teismas su tokiais skundo teiginiais nesutinka.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pažeidėjo skundą, teismo posėdyje apklausė tiek administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tiek pažeidimą betarpiškai stebėjusius ir jį užfiksavusius pareigūnus. Taip pat apklausė ir asmenis, kuriuos A. K. nurodė kaip galinčius patvirtinti jo versiją apie tai, kad jis neleistinais įrankiais nežvejojo. Teismas, įvertinęs teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymus, ištyręs kitus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama išvadoms dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrįsti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apygardos teismas sutinka. Nors apeliantas skunde abejoja liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų patikimumu ir objektyvumu teigdamas, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, aukštesnysis teismas šiuo atveju pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad netikėti liudytojų D. J., R. I., G. V., T. P. parodymais nėra pagrindo. Teismo posėdyje liudytojais apklausti pareigūnai patvirtino tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad Kaišiadorių r. buvo organizuojamas reidas, kurio metu buvo tikrinami žvejai mėgėjai. Gavus informacijos, kad Bijautonių k. yra pastatyti tinklai, buvo nuvykta į vietą, pradėtas stebėjimas ir užfiksuotas pažeidimas, dėl kurio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareigūnai daromą pažeidimą stebėjo betarpiškai, matė tik vieną asmenį, kurį apibūdino pagal išorinius požymius, jokių kitų asmenų ar transporto priemonių pažeidimo padarymo vietoje nematė, su tuo pačiu asmeniu, kurį matė traukiant tinklus, kalbėjo po to, kai atvyko į pažeidimo vietą. Pareigūnai neturėjo jokio pagrindo manyti, kad pažeidimą galėjo padaryta ne A. K., o kitas asmuo, kadangi, kaip jau minėta, pažeidimą jie stebėjo betarpiškai, aiškiai matė, kaip tinklus ištraukęs asmuo nuėjo į sodybą, kurioje jie netrukus tą asmenį ir surado. Teigti, kad pareigūnai šioje byloje turi suinteresuotumą, nori pakenkti apeliantui apkaltindami jį nebūto pažeidimo padarymu, taip pat nėra pagrindo. Apklausti teismo posėdyje liudytojai patvirtino, kad tą dieną A. K. pamatė pirmą kartą, jo anksčiau nepažinojo, jokių reikalų su juo anksčiau neturėjo. Atsižvelgiant į tai aukštesnysis teismas sutinka su nutartyje padaryta išvada, kad objektyvių priežasčių, dėl ko liudytojai galėtų apkalbėti A. K., nėra nustatyta, tokių priežasčių nenurodė ir pats apeliantas. Liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojai būtų šališki. Be to, liudytojų teisme nurodytos aplinkybės neprieštarauja ir pareigūnų tyrimo metu duotiems paaiškinimams bei atitinka kitus rašytinius duomenis, kurių patikimumu teismas neabejoja.

Apeliantas tiek savo skunde apylinkės teismui, tiek skunde apygardos teismui pateikė versiją, kad jis tariamo pažeidimo padarymo dieną ir savaitę prieš vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivus, todėl dėl girtumo jokių veiksmų net negalėjo atlikti, tačiau šią versiją pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė. Nė vienas iš teismo posėdyje apklaustų pareigūnų nenurodė aplinkybės, kad bendraujant su A. K. šis būtų atrodęs neblaivus, taip pat nenurodė, kad būtų pastebėję išorinius požymius, sudarančius pagrindą įtarti asmenį esant neblaiviam. Tokių aplinkybių pareigūnai nenurodė ir savo tarnybiniame pranešime bei paaiškinimuose. Nors teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti A. K. sutuoktinė V. K., sūnus K. K. bei liudytojas Z. P., teismas pagrįstai jų parodymus atmetė kaip nepatikimus. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienas iš šių liudytojų tuo metu, kai pas A. K. buvo atvykę inspektoriai, kartu nebuvo, jokių esminių aplinkybių, susijusių su pažeidimo padarymu, jie nematė, o liudytojų nurodyta aplinkybė, kad A. K. vartojo alkoholį, jo kaltės nešalina ir nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Liudytojų nurodytos aplinkybės, kad ryte jie matė asmenis, plaukiojančius gumine valtimi, kurie galimai ir pastatė tinklus, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, todėl teismas pagrįstai tokius paaiškinimus vertino kritiškai kaip siekį padėti A. K. išvengti administracinės atsakomybės. Be to, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, minėti liudytojai su A. K. yra susiję giminystės ir draugystės ryšiais, dėl to jų parodymais, nesant jokių kitų objektyvių juos patvirtinančių duomenų, negali būti laikomi patikimu A. K. nekaltumo įrodymu. Aplinkybių, kodėl reikėtų vadovautis minėtų liudytojų parodymais tuo pačiu atmetant nuoseklius, logiškus ir kitiems byloje esantiems duomenims neprieštaraujančius pareigūnų parodymus, teismas nenustatė, tokių duomenų, išskyrus savo subjektyvų vertinimą, skunde nenurodė ir apeliantas.

Dėl A. K. procesinių teisių pažeidimo skundžiamoje nutartyje taip pat pasisakyta ir aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone, kad ta aplinkybė, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surašytas neišsiuntus A. K. atskirto pranešimo apie pažeidimo nagrinėjimo laiką ir vietą, nėra besąlygiškas pagrindas Institucijos nutarimą naikinti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pažeidimo nagrinėjimo vieta ir laikas administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyti, tačiau pats A. K. pasirašyti protokole atsisakė, taip pat atsisakė paimti vieną administracinio teisės pažeidimo protokolo egzempliorių. Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad procesinis pažeidimas šiuo atveju buvo padarytas, tačiau pažeidimas buvo ištaisytas nagrinėjant bylą apylinkės teisme kur teismas iš naujo ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, apklausė visus su padarytu pažeidimu susijusius asmenis, A. K. buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl jam inkriminuoto pažeidimo, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti naujus įrodymus ir pasinaudoti visomis kitomis teisėmis, kurias administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui numato įstatymas. Aplinkybių, kad nagrinėjant bylą teisme A. K. procesinės teisės buvo pažeistos, nenustatyta, A. K. tokių duomenų nenurodė ir savo skunde.

Teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino visapusiškai, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir motyvuotai pasisakė dėl visų esminių A. K. skundo motyvų. Jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą apylinkės teisme, apeliantas savo skunde nenurodė, iš esmės jo skundo argumentai analogiški tiems, kuriuos apeliantas nurodė savo ankstesniame skunde. Aukštesnysis teismas, nenustatęs aplinkybių, kurių pagrindu skundžiama apylinkės teismo nutartis turėtų būti keičiama ar naikinama, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant teisės normų reikalavimų.

Nustačius, kad A. K. padarė ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą, kaip pažeidimo padarymo įrankis ir priemonė, buvo konfiskuota valtis, irklai ir tinklas. Įrankių ir priemonių konfiskavimas ATPK 87 str. 3 d. sankcijoje yra numatyta ne kaip alternatyvi, o kaip papildoma nuobauda, kuris skiriama kartu su pinigine bauda. Nei Institucija, priėmusi nutarimą, nei apylinkės teismas neturėjo pagrindo šios administracinės nuobaudos A. K. neskirti. Laikytina, kad šiuo atveju A. K. administracinė nuobauda paskirta teisingai laikantis ATPK 30 str. įtvirtintų bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, taip pat atsižvelgiant į ATPK 20 str. apibrėžtus administracinės nuobaudos tikslus, individualizuota tinkamai. Pagrindo skirti mažesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudą arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos nėra.

ATPK 279 str. numato išlaidų (darbo užmokesčio skirtumas, išlaidos, susiję su atvykimu pas bylą nagrinėjantį organą ir pan.) priteisimą administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams, tačiau atstovavimo išlaidų ar kitų dėl bylinėjimosi teisme administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patirtų išlaidų atlyginimas ATPK nenumatytas. Atsižvelgiant į ATPK 249 str., kuriame nurodyta, kad šio Kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, tačiau ir baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta galimybė kaltam asmeniui priteisti jo turėtas proceso išlaidas. Atsižvelgiant į tai tenkinti A. K. prašymą ir priteisti jo turėtas proceso išlaidas, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą irt pagrįstumą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.