Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam E. H., jo atstovui pagal įstatymą S. H., gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei Butvilienei,

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Sonatai Mackevičienei, (duomenys neskelbtini) socializacijos centro atstovei Indrei Valančienei,

E. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, mokosi, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. H. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2017 m. lapkričio 27 d. apie 13.30 val., prekybos centre „Iki“, adresu Architektų g. 214, Vilnius, išeidamas iš prekybos salės per praėjimą tarp kasų Nr. 1 ir Nr. 2, dešine ranka iš atidaryto kasos Nr. 2 aparato stalčiaus pagriebė ten buvusias įvairaus nominalo pinigines kupiūras, kurių bendra suma, iškart atlikus kasos inventorizaciją, nustatyta 820 eurų, ir greitai pasišalino, tokiu būdu atvirai, matant kasininkei - pardavėjai ir aplinkiniams, pagrobė UAB „Palink“ priklausantį 820 eurų vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. H. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad tada buvo su draugu, nuėjo į parduotuvę nusipirkti atsigerti, kaip tik einant vienu metu atsidarė kasa ir jis eidamas dešine ranka paėmė pinigus iš jos. Paaiškino, kad ten buvo apie 800 eurų, pinigus išleido rūbams, telefonui, draugui davė, išleido per 2-3 dienas. Šiuo metu gyvena vaikų socializacijos centre, nes nelankė mokyklos, būdavo su draugais, negrįždavo namo, planuoja baigęs 8 klases mokytis automechanikos, nuo 18 metų pats atlyginti žalą. Nurodo, kad toks jo elgesys yra galbūt dėl blogos kitų vaikų įtakos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, E. H. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai (t. 1, b.l. 103, 125).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. U. parodė, kad yra parduotuvės „IKI“, adresu Architektų g. 214, Vilnius, vadovė. 2017 m. lapkričio 29 d. ji surašė pareiškimą dėl vagystės, pati vagystės nematė ir tuo metu net nebuvo parduotuvės patalpose, bet kadangi yra įgaliota regiono vadovo atstovauti parduotuvės interesams, parašė pareiškimą. Pareiškime ji nurodė faktus, kuriuos jai pateikė įvykį tiesiogiai stebėjusi kasininkė-pardavėja V. Š., vyr. kasininkė, kuri įvykio nematė, tačiau pagal savo pareigas perskaičiavo kasoje turinčius būti pinigus, t.y. realų likutį grynųjų pinigų kasoje ir sulygino tą likutį su dienos tarpine X ataskaita, taip nustatydama trūkumą, kuris lygus 819.89 euro, bei apsaugos darbuotojas, kuris pats matė įvykį per filmavimo kameras ir vaikinų, pagrobusių pinigus ir pasišalinusių, nenustatė, apsaugos darbuotojas jai parodė vaizdo įrašą. Ji vaizdo įraše pamatė, kad prie kasos, kurioje dirbo V. Š., priėjo du vaikinai, iš išvaizdos jauno amžiaus, galimai nepilnamečiai, kurie, tuo metu, kai V. Š. atidavinėjo grąžą pirkėjui ir buvo atidarytas kasos stalčius, priėjo prie V. Š. iš už nugaros. Vaikinai ėjo per praėjimą, skirtą praeiti klientams. Tuo metu, kai V. Š. rankose laikė pinigus atiduodama juos klientui, vienas iš vaikinų, kuris jau nepamena, sugriebė kasos aparate pinigus ir juos ištraukė, po ko abu vaikinai pabėgo iš parduotuvės. Iki parduotuvės durų nuo tos vietos, kur vaikinai paėmė pinigus, apie 5 žingsnių atstumas. Niekas nespėjo sureaguoti ir vaikinų sulaikyti. Ji tų vaikinų nepažįsta. Kiek jai sakė kasininkė ir apsaugos darbuotojas bei kiti parduotuvės darbuotojai, matę įvykį vaizdo įraše, jie tų vaikinų nepažįsta ir jokių duomenų nežino. Smurtas kasininkės atžvilgiu panaudotas nebuvo. Kiek matė iš vaizdo įrašo, niekas nei iš pirkėjų, nei iš kitų žmonių vaikinų nesivijo. Vaizdo kameromis jos vadovaujamoje parduotuvėje fiksuoja tik vaizdą parduotuvės viduje iki išėjimo durų, laukas, parduotuvės prieigos nefilmuojamos. Prie pareiškimo ji pridėjo kasininko ataskaitą, kuri pildoma kiekvieną kartą kasininkui baigus pamainą ir perduodant grynuosius pinigus vyr. kasininkui. Šiuo atveju ataskaita buvo pildyta iškart po įvykio, t. y. iškart po grynųjų pinigų pagrobimo kasa buvo uždaryta, atlikta, kaip minėjo, grynųjų pinigų apskaita, sulyginta, kiek pinigų turi būti pagal įplaukas kasoje ir kiek jų faktiškai yra. Nustatytas 819.89 euro trūkumas. Kasininkė V. Š. dirbo kasoje nuo tos pačios dienos, kai įvyko įvykis, 10.30 val. Per tą laiką kasa nebuvo palikta neapsaugota, t. y. kasininkė dirbo visą laiką iki įvykio, o jei buvo kažkur trumpam išėjusi, tai paliko kasą užrakintą. Prie tos kasos ši dirbo viena. Kasininkė V. Š. dirba seniai, kai ši atėjo vadovauti parduotuvei, V. Š. jau dirbo ilgą laiką, koks tiksliai stažas, ji nežino. Kasininkė V. Š. nebuvo padariusi jokių pažeidimų savo darbe, šios kasoje po darbo pinigų trūkumų nebūdavo nustatoma. Ji, atsižvelgdama į tai, kad vaizdo įraše matyti, jog vaikinai iš kasos stalčiaus paėmė tik kupiūras, kokios tiksliai kupiūros, nesimato, taip pat į tai, kad pirkėjai, esant nedidelei 1-2 euro centų grąžai neretai tų pinigų nepasiima, taip kasoje susidaro neženkliai didesnė pinigų suma, nei turėtų faktiškai būti pagal įplaukas, nurodė, kad vaikinai pagrobė 820 eurų. Nurodė, jog ji yra tikra, kad vaikinai paėmė ne mažiau, nei 820 eurų, nes jie akivaizdžiai monetų neėmė, o tas 11 centų skirtumas susidarė iš paliktų pirkėjų grąžų. Kas nepasiima grąžos, nėra fiksuojama, pinigai tiesiog įdedami į kasos aparato stalčių. Bet kuriuo atveju, jei vaikinai nebūtų įvykdę vagystės, visas grynųjų pinigų „perviršis“ būtų laikomas parduotuvės pinigais (t. 1, b.l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Š. parodė, kad ji dirba kasininke prekybos centre „Iki“, adresu Vilniuje, Architektų g. 214. Parduotuvėje iš viso yra 2 kasos, patalpos yra filmuojamos vaizdo kameromis. 2017 m. lapkričio 27 d. ji dirbo prie kasos Nr. 2, buvo turbūt 13 val. 40 min. ji aptarnavo žmones, skenavo prekes, eilėje buvo gal 2 ar 3 žmonės, tiksliai pasakyti negali. Jos rankos buvo užimtos, ji žmogui atidavinėjo grąžą, buvo atidariusi kasos stalčių ir labai staiga viskas įvyko, pro tarpą esantį tarp 1 ir 2 kasos ėjęs jaunuolis staiga prišoko prie kasos stalčiaus ir su dešine ranka pradėjo traukti pinigus, jis užtruko tik porą sekundžių, laikydamas rankose pinigus pabėgo iš parduotuvės. Ji iškvietė apsaugą, bet vaikino pagauti nepavyko. Po įvykio ji patikrino kasą ir suskaičiavo, kad iš kasos dingo 819 eurų. Pinigus paėmė vienas vaikinas, bet į parduotuvę jie atėjo dviese, pinigus paėmė aukštesnis vaikinas. Jai vaikiniai nematyti, tas, kur paėmė pinigus, buvo gal 14 metų amžiaus, tas mažesnis 12 metų. Jų požymių nurodyti negali, nenori suklysti, viskas užfiksuota vaizdo įraše. Ji yra informuota, kad UAB „Palink“ oficialų pareiškimą su nurodytos žalos dydžiu per 10 dienų turi pateikti penktajam policijos komisariatui (t. 1, b.l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Š. parodė, kad jie buvo Lazdynuose, lauke, po to užėjo į parduotuvę, nuėjo nupirkti kažką. Nieko nenupirko ir ėjo atgal, nieko neplanavo. E. paėmė pinigus, kai kasininkė atidarė kasą. Jis pabėgo su juo. Jie buvo Lazdynų mikrorajone, Vilniuje, parduotuvėje „Iki“. Buvo jis ir E. H., daugiau nieko nebuvo. Su E. niekada nebuvo draugai, tik pažįstami, kartais leisdavo laiką kartu. Tai buvo 2017 m. rudenį, tiksliai nepamena. Tai buvo dieną, gal apie 14 val., ar 15 val. Jie su E. susitiko gal apie 10 val. tą dieną. Į parduotuvę ėjo kažko nupirkti, norėjo nusipirkti atsigerti. E. turėjo kažkiek pinigų, apie 2 eurus. Ėjo į parduotuvę, jis ėjo su E.. Ėjo dėl kompanijos, kam jam laukti prie parduotuvės. Parduotuvėje nieko nepirko, E. nenorėjo. Parduotuvėje užtruko apie 15 minučių, nelabai pamena. Jie ėjo iš parduotuvės. Ėjo pro kasą, kur sėdėjo kasininkė. Ėjo ne ten, kur stovėjo eilė žmonių, o kasininkei iš už nugaros. Eidami su E. nieko nekalbėjo. Einant kasininkė atidarė kasą, ten, kur sudėti pinigai. Kasininkė norėjo kažkam atiduoti grąžą, kažkokiam pirkėjui. Ėjo greta vienas kito, kiek pamena. Kai E. ištiesęs ranką paėmė iš minėtos kasos pinigus, jis greitai išbėgo iš parduotuvės. Jis irgi išbėgo, nenorėjo, kad jį pagautų apsauga. Jis nematė, ar juos bandė gaudyti apsauga. Nubėgo už parduotuvės. Bėgdamas E. pinigus laikė rankoje, po to, kai jau sustojo miškelyje už „Iki“, E. įsidėjo tuos pinigus į piniginę. Jis klausė E., kam jis paėmė pinigus, jis sakė, kad pirks telefoną už tuos pinigus. Pinigų buvo daug, apie 800 eurų, gal daugiau. Monetų nebuvo, buvo daug kupiūrų po 20 eurų, dar buvo po 100 eurų 3-4 kupiūros, dar kažkiek po 50 eurų, gal dvi kupiūros. E. jam pinigų nedavė, jis prašė jo, kad duotų, bet sakė, kad duos tik tada, kai nupirks sau telefoną. Dar jis norėjo sau pirkti kažkokią mašiną, t. y. automobilį. Tada jie nuvažiavo į prekybos centrą „Mada“, Viršuliškėse, Vilniuje, ten E. nupirko sau telefoną. Pirko „Samsung Galaxy J7“, juodos spalvos, 2017 m. leidimo. Jis už telefoną mokėjo apie 300-400 eurų, tiksliau nepamena. Po to jie nuvažiavo prie prekybos centro „Panorama“. E. nuėjo į „HM“ parduotuvę pirkti drabužių sau ir jam. Jam nupirko treningus, kiek kainavo, nepamena. Sau pirko striukę, kiek kainavo irgi nepamena. Dar nuėjo pavalgyti į „Makdonaldą“, E. mokėjo už maistą. Po to vakare nuėjo į „Maxima“, ten pirko atsigerti, irgi mokėjo E.. Po to, kai nusipirko telefoną, jam E. davė apie 150 eurų. Jis išleido kitą dieną, pirko batus už 50 eurų ir dar visokių smulkmenų. Visus tuos pinigėlius išleido. Dar pas E. nebuvo pinigų, tai jam kažkiek davė. E. jam davė pinigus už tai, kad buvo su juo. Iš pradžių nenorėjo duoti, bet jis pasakė, kad juk buvo su juo ir tada šis davė. Jis negrasino, kad kažkam praneš, E. už jį stipresnis, jis bijo grasinti. Šios vagystės daryti jie neplanavo, E. jam nesakė, kad darys nusikaltimą. Jis seniai žinojo, kad E. vagiliauja, vagia iš parduotuvių, jei tik pasitaiko šansas. Jis anksčiau yra matęs, kaip E. vagia telefonus, aplinką tada stebėdavo E. K., kuriam šiuo metu yra 14 metų. Jo irgi E. buvo prašęs stebėti aplinką, kai šis vogs, bet jis atsisakydavo. Atsisakydavo, bijodavo, kad pagaus. Tiesiog būdavo su E. ir Edvinu. E. vagystes liepdavo daryti toks vaikinas, bet jis šio jokių duomenų nežino, tik matęs. Jis apie 15-16 metų, aukštesnis už E., juodais plaukais. Jis yra šį matęs 2-3 kartus, tas vaikinas neliepdavo vogti ar kažką kito daryti. Jis išvis su tuo vaikinu nebendravo. E. yra pavogęs apie 5 telefonus, paprašydavo kažkokių nepažįstamų vyrų, tokių, kurie alkoholikai, parduoti tuos telefonus, duodavo šiems už tai pinigų. Parduodavo telefonus lombarduose stoties mikrorajone ir per internetą. E. pavogdavo telefonus iš tarnybinių patalpų, įlįsdavo ten ir pavogdavo. Yra vogęs telefonus prekybos centre „Akropolis“, „Ozas“. Jam pinigų neduodavo, duodavo tik tam Edvinui. Jis nedalyvavo darant šiuos nusikaltimus. Šiuo metu su E. nebendrauja, nes mama neleidžia ir jis pats nenori, nes nenori „nueit“ iki kalėjimo. Jis pats vertina E. elgesį nelabai gerai, nes negerai vogti daiktus iš žmonių (t. 1, b.l. 55, 56; t. 1, b.l. 57 – vaizdo įrašas prie apklausos protokolo).

Su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės, pateikta kasininko ataskaita bei tarpinė dienos ataskaita (t. 1, b. l. 2-3).

Apžiūrėjus įvykio vietą – prekybos centrą „Iki“, Architektų g. 214, 2017 m. lapkričio 27 d. surašytas apžiūros protokolas, prie kurio pateiktos ir įvykio vietos (taip pat ir kasos Nr. 2) nuotraukos (t. 1, b. l. 28-31). Byloje yra apsaugos darbuotojo atsiųstos įtariamųjų nuotraukos, padarytos iš vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 32).

2017 m. lapkričio 30 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. U. pateikė 1 CD su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 58-59, 62), kurį apžiūrėjus, 2017 m. gruodžio 4 d. surašytas Kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 60-61), kuriame užfiksuota, be kita ko, kad parduotuvė filmuojama 2017 m. lapkričio 27 d.; 13;28 val. filmuojamos parduotuvės kasos; vienoje iš dviejų matomų kasų sėdi kasininkė su žalios spalvos apranga; kita parduotuvės kasa nedirba; du vaikinai įėjo į parduotuvės salę, eina pro nedirbančią kasą ir pro dirbančią, kur kasininkė sėdi su žalios spalvos apranga; kasininkė atidariusi kasą, jaunuolis tamsiai apsirengęs praeina, už jo vaikinas su šviesiomis kelnėmis ir tamsia mėlynos spalvos striuke dešine ranka pagrobia pinigus iš kasos ir pabėga; kamera Nr. 06 filmuoja iš kitos pusės, matyti du jaunuoliai, kurie eina pro dirbančią ir nedirbančią kasą, ir antras jaunuolis pagrobia dešine ranka iš kasos pinigus; 13.29 val. abu jaunuoliai iš parduotuvės pabėga.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. H. skirta vidutinė priežiūros priemonė – išsiuntimas į (duomenys neskelbtini) socializacijos centrą vieneriems metams nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. (t. 1, b. l. 64)

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Pagal nurodytą dalį svetimo turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip atvira vagystė tais atvejais, kai kaltininkas veikia viešai, esant (matant) turto savininkui, kitiems asmenims, nesantiems bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, be to, kaltininkui tai (kad kiti asmenys mato jo neteisėtą veikimą) suvokiant, tačiau ignoruojant šią aplinkybę.

Nagrinėjamu atveju surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šių įrodymų pagrindu pripažintina, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2017 m. lapkričio 27 d. E. H., būdamas UAB „Palink“ priklausančioje parduotuvėje „Iki“, praeidamas pro dvi kasas – vieną dirbančią ir kitą nedirbančią (uždarytą), tuo metu, kai prie kasos Nr. 2 dirbanti parduotuvės darbuotoja atidarė kasą, dešine ranka iš atidaryto kasos stalčiaus pagriebė įvairaus nominalo kupiūras ir su jomis pasišalino iš minėtos parduotuvės. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kai jis kaltu visiškai prisipažino dėl padarytos veikos, paaiškindamas, kad su draugu nuėjo į parduotuvę, kaip tik einant pro kasas atsidarė vienos kasos stalčius, ir jis dešine ranka paėmė pinigus bei išėjo iš parduotuvės. Taip pat nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai – pirmiausia vaizdo įrašas (jo apžiūros protokolas), liudytojų V. Š. ir E. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai. Civilinio ieškovo – UAB „Palink“ pareiškime bei liudytoja apklaustos R. U. parodymuose nurodyta, kad iš kasos buvo paimta 820 eurų – būtent tokios sumos buvo pasigesta iš karto po įvykio uždarius kasą ir atlikus kasos inventorizaciją; šią aplinkybę patvirtina taip pat pateikti dokumentai – kasininko ataskaita, tarpinė dienos ataskaita, be to, pažymėtina, kad ir kaltinamasis, duodamas parodymus, nurodė, kad buvo apie 800 eurų, kuriuos jis per 2-3 dienas išleido - pirko rūbus, telefoną, davė draugui ir pan. Taigi teismas sprendžia, kad yra įrodyta ir konkreti pagrobta pinigų suma, o būtent – kad buvo pagrobta 820 eurų.

Taigi teismas, įvertinęs nurodytas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad jos visiškai atitinka objektyviąją nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, pusę – atvirąją vagystę, kadangi E. H., būdamas parduotuvėje „Iki“, iš minėtos kasos stalčiaus pinigus neteisėtai pasisavino (pagrobė), matant ir tai suvokiant kitiems asmenims – pardavėjai-kasininkei bei kitiems parduotuvėje prie kasos buvusiems asmenims. Be to, pažymėtina, kad nustatyta ir subjektyvioji veikos pusė – t. y. tiesioginė tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė, kad minėti pinigai jam nepriklauso, kad jam paimant tuos pinigus, jų savininkas netenka galimybės jais naudotis, valdyti ir disponuoti, be to, kad minėtą svetimą turtą jis paima matant bei suvokiant tai aplinkiniams asmenims – tai yra atvirai, ir būtent taip veikti bei tokių pasekmių (svetimo turto pasisavinimo) jis siekė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustačius visus konkrečius nusikalstamos veikos – atvirosios vagystės – požymius E. H. veikoje, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, neginčytinai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje sankcija už joje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika nuosavybei – tyčinis (tiesioginė tyčia) apysunkis baigtas nusikaltimas, byloje yra pareikštas UAB „Palink“ civilinis ieškinys 820 eurų sumai, žala (ar jos dalis) nėra atlyginta. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra nepilnametis, dėl ko vadovaujamasi taip pat Baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. BK 91 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant bausmę, be aplinkybių, įvardytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiama į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę, socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – kaip minėta, jis nepilnametis, itin jauno amžiaus. Šiuo metu E. H. mokosi (duomenys neskelbtini) socializacijos centre, jam nustačius vidutinę priežiūros priemonę – išsiuntimą į minėtą centrą vieneriems metams, neteistas (t. 1, b. l. 81-84), pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, ne kartą užfiksuoti duomenys apie jo padarytas veikas, atitinkančias tam tikrus nusižengimų sudėties požymius, tačiau kadangi jis neturi 16 metų, nusižengimų bylų teisenos buvo nutrauktos/priimti sprendimai apie veikas ir padariusį nepilnametį asmenį perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (t. 1, b. l. 77-80), Liteko duomenų informacinės sistemos duomenimis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 14 d.).

(Duomenys neskelbtini) socializacijos centras pateikė teismui duomenis, charakterizuojančius E. H., o būtent, nurodė, kad jis, būdamas centre, pasižymėjo sistemingu agresyviu, konfliktiniu elgesiu, buvo panaudojęs fizinį smurtą prieš Centro darbuotoją, grasindavo, dažnai susimušdavo su kitais vaikais; dėl netinkamo elgesio buvo skirtas papeikimas direktoriaus įsakymu; dažnai agresyvus, provokuoja konfliktus, sąmoningai elgiasi priešingai elgesio taisyklėms ir elementarioms bendravimo ir būties normoms, linkęs ignoruoti tvarką, taisykles, manipuliuoti, trūksta elementarių bendravimo pagrindų, nesistengia keisti savo pozicijos, vertybių, elgesio pozityvia linkme (t. 1, b. l. 91; t. 2, b. l. 31). Centro atstovė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po vasaros atostogų E. H. grįžimas į centrą buvo problematiškas, nes po vasaros atostogų jis pats negrįžo, jam buvo paskelbta paieška; šiuo metu jis tęsia mokslus, mokosi stabiliai patenkinamai, jis pats nurodė, kad jam kiti mokiniai darė neigiamą įtaką – galimai taip, kai kurių problemų nėra likę, šiai dienai taisyklių laikosi, bet kartais sudėtinga, nes nevykdo darbuotojų prašymų ir pan.

Todėl teismas, įvertinęs tiek aplinkybes, susijusias su konkrečia įvykdyta nusikalstama veika (jo sunkumą, pavojingumą ir pan.), tiek ir duomenis, charakterizuojančius E. H., sprendžia, kad jam skirtina sankcijoje numatyta viena iš švelnesnės rūšies bausmių – laisvės apribojimas (įvertinus, kad švelnesnės rūšies bausmė – bauda šiuo atveju negali būti skiriama, vadovaujantis BK 90 straipsnio 3 dalimi), jo terminą nustatant mažesnį nei galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkis – t. y. 1 (vienerius) metus, bei skiriant jam pareigą – visu šios bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose tam tikru laiku (BK 48 str. 6 d. 1 p.) bei mokytis (BK 48 str. 6 d. 3 p.).

Kadangi kaltinamasis prisipažino ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atleisti E. H. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, kadangi jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Vis dėlto teismas, įvertinęs jau minėtų E. H. charakterizuojančių duomenų visumą, tokios galimybės šiuo atveju nemato.

BK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų nusikaltimą, arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei nustatyta viena iš alternatyvių sąlygų, tarp kurių numatyta ir tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Taigi šiuo atveju pažymėtina, kad nėra nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų – tai, kad nepilnametis turi būti pirmą kartą padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką, kadangi, kaip minėta, E. H. jau yra teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2018 m. rugsėjo 14 d., jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalyje. Juolab pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nurodytą nuostatą, turi būti įvertinta, ar yra pakankamo pagrindo manyti, kad nepilnametis daugiau nebenusikals, laikysis įstatymų, ir atitinkamai, ar yra pagrindo manyti, kad nurodytiems tikslams pasiekti nebūtina skirti bausmę. Šiuo atveju, įvertinus visas jau minėtas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį, ypač atsižvelgdamas į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – tai, kad kaip minėta, ne kartą fiksuotos jo veikos, atitinkančios administracinių nusižengimų sudėtis, tačiau dėl amžiaus (nesulaukęs 16 m.) priimti sprendimai apie tai informuoti savivaldybės administracijos direktorių, priimtas sprendimas dėl vidutinės kaltinamojo priežiūros Gruzdžių vaikų socializacijos centre, iš kurio, pagal byloje esančius duomenis, jis buvo pasišalinęs (negrįžo po vasaros atostogų), buvo paskelbta jo paieška, be to, pastarojo centro pateiktą pakankamai neigiamą kaltinamojo charakteristiką (BK 91 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai), akivaizdu, jog minėtas institutas negali būti taikomas nagrinėjamu atveju.

Kadangi šioje byloje nagrinėjamą veiką E. H. įvykdė iki jo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bendrintina su teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu civiliniu ieškovu pripažinta UAB „Palink“ (t. 1, b. l. 37), kuri nurodė, kad dėl vagystės buvo patirta 820 eurų turtinė žala, nes būtent tokios pinigų sumos buvo pasigesta kasoje (b. l. 1-3; 34). Civiliniu atsakomu byloje įtrauktas E. H. atstovas pagal įstatymą – jo tėvas S. H. (t. 1, b. l. 106).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, jog civilinio ieškovo prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo įvykdytos veikos, ji yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas.

CK 6.276 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Pagal Civilinio kodekso 6.276 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, į tai, kad nusikalstamą veiką padaręs E. H. yra nepilnametis, šiuo nuosprendžiu nustatytos turtinės žalos atlyginimas civiliniam ieškovui priteisiamas iš E. H., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą (iki E. H. pilnametystės).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. H. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą bausmę, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) mokytis (tęsti mokslą) (BK 48 str. 6 d. 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. H. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) mokytis (tęsti mokslą) (BK 48 str. 6 d. 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie didesnės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant dalį 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) mokytis (tęsti mokslą) (BK 48 str. 6 d. 3 p.).

UAB „Palink“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti civiliniam ieškovui UAB „Palink“ iš E. H., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą S. H. (iki kol E. H. sulauks pilnametystės) 820 (aštuonis šimtus dvidešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.