Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytą dieną, tikrai atsimena, kad tai įvyko rugpjūčio 15 d., įvyko konfliktas. Jis nežino, kas šovė į galvą, kodėl taip pasielgė. Paaiškino, kad tą dieną močiutė norėjo išgerti, todėl jo brolis nupirko alkoholio. Brolis prisigėrė, močiutė taip pat buvo gerokai išgėrusi. Brolis kažkur dingo, močiutė pradėjo jį, kaltinamąjį, varyti iš namų. Tada jis labai išsigando, kažkas šovė į galvą, pastūmė močiutę, spyrė. Visų smūgių neprisimena ir kas įvyko neprisimena. Tada išėjo iš namų, grįžęs namo, pamatė pareigūnus. Prisimena, kad paėmė laidą, kuris gulėjo prie kompiuterio, ir smaugė. Galvojo, kad močiutė gyva ir viskas bus gerai, negalvojo, kad numirs. Su laidu ją užsmaugė, traukdamas laidą į priešingas puses iš už nugaros. Prisimena tik tiek, kad močiutei spyrė ir užsmaugė, to, kad sudavė, neprisimena. Prieš močiutę be jo, kaltinamojo, turbūt niekas smurto nevartojo. Alkoholio su broliu R. jis ėjo pirkti kartu. R. pirko „Starką“, brendį, iš viso buvo 3–4 buteliai stiprių alkoholinių gėrimų. Gėrė trise: močiutė, jis – kaltinamasis, ir brolis. Mama ryte buvo, paskui išėjo. Įvykio metu brolis buvo užsirakinęs tualete. Konfliktas kilo dėl to, kad jį, A. G., varė iš namų. Butas močiutės, adresas tas pats, kuriuo gyvena ir jis. Nežino, kodėl mama išėjo iš namų, turbūt išėjo į parduotuvę. Prieš išeidama iš namų, mama su jais negėrė. Gėrimo metu vyko konfliktas tik tarp jo, A. G., ir močiutės, nes ji varė jį iš namų, sakė, kad eitų pas savo merginą, kad jis močiutės namuose nelaukiamas ir panašiai. Būdama blaivi, močiutė taip niekada nešnekėdavo. Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, jis pamelavo, kad močiutė lindo, nes norėjo susimažinti sau bausmę. Po pasmaugimo su laidu, močiutei jis nieko nedarė. Ji buvo ant žemės, ją užklojo, padėjo pagalvę, nes galvojo, kad ji gyva. Laido į elektrą nejungė, močiutės pulso netikrino. Iki tol, kol pasmaugė močiutę, ginčas tęsėsi gal 20 minučių. Brolis į jų ginčą nesikišo, buvo tualete. Jis gal ir buvo apsvaigęs, bet taip nesijautė. Ne viską prisimena, nes buvo šoko būsenoje. Šokas buvo dėl to, ką padarė, iš karto nesuprato, ką padarė. Anksčiau prieš močiutę nė karto smurto nevartojo. Blaivus turbūt taip nebūtų elgęsis. Būdavo, kad anksčiau su močiute truputį apsižodžiuodavo, bet jos nemušdavo. Konfliktų metu visada išeidavo iš namų, niekada jos neliesdavo. Nežino, ar paskutinio konflikto metu močiutė turėjo svarią priežastį ant jo pykti, bartis. Močiutė prieš jį smurto nėra vartojusi. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi, vertina savo poelgį blogai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 16 d. apklaustas kaip įtariamasis A. G. kaltę neigė, paaiškino, jog įvykio dieną bute vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo brolis, mama ir močiutė, jam taip pat buvo siūloma išgerti, jis išgėrė apie tris stikliukus. Nenorėdamas toliau vartoti alkoholio, jis išėjo iš namų, sugrįžęs pamatė, kad močiutė negyva (t. 3, b. l. 81–82).

2024 m. rugpjūčio 21 d. nuoširdaus prisipažinimo duomenimis, A. G. pripažino, kad įspyrė močiutei, ją smaugė kompiuterio laidu, nurodė, kad taip pasielgė, nes močiutė jį glamonėjo ir varė iš namų. Nurodė, kad paliko močiutę kvėpuojančią, buvo išsigandęs ir sutrikęs, todėl pabėgo (t. 3, b. l. 84–90).

Įtariamojo 2024 m. rugpjūčio 22 d. apklausos protokolo duomenimis, A. G. kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, jog įvykio dieną brolis parduotuvėje nupirko alkoholio, namuose keturiese jį vartojo, A. G. išgėrė apie tris stikliukus. Nurodė, kad jis susipyko su mama dėl alkoholio, ji išėjo iš namų. Jie trise liko namuose, gėrė, jis išgėrė apie tris stikliukus. Nurodė, kad kartu su broliu tris ar keturis kartus ėjo į parduotuvę, pirko maisto ir alkoholinių gėrimų. Kai paskutinį kartą grįžo iš parduotuvės, dar šiek tiek išgėrė, tada brolis R. nuėjo į vonią ir užsidarė. Jis, A. G., ir močiutė liko kambaryje. Močiutė pradėjo prie jo lytiškai priekabiauti, supykęs ir susinervinęs jis spyrė močiutei į pilvą, pagriebė kompiuterio laidą, būdamas už jos, užtraukė laidą ant kaklo, patraukė laido galus į priešingas puses, smaugdamas močiutę. Močiutė gulėjo ant grindų, akys buvo atmerktos, ji nejudėjo. Išsigandęs, kad nužudė močiutę, nutarė patikrinti, ar ji gyva. Paėmęs tą patį laidą, įkišo jo kištuką į prailgintuvą o kita puse, apnuogintais laidais palietė močiutės blauzdą. Močiutės kūnas sujudėjo, jis suprato, kad ji gyva. Patikrinęs taip pat užčiuopė pulsą. Paėmęs pagalvę, padėjo močiutei po galva, ją užklojo, kad nesušaltų. Po to, būdamas išsigandęs, išėjo iš buto. Kai jis išeidinėjo, brolis vis dar buvo užsirakinęs vonioje. Namo sugrįžo maždaug po 40 minučių, bute jau buvo policijos pareigūnai. Supratęs, kad jį sulaikys už tai, kad sumušė močiutę, įėjęs į butą pareigūnams ištiesė suglaustas plaštakas (t. 3, b. l. 91–93).

Parodymų patikrinimo vietoje 2024 m. rugpjūčio 22 d. protokolo duomenimis, A. G. patvirtino prieš tai 2024 m. rugpjūčio 22 d. apklausos metu duotus parodymus, taip pat parodė laidą, kuriuo jis pasinaudojo nužudymo dieną (t. 3, b. l. 96–117).

2024 m. rugpjūčio 29 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duomenimis, A. G. įvykio aplinkybes paaiškino iš esmės analogiškai, kaip 2024 m. rugpjūčio 22 d. apklausos metu (t. 3, b. l. 129–131).

2025 m. balandžio 16 d. apklaustas kaip įtariamasis A. G. kaltę visiškai pripažino. Apklausos protokolo duomenimis, parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 15 d. trise (jis, brolis ir močiutė) pradėjo švęsti Žolines ir vartoti alkoholį. Alkoholį tą patį rytą, močiutės prašymu, nupirko R. šalia jų esančioje parduotuvėje „IKI“, iš parduotuvės atnešė romo „B. R.“, trauktinę „Starka“ ir degtinės. Jo mama alkoholio su jais tądien nevartojo. Po kurio laiko ji išėjo į lauką, galimai, pasivaikščioti. Jie su broliu ir močiute toliau gėrė alkoholį. Visi buvo kambaryje. Po kurio laiko jo brolis R., kuris tuo metu buvo labai girtas, užsidarė tualete. Kas atsitiko tualete, nežino, bet brolis ten užtruko. Močiutė taip pat buvo labai girta. Ji pradėjo prie jo kabinėtis, barėsi ant jo, pradėjo išvarinėti jį iš namų. Ji visada taip elgėsi jo atžvilgiu, būdama girta. Jie abu tuo metu sėdėjo ant fotelių, stovinčių vienas šalia kito. Kurį laiką jis tyliai kentėjo ir nieko jai neatsakinėjo, bet po to neištvėrė, labai susijaudino ir supyko. Jis mažai ką prisimena, kas vyko toliau, nepamena, kaip mušė močiutę, kaip sudavė jai tiek daug smūgių, tik pamena, kad spyrė jai lyg dešine koja į pilvą, o jau nugriuvus ant grindų ant nugaros, pakėlė nuo grindų kompiuterinį laidą, užmetė jį močiutei ant kaklo ir ją smaugė tuo laidu. Kai močiutė nebejudėjo, jis patraukė nuo jos kaklo kompiuterinį laidą ir numetė ant grindų. Tada padėjo močiutei po galva pagalvę ir užklojo paklode. Jis tuo metu nesuvokė, kad močiutė mirusi, galvojo, kad tiesiog nurimo. Močiutės pulso jis netikrino. Po šito jis išėjo iš namų. R. iki to laiko taip ir nebuvo išėjęs iš tualeto. Nors anksčiau davė parodymus, kad tikrino močiutės pulsą ir laidu su apnuogintais laidais viename gale, kitą laido galą su kištuku įkišęs į prailgintuvą, lietė močiutės kūną, norėdamas patikrinti, ar ji gyva, to jis nedarė. Tiesiog sužinojęs apie močiutės mirtį išsigando ir galvojo, kad taip palengvins savo padėtį, sukūręs tokią istoriją. Namo grįžo maždaug po 30–40 minučių. Namie jau buvo policijos pareigūnai. Suprato, kad jį sulaikys už tai, kad sumušė močiutę, todėl, įėjęs į butą, jį pasitikusiems pareigūnams ištiesė suglaustas plaštakas (t. 3, b. l. 135–138).

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad mirusioji buvo jos mama. Paaiškino, jog Žolinių dieną su savo sutuoktiniu buvo koncerte, tuo metu paskambino sesuo J. G. ir pasakė, kad mama turbūt negyva. Ji nenorėjo tuo patikėti. Paskui paskambino R. K. ir paklausė, ar ji važiuoja į G., nes mama negyva. Su vyru nuvažiavo į G., pamatė, kad stovi daug policijos ekipažų. Vyras nuvažiavo namo, o ji liko G., bet į namus jos neįleido. Seserį J. G., A. G. ir R. išvežė, o ją apklausė. Apie tai, kas atsitiko, žino, nes kvietė tyrėja ir davė susipažinti su byla. Nukentėjusioji kalbėjo ir su J. G.. Ši sakė, kad buvo išėjusi, sėdėjo prie namų lango, girdėjo, kaip mama D. G. kažkuriam liepė išeiti, bet nesuprato, kuriam reikia išeiti. J. G. sakė, kad jeigu būtų žinojusi, kad taip nutiks, tikrai būtų grįžusi į namus. Kai triukšmas nutilo, J. grįžo namo ir rado mamą D. G. gulinčią ant grindų. Sesuo dėl šoko nesugebėjo iškviesti greitosios, nežinojo, ar mama mirusi, ar ne. Kiek žino, sesuo su greitąja kažkiek kalbėjo, bet daugiau su greitąja kalbėjo R. K.. Paskui, kiek žino, atvažiavo greitoji ir nustatė, kad mama D. G. yra mirusi. R. K. yra J. G. sūnaus draugė, galima sakyti, marti. Mama D. G. labai mylėjo anūkus. Ji nežino, kas pasidarė A.. Mama anūką labai mylėjo, tik tiek, kad jis jos neklausydavo. Kai ji atvažiuodavo, pati jį bardavo, visą laiką juos bardavo dėl to, kad močiutę nervuoja. Aišku, ten vykdavo triukšmai, barniai, bet kad prieis iki tokio dalyko, negalvojo. Paskutinį kartą, kai matė A., jis gulėjo. Ji paklausė mamos, kam įleido, nors galėtų senatvėje pailsėti. Mama atsakė, kad anūkai yra anūkai. Ji pasakė, kad žiūrėtų močiutės, nes, jeigu nebus močiutės, ir jie negyvens tuose namuose. Tokie buvo jos paskutiniai žodžiai. Po mėnesio sužinojo, kad mamos jau nėra. Žino, kad mama, gavusi pensiją, nusipirkdavo alkoholio, bet kad gertų kiekvieną dieną – to nebūdavo. Sesuo J. G. sakė, kad tada mama gavo pensiją, paprašė, kad nupirktų alkoholio, kažkuris iš anūkų nupirko „Starkos“. Kai mama gaudavo pensiją, į mėnesį vieną kartą išgerdavo. Ji pati su A. mažai bendrauja. Alkoholį jis nelabai vartoja, jis galimai uosto, bet to tiksliai nežino. Apie uostymą žino iš A. brolio R., mama, taip pat sesuo J. G. sakydavo. Pati to nematė. Ieškinio byloje nereiškia. J. G. su vaikais nuomojosi butą F., o kai prarado darbą, negalėjo susimokėti, tada atsikraustė kartu su vaikais pas mamą į G., bet vaikai retai kada būdavo. Kiek žino, A. daug laiko gyveno E. pas savo merginą, po to tarp jų įvyko kažkoks konfliktas, ir jis grįžo į G. pas močiutę. Apie tos dienos įvykius R. gerai nieko neprisimena, jis tik pasakė, kad jeigu yra kaltas, tai už tai atsakys. Matomai, tą dieną buvo daug vartota, nes jis nieko neprisimena. Sesuo jai skambino, kad praneštų apie įvykį, bet vyko koncertas, gerai negirdėjo ir atmetė skambutį, o kai paskambino R., suprato, kad įvyko kažkas rimto, ir pradėjo kalbėtis, atsitraukusi į šoną. R. paklausė, ar skambino J., kad praneštų, jog mama negyva. Pasakė, kad skambino, bet J. gerai neišklausė. Paskui, kai R. pasakė, kad mama negyva, su vyru nuvažiavo į G., tuo metu jau buvo policija, lavoninės mašina. Jos neįleido, ir ji mamos nematė. Po įvykio su A. bendrauti neteko. Juos iš karto suėmė ir su jais nebendravo. Paskui, kai R. su J. paleido, pabendravo su R.. R. jai skambino, kai dar buvo suimtas, ir pasakė, kad nieko neatsimena ir jeigu jis kaltas, atsakys.

Ikiteisminio tyrimo metu D. M. davė analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 90–91), taip pat paaiškino, kad jos mama D. G. maždaug prieš penkiolika metų surašė testamentą, pagal kurį jai po savo mirties paliko butą, adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai sesuo J. O. G. žinojo, ar žinojo R. ir A., pasakyti negali (t. 1, b. l. 94).

Liudytoja J. O. G., kaltinamojo A. G. motina, parodė, kad rugpjūčio 15 d. mama šventė Žolines, ir ji pradėjo išgėrinėti su anūku R.. A. pradžioje nebuvo, paskui jis atėjo, mama ir A. pakvietė prie stalo. Liudytoja tą dieną nenorėjo gerti, išėjo pasivaikščioti į lauką, nes jie ten ir muzikos pradėjo klausytis. Mama atsigulė, ji išėjo į lauką pasivaikščioti. Vaikščiojo gana ilgai, kelintą grįžo, neatsimena. Kai grįžo, namuose nieko nebuvo, rado mamą, gulinčią ant grindų. Pirmiausiai pagalvojo, kad per daug alkoholio išgėrė ir eidama nukrito. Pradėjo mamą judinti, ši buvo suglebusi. Iš susijaudinimo nebeturėjo jėgų pati iškviesti greitosios pagalbos. Skambino pirmu pasitaikiusiu numeriu, paskambino marčiai R. K., paprašė iškviesti greitąją, pasakė, kad rado mamą negyvą. R. K. – liudytojos sūnaus A. G. draugė. Ant stalo dar buvo viskio, ji iš nervų išgėrė turbūt pusę butelio, tiesiog susivertė ir laukė greitosios. Atvažiavo greitoji. Matė ant mamos kaklo mėlynę ir greitosios gydytojo paklausė, ar mama pasmaugta. Atsakė, kad nebūtinai, gali būti ir kitų priežasčių. Paskui į namus iš lauko grįžo sūnus R.. Kai juos sodino į mašiną, pamatė, kad grįžta A.. Kai liudytoja dar buvo lauke ir sėdėjo ant suoliuko, girdėjo triukšmą, jie klausėsi muzikos, mama kažkam šaukė „išeikite“. Liudytoja nepagalvojo, kad ten kažkas vyksta, nes A. ir močiutės santykiai buvo labai geri. Kai ji A. už negerą elgesį mokydavo ar bardavo, močiutė jį labai užstodavo. Su R. močiutės santykiai buvo normalūs. Sėdėdama lauke, ji girdėjo, kad mama šaukė „išeikite, išeikite“, muzika grojo – buvo labai garsiai paleistas televizorius. Negirdėjo tokių dalykų, kad mamai buvo suduoti 44 smūgiai. Butas trečiame aukšte, ji sėdėjo ant toliau esančių suoliukų. Kiek laiko buvo išėjusi, gerai neatsimena, bet tai buvo ilgai – buvo parduotuvėje, pasivaikščioti, pasėdėdavo ant suoliuko. Kol girdėjo muziką, tol negrįžo. Kai nutilo muzika, tada ir grįžo. Sūnų namuose nebuvo, tik mama gulėjo. Mama gulėjo prie išėjimo iš kambario į koridoriaus pusę. Neatsimena, ar gulėjo ant šono, ar tiesiai. Pagalvojo, kad mama išgėrusi, pasilenkė, palietė ir pamatė, kad suglebusi. Po galva buvo padėta pagalvė gal buvo ir užklota. Kai grįžo R., greitosios dar nebuvo. R. paklausė, kas atsitiko. Jis sakė, kad nieko nežino. R. buvo labai išgėręs, atsisėdo kambaryje į lovą ir daugiau nieko nekalbėjo. Kai grįžo A., liudytoja su R. jau buvo suimti mašinoje. Ar A. buvo blaivus, ji nežino, nes su juo nebendravo, tik matė, kad jis grįžo. Kai R. iš mašinos A. pasakė, kad močiutė nužudyta, A. labai verkė. Liudytoja skambino R., gal skambino ir seseriai. Skambino visiems, kam galėjo, bet pirmiausiai pasiskambino R.. A., kol buvo vaikas, kol mokėsi, užsiiminėjo sportu, mokėsi aklųjų mokykloje, buvo mylimas, šiltas vaikas. Jo charakteris sugedo, kai pradėjo gyventi su romų tautybės moterimi Šalčininkuose. Paskui iš ten grįžo, liudytoja iš akių pastebėdavo, kad narkotikus vartoja, tada jis truputį sugedo ir neklausė, o šiaip jis buvo paklusnus vaikas, švelnaus charakterio, turėjo daug draugų. Namuose buvo liudytojos nešiojamas kompiuteris. Prie mamos kompiuterio laido ji nematė, tik šalia gulėjo nuo galvos nukritęs lankelis. Liudytoją ir R. suėmė dviem mėnesiams. Kai grįžo, kaimynė sakė, kad matė ją lauke sėdinčią. Apie įvykio dieną kaimynai nieko nepasakojo. A. anksčiau prieš močiutę rankos nekeldavo, jų santykiai buvo labai gražūs, močiutė jį gindavo, labai mylėjo. R. visai nekonfliktiškas. Jeigu R. būtų ką nors matęs, tikrai nebūtų leidęs, kad taip įvyktų.

Ikiteisminio tyrimo metu J. O. G., 2024 m. rugpjūčio 16 d. apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad bute (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos mamai D. G., gyveno ji su mama, sūnūs R. ir A., kartais ateina nakvoti sūnus A.. Butas yra vieno kambario. 2024 m. rugpjūčio 15 d. atsikėlė, apie 11 val. su mama pažiūrėjo mišias. R. miegojo, A. buvo grįžęs vėlai vakare, miegojo. Ji padarė pietus, R., A. ir jos mama trise sėdo kambaryje gerti alkoholį. Alkoholį atnešė R.. Buvo butelis „Trejos devynerios“. Pirmą butelį gėrė R. su močiute. Buvo lyg dar butelis, jos mama buvo pavargusi, pasakė, kad eis atsigulti, pagulės, pavalgys kugelio. R. kambaryje paleido garsiai muziką. Matė, kad R. su A. gėrė degtinę. Iš kur jie paėmė degtinę, nežino. A. išgėręs pradėjo prie jos kabinėtis, mosavo kumščiais, bet jos nelietė. A. pamosuoja kumščiais, bet žino, kad jos negali liesti, nes R. ją gins. A. kažkas blogai su nervais. Kai jis pradėjo kabintis prie jos, ji atsistojo ir ėjo iš kambario. Nenorėjo konflikto, todėl nusprendė išeiti į parduotuvę pasivaikščioti. R. dar klausė, kur ji eina, pažiūrėjo telefone, buvo apie 14 val. Ji atsakė R., kad nepatinka garsi muzikos, kabinėjimaisi, nori išeiti pasivaikščioti. Sakė, kad bus ant suoliuko priešais namą. R. buvo gerokai išgėręs, bet nebuvo agresyvus. Kai išeidinėjo iš namų, buvo likę alkoholio. R. su A. išgėrinėjo, mama miegojo virtuvėje. Kai vėliau grįžo namo, pamatė dar viskio butelį, todėl mano, kad R. dar buvo nupirkęs alkoholio. Kai išeidinėjo iš namų, R. tuo metu nekonfliktavo su A., tik vėliau, būdama lauke, sėdėdama ant suoliuko prie langų, girdėjo konfliktą. Buto virtuvės ir kambario langai buvo pilnai atidaryti. Butas trečiame aukšte. Girdėjo, kad močiutė pabudusi, ji šaukė, kažkurį, ar R., ar A. išvarinėjo, šaukė „išeik, išeik“. Nežino, kuriam ji taip šaukė, ar R., ar A.. Girdėjo R. žodžius „močiute, nelįsk tu prie A., nes vis tiek nieko nepakeisi“. Suprato iš tų žodžių, kad močiutė pradėjo pamokslauti A.. Muzika grojo kambaryje, jie šaukė garsiau už muziką. Girdėjo, ką šaukė, nes langai buvo atidaryti. Šaukė neilgai, pasakė išeiti, ir tiek. Garsų, panašių į mušimo, negirdėjo. Suprato iš kalbų, kad jie toliau gėrė. Susinervino, girdėjo, kad jie ten šaukia, muzika garsiai groja, nuėjo į parduotuvę „IKI“, kuri yra prie namų. Parduotuvėje buvo po 15 val., gal apie 16 val. Nupirko mažą butelį, 200 ml degtinės ir „Spraito“. Galvojo, kad apramins nervus. Grįžo prie namų ant suoliuko, kuris yra šiek tiek toliau nuo langų, išgėrė tą degtinę. Muzikos iš namų lyg negirdėjo, jei ir grojo, tai daug tyliau. Balsų nesigirdėjo. Išgėrė 200 ml degtinės, buvo ramu bute, todėl pagalvojo, kad apsiramino visi ir gali grįžti namo. Jie nerakina buto durų. Užėjo namo, pamatė, kad mama gulėjo kambaryje ant kilimo, netoli praėjimo, kojomis į duris. Ar gulėjo ant pilvo, ar ant nugaros, nepamena. Galva buvo ant pagalvės. Ji galvojo, kad girta užmigo. Ji už pečių paėmė mamą, pajudino, bandė kelti ir pajuto, kad suglemba. Suprato, kad negyva. Kai ji grįžo namo, nei R. , nei A. nebuvo. R. atėjo vėliau, bet policijos dar nebuvo. Jo klausė, ar jie nematė, kad močiutė guli ant grindų, negalėjo jos pakelti. Klausė, kodėl močiutė ant grindų. Ką jai atsakė R., nepamena, gal sakė apsiraminti, niekas jos nelietė. Kai pamatė, kad mama suglebo, ją ištiko šokas, pradėjo rankos drebėti. Mamos kūno lyg nevartė. Matė virtuvėje viskio butelį, pusė buvo išgerta. Ji iš tų nervų, pamačiusi negyvą mamą, iš to butelio išgėrė gerą gurkšnį. Galimai skambino A. draugei, kad iškviestų greitąją, nes negalėjo surinkti numerio. Kai ji pajudino mamą ir pamatė, kad negyva, pradėjo kviestis pagalbos. Skambino galimai ir sesei, dar kažkam, labai pasimetė. A. draugei pasakė, kad atėjo iš lauko ir rado mamą mirusią. A. namo grįžo, kai namuose buvo policija, jį sulaikė ir išvežė (t. 2, b. l. 146–148).

Liudytojo apklausos 2025 m. kovo 13 d. protokolo duomenimis, J. O. G. patvirtino pirmoje apklausoje duotus parodymus (t. 2, b. l. 191).

Liudytojas R. G., kaltinamojo A. G. brolis, paaiškino, kad viskas įvyko per Žolinės. Tą dieną jis pradėjo gerti apie 12 val., gėrė jis ir močiutė, jis išgėrė „Starkos“ butelį. Namuose dar buvo motina ir A.. Motina darė valgyti, o A. sėdėjo šalia jų, ant lovos. Močiutė sėdėjo prie stalo, prieš televizorių, liudytojas sėdėjo ant motinos lovos, prie televizoriaus. Turėjo „Starkos“ butelį, jį nusipirko už A. pinigus. A. pinigus jam pervesdavo, kad laikytų, kad A. pinigų neprarastų. Atsimena, kad „Starkos“ butelį jis pirko tą pačią dieną „IKI“ parduotuvėje, prie namų. Atsimena tik vieną butelį. Po to butelio viskas pradingo, kai atsikėlė, močiutė buvo jau negyva, ant žemės, jis atsikėlė jau esant policijai. Jis žino, kad buvo išėjęs iš buto, vaikščiojo kažkur lauke, nes tai jam pasakė šeima ir policija. Pats neatsimena, kad buvo išėjęs. Atsimena tik, kad buvo parduotuvėje, kai pirko „Starkos“ butelį. Iš viso, kiek atsimena, buvo vienas butelis. Neatsimena, ar kažkam skambino, kai buvo rasta močiutė negyva. Jeigu skambino 16.03 val., tai galimai dėl to, kad močiutei kažkas atsitiko, bet to skambučio neatsimena, kai išgeria, būna prastai būna su atmintimi. Kai geria, daug ko neatsimena, turi problemų su atmintimi, buvo nukritęs iš 3–4 aukšto. Atsimena, kad nupirko „Starkos“ butelį, atėjo pas močiutę, išgėrė pusę butelio, tada močiutė nuėjo miegoti į savo lovą, jis pabaigė gerti „Starkos“ butelį ir užmigo ant motinos lovos. Kai atsikėlė, prieš jį stovėjo policija. Tuo metu bute buvo J. O. G., močiutė negyva ir policija. Tuo metu A. nematė, neatsimena, kad būtų, liudytojas buvo dar labai girtas. Nematė, kaip A. sulaikė. Kas atsitiko tą dieną, žino tik tiek, kiek pasakė policija, kad močiutė buvo nužudyta A. G.. Liudytojui tai pasakė, kai buvo komisariate. Kalbėjosi su policija, bet tuo metu buvo dar labai apsvaigęs, nelabai galėjo galvoti, po truputį atsiminė. Liudytojo santykiai su močiute buvo labai geri, nesipykdavo, rasdavo bendrą kalbą, mėgdavo pasikalbėti ir išgerti. A. santykiai su močiute buvo geriausi, jie nelabai pykdavosi. A. su motina pykdavosi, o su močiute jis nesipykdavo. Močiutė rasdavo bendrą kalbą su visais. A. liudytojui pervesdavo pinigus, kad jų neprarastų, nepragertų, nes iš A. dingdavo pinigai arba juos išleisdavo, tai norėjo truputį sutaupyti. A. gaudavo pašalpą ir išmoką už neįgalumą. A. pinigus pervesdavo, kai būdavo blogos dienos, kad neišleistų. Tą dieną A. išgėrė kelis stikliukus „Starkos“, bet nenorėjo daug gerti. Kitų medžiagų tą dieną A. nevartojo. Brolis vartojo „kristalus“, tai yra narkotinė medžiaga. A. anksčiau apie dvejus metus gyveno su mergina. Ji pati kartais pas juos pagyvendavo. Kiek žino, mergina buvo vyresnė už A., ji (duomenys neskelbtini), nedirbanti. Po įvykio su broliu neteko kalbėtis. Iš motinos žodžių žino, kad jis, R. G., buvo tualete, ten ar miegojo, ar vėmė, buvo ten kažkaip užstrigęs. Degtinė iš seniau buvo paslėpta tualete, buvo nupirkęs močiutės prašymu. Liudytojas neatsimena, ar tą dieną gėrė degtinę, bet jam sakė, kad gėrė. Negirdėjo, kaip brolis mušė, smaugė močiutę. Paskutinis dalykas, ką atsimena, tai, kad močiutė nuėjo miegoti, o jis gėrė „Starką“. Jis net neatsimena, kaip ji grįžo atgal į kambarį. Kitas brolis – A. G., tuo metu buvo pas savo merginą (duomenys neskelbtini), ten su ja gyvena. Butas atiteko D. (M.). Tą dieną barnių, konfliktų tarp bute buvusių asmenų nebuvo. Liudytojas su A. mėgdavo parėkti vienas ant kito. A. mėgdavo parėkti, būdavo ne savo proto. Vieną kartą buvo susimušę, tai buvo prieš kelias savaites. Kiek atsimena, Žolinių dieną vienas ant kito nerėkavo. Tą dieną močiutė nei su liudytoju, nei su A. nesipyko. Močiutė nemėgdavo pyktis, ji geriau pratylėdavo, jeigu kažkas būdavo blogo, būdavo rami. Tą dieną močiutė labai stipriai prisigėrė, ji buvo senas žmogus, tai greitai prisigerdavo, po pusės „Starkos“ butelio ji vos nuėjo iki kambario. Močiutė dažnai nukrisdavo, atsitrenkdavo į šonus, į duris. Kai prisigerdavo, trenkdavosi į sienas. Močiutė miegodavo virtuvėje, kai pamatydavo, kaip ji rengiasi, visada būdavo mėlynių ant viso močiutės kūno. Motina liudytojui pasakojo, ką ji matė, ką jis darė, t. y., kad jie gėrė su močiute, kad jis tualete kažką darė. Motina labai nervuojasi, apie tai ji nemėgsta daug kalbėti. Jis neatsimena, kaip ėjo į parduotuvę, tik atsimena, kad buvo parduotuvėje, nupirko „Starkos“ butelį ir motinai ledų, bet nežino, ar pirko tuo pačiu metu. Nebuvo tokių atvejų, kad močiutė netinkamai elgtųsi, liudytoją ar A. liestų. Niekada nebuvo to nei matęs, nei apie tai girdėjęs. Paskutiniu metu ir įvykio dieną su močiute grumtis ar liesti vienas kitą liudytojui neteko, nebent palaikydavo jos ranką, kai ji nervuodavosi. Liečiant močiutės ranką, įbrėžimų jam nebuvo padaryta. Dėl ko močiutė buvo nužudyta – nežino. Motina yra minėjusi, jog A. sakė, kad močiutė jam kažką liepė, bet A. buvo ne savo galvoje, jis galėjo prisigalvoti. A. buvo mėgėjas prisigalvoti labai daug dalykų, jeigu kažką pagalvodavo, tai žiūrėdavo į tai, kaip į realybę. Močiutė liudytojo ir A. nevarė iš namų. Ji nenorėjo, kad jie išeitų, niekada nesakydavo išeiti, ji mėgo gyventi su kažkuo, nemėgo gyventi viena.

Ikiteisminio tyrimo metu R. G., 2024 m. rugpjūčio 16 d. apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, tačiau mokyklose ėjo pas psichologą, nes patirdavo patyčias, jo motina gėrė, būdavo liūdnas, buvo depresija. Narkologinėje įskaitoje nėra įrašytas, ankščiau vartojo narkotikus, dabar seniai nevartoja. Butas (duomenys neskelbtini) priklauso jo močiutei D. G.. Su močiute bute gyveno jis, jo broliai A. ir A., motina J. O. G.. Bute yra vienas kambarys ir virtuvė. Jis bute gyvena apie pusantro mėnesio, ankščiau nuomojosi butą šalia. Kadangi išgerdavo, girtas užlipo ant lango palangės ir vaikščiojo, nukrito iš trečio aukšto. Po šito įvykio, kai iškrito pro langą, mama jį priėmė gyventi kartu. 2024 m. rugpjūčio 15 d. namuose buvo mama, brolis A., močiutė. Močiutė jo paprašė nupirkti „Starkos“ butelį, nes norėjo švęsti Žolines. Ėjo į „IKI“ parduotuvę, kuri yra prie namų. Pirko „Starką“, sulčių, motinai ledų. Grįžo namo. Prie stalo sėdėjo jis, močiutė, jo mama, A.. A. išeidavo į lauką, grįždavo, nuolat su jais nesėdėjo. „Starką“ gėrė tik jis ir močiutė, o brolis išgėrė tik du stikliukus. Kai su močiute išgėrė pusę butelio, močiutė daugiau negėrė, nuėjo į virtuvę. Kadangi jai 82 metai, ji labai apsvaigo, sunkiai ėjo į virtuvę. Jie tą dieną nevalgė ir gėrė be užkandos. Jis išgėrė likusį „Starkos“ butelį. Nepamena, ar kažkiek liko. Namuose dar buvo apie 100 ml degtinės paslėpta tualete. Kol sėdėjo prie stalo, motina pradėjo konfliktuoti su močiute, kad ši geria. Jei jis išgeria, motina ir jam pamokslauja. Pati motina bando susilaikyti nuo alkoholio vartojimo, tačiau jai nepavyksta, vis vien išgeria. Jie su A. kartais susimušdavo. A. net ne išgėręs mėgėjas muštis, buvo prieš dvi savaites jam trenkęs, jis trenkė atgal. Su močiute niekas nesimušdavo. Kol sėdėjo su močiute, mama „Starkos“ negėrė. Taip pat prisimena, kad bute buvo pareigūnai. Jis tiesiog „atsijungė“ ant motinos lovos. Kai atsikėlė, pamatė močiutę, gulinčią ant grindų, ji gulėjo po sofa-kėde, ant kurios prieš tai sėdėjo ir gėrė su juo „Starką“. Močiutė gulėjo ant pilvo. Motina sėdėjo ant kitos kėdės prie pat močiutės. Motina sakė, kad gal pati nukrito, užmigo. Neprisimena, kur buvo A.. Pareigūnas pasakė, kad su tokiu mėlynu kaklu pati nenukrito. Neprisimena, ar buvo greitosios pagalbos darbuotojai. Jį pareigūnai sulaikė. Kiek jis atsimena, močiutės jis nesmaugė, kas tai galėjo padaryti, nežino. Pats agresyviausias yra jo brolis A., bet netiki, kad galėtų taip pasielgti. Nebent brolis apsisvaigino aerozoliu, purkšdavo sau į burną. Močiutė nesigydė pas psichiatrus, nebuvo išgerianti, išgerdavo kelis stikliukus ir nueidavo miegoti. Buvo nekonfliktinė. Močiutė jam pati sakė, kad A. konfliktinis tik su juo ir motina, tačiau su ja nekonfliktuodavo. Šeimoje yra problemų su alkoholio vartojimu. Į klausimą, ar turi atminties praradimų, atsakė, kad būna tik po išgėrimų. Kiek atsimena, jis įvykio dieną išgėrė tik „Starkos“, nematė, kad motina gertų, A. išgėrė du ar tris stikliukus „Starkos“ (t. 2, b. l. 26–28).

Liudytojo apklausos 2025 m. kovo 21 d. protokolo duomenimis, R. G. patvirtino 2024 m. rugpjūčio 16 d. duotus parodymus (t. 2, b. l. 86).

Liudytoja R. K. parodė, kad įvykio dieną buvo išvažiavusi grybauti, kai grįžo, jai paskambino A. mama J. ir paprašė iškviesti greitąją, nes jai atrodė, kad močiutė mirusi. Paklausė, kas įvyko. J. atsakė, kad A. su R. šiek tiek gėrė namuose, ji išėjo iš namų, kad nesiklausytų triukšmo ir muzikos, sėdėjo lauke, grįžo, vaikų nėra, močiutė guli ant grindų, pačiupinėjo, kad pulso nejaučia, ir atrodė, kad močiutė mirusi, pasakė, kad nesugeba iškviesti greitosios pagalbos. Liudytoja iškvietė greitąją, tada perskambino J., paklausė, ar greitoji jau atvažiavo. J. atsakė, kad dar ne. Greitoji klausinėjo, ar užčiuopia pulsą, bet liudytoja pasakė, kad nėra įvykio vietoje, jos tik paprašė paskambinti, tada operatorė pasakė, jog mato, kad grietoji jau vietoje. Tada liudytoja paskambino J., girdėjo R. ir A. balsus – jie buvo namuose. J. pasakė, kad greitoji atvažiavo ir sako, kad močiutė negyva, kaip ir pasmaugta. Liudytoja pasakė, kad atvažiuoja. Tada paskambino D., kuri su vyru tuo metu buvo koncerte parke. Paskambinus D., paklausė, ar važiuoja pas močiutę, kvietė greitąją, nes močiutė negyva. Pasakė D., kad važiuoja autobusu pas močiutę ir kad D. taip pat atvažiuotų. D. pasakė, kad atvažiuos. Kai atvažiavo, D. jau buvo, taip pat buvo policija ir jų neįleido. Kai liudytoja atvažiavo, A. su R. jau sėdėjo pareigūnų mašinoje, J. išvežė. Ėjo kalbos, kad močiutė pasmaugta. Lauke buvo susirinkę žmonės, kaimynai. Liudytoja netikėjo, kad močiutė pasmaugta, nes ši labai mylėjo visus vaikus, visus anūkus, ir jie visi labai mylėjo močiutę. Po kiek laiko iš tyrėjų, kai paleido J., sužinojo, kad A. pasmaugė močiutę. Per laidotuves irgi kalbėjo, kad močiutė pasmaugta. Su R. kalbėjo, kai jį paleido. Jis sakė, kad nelabai atsimena, buvo prigėręs, miegojo vonioje, po to prabudo, kad jau guli močiutės lovoje, policijos daug. R. nelabai atsiminė, kas ir kaip buvo. Jis pergyvena, kad taip įvyko, neprisimena arba nepasakoja, nes nenori prisiminti, jam visa tai sunku.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 116–118).

Liudytojas T. L. paaiškino, kad apie 2024 m. rugpjūčio 15 d. įvykį jam nieko nežinoma. Pas kaimynus dažnai muzika grodavo, kažkokie barniai būdavo, bet liudytojas niekada negirdėdavo kažkokių muštynių, kad kažkas kristų. Tik kažkokie barniai, garsus muzikos klausymas. Iš tų kaimynų tik jaunesnius matydavo, kad į parduotuvę vaikšto. Liudytojas apie 3–4 mėnesius gyveno (duomenys neskelbtini), bute virš minimų kaimynų. Jis gyveno ketvirtame aukšte, o kaimynai – trečiame. Nežino, kiek žmonių gyveno tame bute, jis matė du jaunuolius ir jų mamą. Dėl to, kas atsitiko 2024 m. rugpjūčio 15 d. kaimynų bute, pas liudytoją atėjo policijos pareigūnas ir pasakė, kad įvyko žmogžudystė. Kol policininkas neatėjo, liudytojas net nesuprato, kad ten kažkas įvyko, nes tai atrodė kaip paprasta, įprastinė diena. Rugpjūčio 15 d. liudytojas, kai ėjo į parduotuvę, buvo sutikęs vieną iš kaimynų. Kiek matė, šis apsipirko parduotuvėje „IKI“, kuri yra prie pat namų, ir ėjo namo. Ką pirko – nepastebėjo. Tą dieną liudytojas kaltinamojo A. G. nematė. Per Žolines liudytojas dirbo, nes yra fasadininkas, dirba pats sau, dažniausiai dirba nuo 8 val. iki 16 val., bet tą dieną gal anksčiau grįžo namo. Kiek prisimena, buvo išvažiavęs nuo 5 val. ryto ir maždaug priešpiet grįžo namo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. L. davė analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 113–114).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 15 d., 17.16 val., registruotas greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) brigados 0830 pranešimas apie tai, kad atvykę į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), rado mirusią D. G., ant kurios kūno matosi smurto žymės. Su mirusiąja yra neblaivi dukra J. O. G., kuri savo mobilaus ryšio telefono numerio neatsimena (t. 1, b. l. 17).

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. rugpjūčio 16 d. protokolo duomenimis, užfiksuota, kad apžiūrėtas vieno kambario butas Nr. 33, esantis penkių aukštų daugiabučio namo trečiame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Ant daugiabučio namo vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūros metu nustatyta, kad daugiabučio namo laiptinės durys yra metalinės su kodine-magnetine spyna. Užlipus į trečią aukštą, buto įėjimo durys yra dvejos – medinės. Pirmos ir antros įėjimo į butą durys turi po vieną įleidžiamą spyną. Įėjus į butą, patenkama į prieškambarį. Prieškambario dešinėje pusėje yra durys, už kurių yra vonios-tualeto patalpa. Prieškambario gale, kairėje pusėje yra virtuvės kambarys, dešinėje pusėje yra kambarys. Įėjus į kambarį, kairėje pusėje yra du foteliai, priešais juos yra stalas, ant kurio yra trys stikliukai, trys stiklinės, nešiojamas kompiuteris „L. T.“, peleninė su nuorūkomis, sausainiai ir kiti daiktai, prie lango yra lova, kambario dešinėje pusėje yra spintelė, ant kurios yra televizorius, sekcija, spinta. Priešais spintą yra sofa-lova ir kėdė-pufas, ant kurio yra telefonas „Samsung“ ir peleninė su nuorūkomis. Kambario viduryje rastas moteriškos lyties lavonas, gulintis ant dešinio šono, ties sofos–lovos kojūgaliu. Ties lavono sėdmenimis suglamžyta raudonos spalvos paklodė ir raudonos spalvos megztinis su užrašu „FILA“. Lavonas aprengtas mėlynos spalvos suknele, rožinės spalvos naktiniais marškiniais. Apžiūrint lavono kaklo vidurinio trečdalio kairėje yra išreikšta rusva, minkšta, iki 1 cm pločio, 0,2 cm gylio, stranguliacinė vaga, nelygiais kraštais, kurios krašte išskiriamas stranguliacinės vagos gumburuotumas. Stranguliacinė vaga atvira, horizontalios krypties, išskiriama tiek kaklo kairėje, tiek sprande. Veido kairėje apatinio žandikaulio krašto projekcijoje yra 1 iš 4 lengvo intensyvumo poodinė kraujosruva. Analogiška poodinė kraujosruva 4 iš 1,2 smakro apatiniame paviršiuje. Kairio klubo išoriniame paviršiuje 3.2 iš 6,8 žalsva poodinė kraujosruva. Kairės kojos visame ilgyje įvairaus dydžio žalsvai gelsvos poodinės kraujosruvos, šviesėjančiais kraštais. Lavono apžiūros pradžioje aplinkos temperatūra: 25.00 C, sustingimas silpnas kojose, kitose raumenų grupėse neišreikštas. Tiesioje žarnoje: 35,4 C. Lavondėmių pirma stadija, paspaudus atsistato per 8–12 sekundžių. 21.15 val. tiesiosios žarnos temperatūra 34,7 C. Tikėtina mirties priežastis – uždusimas suspaudus kaklą kilpa, mirties laikas 2–6 val. iki apžiūros. Po lavono apžiūros tolimesniam tyrimui buvo paimta raudonos spalvos paklodė ir supakuota į dėžę Nr. 1, taip pat buvo paimtas raudonos spalvos megztinis ir supakuotas į dėžę Nr. 2. Nuo lavono kaklo dešinės ir kairės pusių buvo paimtos dvi nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais. Nuoplovos buvo supakuotos į vokus Nr. 3 ir Nr. 4. Kambaryje priešais spintą, ant kėdės-pufo iš esančios peleninės buvo paimtos nuorūkos (5 vnt.), kurios buvo supakuotos į voką Nr. 5, taip pat kambaryje ant stalo iš kitos esančios peleninės buvo paimtos nuorūkos (3 vnt.), kurios buvo supakuotos į voką Nr. 6. Kambaryje ant stalo buvo rasti trys stikliukai ir trys stiklinės, nuo kurių kraštų, briaunų buvo paimtos nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais. Nuoplovos (6 vnt.) buvo supakuotos į vokus Nr. 7–12. Tolimesniam tyrimui iš buto buvo paimta: kambaryje ant stalo esantis nešiojamas kompiuteris „L. T.“, kuris supakuotas į voką Nr. 13, kambaryje priešais spintą ant kėdės-pufo esantis telefonas „Samsung“, kuris supakuotas į voką Nr. 14, kambaryje prie lango ant lovos po rūbais ir patalyne rasti du telefonai, telefonas „Samsung“, kuris supakuotas į voką Nr. 15, telefonas „Xiaomi“, kuris supakuotas į voką Nr. 16, taip pat ant lovos esančioje rudos spalvos rankinėje rastas telefonas „Samsung“, kuris supakuotas į voką Nr. 17, virtuvės kambaryje ant virtuvinės spintelės dešinėje pusėje rastas mobiliojo ryšio mygtukinis telefonas, kuris supakuotas į voką Nr. 18 (t. 1, b. l. 19–47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1157/2024(01) duomenimis, remiantis D. G., gimusios 1941 m., lavono teismo medicinos tyrimu, GMP kvietimo kortelės 2408217148-1-1, papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgus į mirties aplinkybes, nustatyta: 1. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 19 d., 10.10 val., rodo, kad nuo D. G. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 3–5 paros laiko. 2. D. G. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą. Į tai nurodo kakle stebima vienguba, atvira, horizontali stranguliacinė vaga su kraujosruva, poliežuvinio kaulo ragų abipus lūžiai, skydinės kremzlės ragų abipus lūžiai, skystas kraujas širdies ertmėse, vidaus organų veninė pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas. 3. D. G. lavone nustatyta: 3.1. Kaklo suspaudimas, pasireiškęs stranguliacine vaga su kraujosruva, poliežuvinio kaulo ragų abipus lūžiais, skydinės kremzlės ragų abipus lūžiais, galėjo būti padarytas riboto paviršiaus daiktu (daiktais), neužilgo iki mirties. Kaklo suspaudimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.19 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. 3.2. Poodinės kraujosruvos veide, lūpų gleivinėse su muštine žaizda, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, pilve, juosmens srityje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje galėjo būti padarytos kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), neužilgo iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 3.3. Krūtininės dalies VIII slankstelio lūžis galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), neužilgo iki mirties. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl slankstelio lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 3.4. Dešinės pusės ir kairės pusės daugybiniai šonkaulių lūžiai su kraujo išsiliejimu abipus krūtinplėvių ertmėse, bei žarnų pasaito plyšimas, galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), neužilgo iki mirties. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 3.5. Odos nubrozdinimai dešiniame žaste, kairiame žaste, kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), 4–8 parų laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. D. G. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,92 promilės etilo alkoholio. Kraujyje metilo, propilo, izopropilo, butilo, izobutilo, pentilo, izopentilo alkoholių, acetono nerasta. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. 5. D. G. lavono terpės stipriai veikiančių, narkotinių medžiagų nustatymui buvo imtos, bet nebuvo tirtos. 6. Kaklo suspaudimas galėjo būti padarytas ir su kilpa, kito asmens rankomis, tai yra, galėjo būti padarytas esant trečiųjų asmenų veikai (t. 1, b. l. 55–60).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. pM 33/2024(01) duomenimis, remiantis D. G., gimusios 1941 m., lavono teismo medicinos tyrimu, GMP kvietimo kortelės 2408217148-1-1, papildomų tyrimų duomenimis, atsižvelgus į papildomai pateiktas mirties aplinkybes, nustatyta: 1. Apžiūrint lavoną įvykio vietoje 2024 m. rugpjūčio 15 d., apžiūros metu nustatyta lavondėmių pirma stadija, atsistato per 8–12 sek., sustingimas neišreikštas, aplinkos temperatūra +25 C, tiesiosios žarnos temperatūra +35,4 C, rodo, kad nuo D. G. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 2–6 valandos laiko. Specialisto išvados Nr. M 1157/2024(01) 2, 3.1, 3.2, 3.3, 3.4 punktuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. rugpjūčio 15 d. Specialisto išvados Nr. M 1157/2024(01) 3.5 punkte nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 4–8 parų laikotarpyje iki mirties. 2. D. G. lavone nustatyta: 2.1. Kaklo suspaudimas, pasireiškęs stranguliacine vaga su kraujosruva, poliežuvinio kaulo ragų abipus lūžiais, skydinės kremzlės ragų abipus lūžiais, galėjo būti padarytas riboto paviršiaus daiktu (daiktais), neužilgo iki mirties. 2.2. Poodinės kraujosruvos veide, lūpų gleivinėse su muštine žaizda, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, pilve, juosmens srityje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, krūtininės dalies VIII slankstelio lūžis, dešinės pusės ir kairės pusės daugybiniai šonkaulių lūžiai su kraujo išsiliejimu abipus krūtinplėvių ertmėse, bei žarnų pasaito plyšimas galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), neužilgo iki mirties. 2.3. Odos nubrozdinimai dešiniame žaste, kairiame žaste, kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), 4–8 parų laikotarpyje iki mirties. 3. Specialisto išvados Nr. M 1157/2024(01) 2, 3.1 punktuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti su kilpa, kito asmens rankomis. Specialisto išvados Nr. M 1157/2024(01) 3.2, 3.3, 3.4 punktuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais). Įvertinus sužalojimų lokalizaciją bei pobūdį kūne, pasisakyti, kurie iš jų galėjo būti padaryti priešinantis ar ginantis, nėra galimybės. 4. Specialisto išvados Nr. M 1157/2024(01) 2, 3.1 punktuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti su kilpa, kai labiausiai tikėtinas užpuoliko ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio išsidėstymas užpuolikui esant iš už nugaros. Specialisto išvados Nr. M 1157/2024(01) 3.2, 3.3, 34 punktuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), kai labiausiai tikėtinas užpuoliko ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio išsidėstymas užpuolikui esant priešpriešais. 5. Specialisto išvados Nr. M 1157/2024(01) 2, 3.1 punktuose nustatyti sužalojimai, remiantis sužalojimų pobūdžiu bei lokalizacija kūne, negalėjo būti griūnant ar atsitrenkiant. Specialisto išvados Nr. M 1157/2024(01) 3.2, 3.3, 3.4 punktuose nustatyti sužalojimai, remiantis jų pobūdžiu, bei lokalizacija kūne, visumoje griuvimui nėra būdingi. 6. Po specialisto išvados Nr. M 1157/2024(01) 2, 3.1 punktuose nustatytų sužalojimų nukentėjusioji negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų. Po specialisto išvados Nr. M 1157/2024(01) 3.2, 3.3, 3.4 punktuose nustatytų sužalojimų neatmetama galimybė, kad nukentėjusioji galėjo atlikti aktyvius veiksmus. 7. Visumoje atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją bei pobūdį kūne, nukentėjusioji galėjo būti įvairiose pozose sužalojimų padarymo jai metu. 8. Specialisto išvados Nr. M 1157/2024(01) 2, 3.1 punktuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Specialisto išvados Nr. M 1157/2024(01) 3.2, 3.3, 34 punktuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 44 trauminiais poveikiais. 9. Specialisto išvados Nr. M 1157/2024(01) 2, 3.1 punktuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti riboto paviršiaus daiktu, labiausiai tikėtina, su kilpa. Specialisto išvados Nr. M 1157/2024(01) 3.2, 3.3, 3.4 punktuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais). 10. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį (smūgius) koja (kojomis), bei kaklo suspaudimas galėjo būti padarytas įtariamojo A. G. nurodytu būdu, t. y. įtariamajam būnant iš už nukentėjusiosios nugaros, uždėjus laidą ant nukentėjusiosios kaklo, bei traukiant laido galus į priešingas puses. 11. Poodinės kraujosruvos juosmens srityje, bei pilve su krūtininės dalies VIII slankstelio lūžiu, dešinės pusės ir kairės pusės daugybiniais šonkaulių lūžiais su kraujo išsiliejimu abipus krūtinplėvių ertmėse, bei žarnų pasaito plyšimu galėjo būti padaryti A. G. koja sudavus smūgį (smūgius) D. G. į pilvo/krūtinės sritį. 12. D. G. kūne nustatytas kaklo suspaudimas galėjo būti padarytas papildomam tyrimui pateiktu kompiuterio laidu. 13. D. G. lavono vidinio tyrimo metu nustatyta širdies vainikinių arterijų aterosklerozės III stadija, stenozė iki 50%, širdies raumens stambiažidininė fibrozė, histologiškai židininė fibrozė, židininė kardiomiocitų hipertrofija, fragmentacija, širdies vožtuvų fibrozė, vegetacijos, aortos aterosklerozės IV stadija, 4 laipsnis, kepenų suriebėjimas, būklė po tulžies pūslės pašalinimo, stemplės gleivinės erozijos, kasos fibrozė, histologiškai židininė fibrozė, lipidozė, inkstų sklerozė, daugybinės inkstų cistos, histologiškai mažakraujystė, arteriolių fibrozė, galvos smegenų pamato arterijų aterosklerozės II stadija, stenozė iki 25 procentų, galvos smegenų minkštųjų dangalų fibrozė priežastinio ryšio su mirtimi neturėjo.14. Po nustatytų kūno sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. 15. D. G. kūne pomirtinių sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 66–69).

Specialisto paaiškinimų 2025 m. kovo 28 d. protokolo duomenimis, teismo medicinos ekspertas S. C., atsakydamas į klausimą, keliais smūgiais buvo padaryti D. G. lavone nustatyti galvos sužalojimai, aprašyti specialisto išvados M 1157/2024(01) punkte 3.2, nurodė, kad D. G. lavone nustatyti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais. Atsakydamas į klausimą, keliais smūgiais buvo padaryti D. G. lavone nustatyti kūno sužalojimai, aprašyti specialisto išvados M 1157/2024(01) punktuose 3.2, 3.3 ir 3.4, specialistas paaiškino, kad D. G. lavone nustatyti kūno sužalojimai, aprašyti specialisto išvados M 1157/2024(01) 3.2, 3.3 ir 3.4 punktuose, galėjo būti padaryti mažiausiai keturiasdešimt keturiais trauminiais poveikiais. Atsakydamas į klausimą, keliais smūgiais buvo padaryti D. G. lavone nustatyti rankų sužalojimai, aprašyti specialisto išvados M 1157/2024(01) punkte 3.2, paaiškino, kad D. G. lavone nustatyti rankų sužalojimai, aprašyti specialisto išvados M 1157/2024(01) 3.2 punkte, galėjo būti padaryti mažiausiai septyniolika trauminių poveikių. Atsakydamas į klausimą, keliais smūgiais buvo padaryti D. G. lavone nustatyti kojų sužalojimai, aprašyti specialisto išvados M 1157/2024(01) 3.2 punkte, nurodė, kad D. G. lavone nustatyti kojų sužalojimai, aprašyti specialisto išvados M 1157/2024(01) 3.2 punkte, galėjo būti padaryti mažiausiai penkiolika trauminių poveikių. Atsakydamas į klausimą, ar nukentėjusioji D. G. sužalojimų jai padarymo metu jautė ypatingą skausmą, specialistas paaiškino, kad po nustatytų kūno sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Pasisakyti, ar skausmas galėjo būti ypatingas, nėra galimybės (t. 1, b. l. 71–72).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Biologinių tyrimų skyriaus specialisto išvados Nr. IBPS-V-2526625-24 duomenimis, ant tirti pateiktų D. G. dešinės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta žmogaus kraujo. Nustatytas moters genotipas, tinkamas asmens tapatybei, kuris sutampa su D. G. genotipu, tačiau negalima atsakyti, ar gautas genotipas yra iš žmogaus kraujo ar žmogaus biologinių pėdsakų. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-23. Ant D. G. dešinės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu gautas mišrus, ne mažiau nei dviejų vyrų Y haplotipas, tinkamas lyginamajam tyrimui atlikti, kurio sudėtyje yra R. G. ir A. G. Y haplotipus sudarantys alelių rinkiniai, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant D. G. dešinės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu rasti, lyginamajam tyrimui atlikti tinkami vyro biologiniai pėdsakai, nes atlikto Y chromosomos tyrimo rezultatai rodo, kad R. G. ir A. G. sieja giminystės ryšys pagal bendrą protėvį – vyrą. Ant tirti pateiktų D. G. kairės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta žmogaus kraujo. Nustatytas moters genotipas, tinkamas asmens tapatybei, kuris sutampa su D. G. genotipu, tačiau negalima atsakyti, ar gautas genotipas yra iš žmogaus kraujo ar žmogaus biologinių pėdsakų. Ant D. G. kairės rankos nagų nuokarpų su panagių turiniu gautas Y haplotipas, tinkamas lyginamajam tyrimui atlikti, kuris sutampa su R. G. ir A. G. Y haplotipais (t. 1, b. l. 197–201).

Kitų objektų apžiūros 2024 m. lapkričio 6 d. protokolo duomenimis, užfiksuota J. O. G. mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A33 5G“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), apžiūra. Peržiūrėjus J. O. G. 2024 m. rugpjūčio 15 d. skambučius, nustatyta, kad adresatui, pasivadinusiam „R.“ (tel. (duomenys neskelbtini), priklauso R. G.), J. O. G. skambino 14.56 val., 16.11 val., 17.00 val., 17.04 val., 17.08 val. Adresatui „M“ (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) buvo skambinta 14.54 val., pokalbio trukmė 2 sekundės. Adresatui „A.“ (telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklauso A. G.) buvo skambinta 16.12 val., adresatas neatsiliepė. Adresatui „D. N.“ (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) buvo skambinta 16.12 val., pokalbio trukmė 1 sekundė. 16.41 val., 18.16 val., 18.17 val. praleisti adresato „D.“ (D. M.) skambučiai. J. O. G. ir adresatas „D.“ susiskambino ir bendravo 16.57 val., 16.58 val., 17.02 val., 17.17 val., vyko pokalbiai. Su adresatu „R“ (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) J. O. G. bendravo 16.58 val., 17.03 val., 17.04 val., 17.07 val., 17.24 val., vyko trumpi pokalbiai. 17.06 val. J. O. G. skambino numeriu 313, pokalbio nebuvo. 19.31 val. J. O. G. praleido skambutį iš numerio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 159–169).

Kitų objektų apžiūros 2024 m. lapkričio 6 d. protokolo duomenimis, užfiksuota žuvusios D. G. mobiliojo ryšio telefono „Texet TM-101“, IMEI (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrint telefoną, nustatyta D. G. 2024 m. rugpjūčio 15 d. niekam neskambino. D. G. 2024 m. rugpjūčio 15 d. skambino tik vienas adresatas „J.“, telefono numeris (duomenys neskelbtini) (numeris priklauso J. O. G.), skambinta 14.58 val.. Į skambutį D. G. neatsiliepė (t. 1, b. l. 183–191).

Tarnybinio 2024 m. rugsėjo 2 d. pranešimo „Dėl telefono numerių išklotinių analizės“ duomenimis, buvo gautos R. G. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele-2“), A. G. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė Lietuva“) ir J. O. G. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele-2“) įeinančių/išeinančių skambučių, sms žinučių ir interneto prisijungimų išklotinės su bokštų celių koordinatėmis nuo 2024 m. vasario 16 d., 0.00 val., iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., 12.30 val. Atlikus A. G. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę nustatyta: 2024 m. rugpjūčio 15 d., 16.12 val., 8 681 87875 (J. O. G.) įeinantis praleistas skambutis (duomenys neskelbtini) (A. G.). Telefono numeris visą dieną jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Bokštų veikimo diapazonas apima įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Atlikus R. G. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę nustatyta: 2024 m. rugpjūčio 15 d., 11.31 val., (duomenys neskelbtini) (R. G.) išeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (J. O. G.) trukmė 40 s. Celė (duomenys neskelbtini); 16.03 val. (duomenys neskelbtini) (R. G.) išeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (J. O. G.) trukmė 92 s. Celė (duomenys neskelbtini); 16.10 val. (duomenys neskelbtini) (J. O. G.) įeinantis skambutis (duomenys neskelbtini) (R. G.) trukmė 17 s. Celė (duomenys neskelbtini). Telefono numeris visą dieną jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Bokštų veikimo diapazonas apima įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Atlikus J. O. G. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę nustatyta: telefono numeris visą dieną jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Bokštų veikimo diapazonas apima įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi ne J. O. G., o kitas asmuo (t. 2, b. l. 7–9).

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2025 m. kovo 7 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminio tyrimo dalis įtariamųjų R. G. ir J. O. G. atžvilgiu nutraukta, konstatavus, jog jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (t. 2, b. l. 63–78, 173–188).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2494/2024(01) duomenimis, R. G. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,69 promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, karfentanilio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (t. 2, b. l. 99).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2493/2024(01) duomenimis, A. G. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, karfentanilio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (t. 4, b. l. 58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2538/2024 (01) duomenimis, remiantis A. G., gimusio 2005 m., apžiūra, nustatyta: 1. A. G. kūne nustatyti odos nubrozdinimai žastuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais šiurkštų paviršių, galimai 12 val. bėgyje iki apžiūros. 2. A. G. kūne nustatyti odos nubrozdinimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų susidarymo metu turėjo jausti fizinį skausmą. 3. A. G. kūne nustatyti odos nubrozdinimai žastuose padaryti mažiausiai trimis trauminiai poveikiais. Nustatyti sužalojimai įtariamojo kūne neatitinka lavono radimo aplinkybių. 4. A. G. kūne nustatyti odos nubrozdinimai žastuose padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina remiantis į šiurkštų paviršių. 5. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo įtariamasis sužalojimų susidarymo metu. 6. A. G. kūne nustatyti odos nubrozdinimai žastuose galimai susidarė remiantis į šiurkščius paviršius (t. 4, b. l. 62–65).

Kitų objektų apžiūros 2024 m. rugpjūčio 26 d. protokolo duomenimis, apžiūrėtas juodas kompiuterinis laidas. Nustatyta, kad šio laido ilgis 140 cm. Vienas laido galas baigiasi kištuku, kitas – trimis apnuogintais laidais (t. 3, b. l. 118–123).

A. G. kaltinamas itin žiauriai nužudęs savo artimą giminaitę. Savo kaltę dėl močiutės nužudymo kaltinamasis pripažino, teigė, kad visų nusikaltimo detalių neprisimena, tačiau pamena, kad kilo konfliktas tarp jo, A. G., ir močiutės, nes ji varė jį iš namų, jis močiutei spyrė ir ją užsmaugė laidu, traukdamas laidą į priešingas puses iš už nugaros. Smūgių sudavimo močiutei jis neprisimena. Teisėjų kolegija vertina, kad kaltinamojo parodymus bylos duomenys patvirtina bei detalizuoja.

Kaltinamojo brolis R. G., kaip nustatyta jo paties bei kaltinamojo A. G. parodymais, nužudymo nematė. Pats liudytojas atsiminė tik alkoholio pirkimą ir vartojimą kartu su močiute, teigė, jog to, kas vyko vėliau, neprisimena, atsipeikėjęs jis pamatė močiutę jau negyvą ir atvykusius policijos pareigūnus. Iš motinos žodžių žino, kad jis, R. G., buvo tualete, ten ar miegojo, ar vėmė, buvo ten kažkaip užstrigęs. Jis žino, kad buvo išėjęs iš buto, vaikščiojo kažkur lauke, nes tai jam pasakė šeima ir policija, bet pats to neatsimena. Atsakydamas į klausimą apie užfiksuotus telefoninius skambučius tarp jo ir motinos, J. O. G., nurodė, kad neatsimena, ar kažkam skambino, kai močiutė buvo rasta negyva. Jeigu skambino 16.03 val., tai galimai dėl to, kad močiutei kažkas atsitiko, bet to skambučio neatsimena. Nurodė, kad kai išgeria, jam būna prastai su atmintimi. Kaltinamasis A. G., atsakydamas į klausimus apie įvykio aplinkybes, paaiškino, jog brolis R. nužudymo metu buvo užsidaręs tualete. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus parodymus bei alkotesterio tikrinimu R. G. 2024 m. rugpjūčio 15 d., 17.57 val., nustatytą sunkų, 2,63 promilės, girtumą, neturi pagrindo išvadai, kad kaip liudytojas apklaustas R. G. sąmoningai nutylėtų aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Visgi šio liudytojo parodymai patvirtina, kad nužudymo metu įvykio vietoje – bute, buvo tik trys asmenys – pats liudytojas, kaltinamasis bei jų močiutė D. G..

J. O. G. aiškino, kad įvykio metu buvo išėjusi iš namų, nes nenorėjo dalyvauti išgertuvėse. Jai išeinant, namuose buvo jos mama ir du sūnūs – R. ir A.. Grįžusi pamatė savo motiną negyvą, abiejų sūnų – R. ir A. – tuo metu namuose nebuvo. Pirmas grįžo sūnus R., vėliau – A., kuris, pamatęs policijos pareigūnus, iš karto ištiesė prieš save rankas. Šios liudytojos parodymai taip pat leidžia daryti išvadą apie bute nužudymo metu buvusius tris asmenis.

Kaip minėta, A. G. savo kaltę pripažino. Konstatuotina, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis siekė sušvelninti savo vaidmenį – aiškino apie tariamai buvusį močiutės nepadorų elgesį, išprovokavusį jo agresiją, visgi pažymėtina, kad pripažindamas nužudymą, kaltinamasis pats paaiškino jo mechanizmą – močiutę užsmaugė laidu, traukdamas laidą į priešingas puses iš už nugaros, o parodymų patikrinimo vietoje metu parodė ir nusikaltimo įrankį – laidą. Aptartos aplinkybės, nesant įvykio liudytojų, gali būti žinomos tik pačiam kaltininkui, todėl teisėjų kolegija neabejoja kaltinamojo parodymų tikrumu.

Kaip matyti iš specialisto išvados, D. G. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklą, išvados 3.2, 3.3, 3.4 punktuose nustatyti sužalojimai (poodinės kraujosruvos veide, lūpų gleivinėse su muštine žaizda, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, pilve, juosmens srityje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, krūtininės dalies VIII slankstelio lūžis, dešinės pusės ir kairės pusės daugybiniai šonkaulių lūžiai su kraujo išsiliejimu abipus krūtinplėvių ertmėse, bei žarnų pasaito plyšimas) remiantis jų pobūdžiu, bei lokalizacija kūne, visumoje griuvimui nėra būdingi, šie sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 44 trauminiais poveikiais, nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį (smūgius) koja (kojomis), kaklo suspaudimas galėjo būti padarytas A. G. nurodytu būdu, t. y. jam būnant iš už nukentėjusiosios nugaros, uždėjus laidą ant nukentėjusiosios kaklo bei traukiant laido galus į priešingas puses.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, A. G. inkriminuotos veikos aplinkybės – tai, kad jis sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 44 smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, o būtent į galvą, kūną, galūnes, padarydamas poodines kraujosruvas veide, lūpų gleivinėse su muštine žaizda, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, pilve, juosmens srityje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, krūtininės dalies VIII slankstelio lūžį, dešinės pusės ir kairės pusės daugybinius šonkaulių lūžius su kraujo išsiliejimu abipus krūtinplėvių ertmėse bei žarnų pasaito plyšimą bei, jam būnant D. G. už nugaros, uždėjęs nukentėjusiajai ant kaklo kompiuterinį laidą, traukdamas laido galus į priešingas puses, tyčia spaudė D. G. kaklą, padarydamas kaklo suspaudimą, pasireiškusį stranguliacine vaga su kraujosruva, poliežuvinio kaulo ragų abipus lūžius, skydinės kremzlės ragų abipus lūžius, dėl ko ji nuo uždusimo suspaudus kaklą vietoje mirė – pasitvirtino.

Iš kaltinamojo parodymų, mirusiajai padarytų sužalojimų pobūdžio spręstina apie kaltinamojo kaltės formą. Kaltinamasis, kaip konstatuota teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, galintis suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, iš jų – ir į galvą, spausdamas jos kaklą laidu, neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo močiutė gali mirti, ir to norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis nurodė savo elgesio motyvą – sukilusį pyktį konflikto su močiute metu, pripažino, jog jo elgesiui turėjo įtakos girtumas.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis. Teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nukentėjusysis nužudomas artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-55-699/2017). Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-235-222/2016).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kvalifikavimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą nepasitvirtino.

Kaltinamąjį, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą charakterizuojantys duomenys

A. G. neteistas (t. 5, b. l. 11), baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto (2024 m. liepos 11 d., 2024 m. birželio 24 d., 2024 m. birželio 8 d., 2024 m. gegužės 23 d., 2023 m. lapkričio 25 d.), už tai, kad vartojo alkoholinį gėrimą – alų, būdamas jaunesnis negu dvidešimt metų (2023 m. gegužės 19 d.) (t. 5, b. l. 13–18), nedirba (t. 5, b. l. 19), turi regos negalią, viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 4, b. l. 70, 72), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą nesikreipė (t. 5, b. l. 71).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)2024 duomenimis, įvertinus tai, kad A. G. yra gydytas dėl centrinės nervų sistemos patologijos, yra patyręs galvos sumušimą (kas gali sąlygoti organinius psichikos sutrikimus), įgijęs tik pradinį išsilavinimą bei augo socialiai deprivuotoje aplinkoje (dėl to tikslingas vertinimas dėl silpnaprotystės), siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos ir psichologinę būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, individualius psichologinius, intelektinius ir emocinės būklės ypatumus, galėjusius turėti esminės įtakos asmens elgesiui veikos padarymo metu, tikslinga jam skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (t. 4, b. l. 101).