Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Linai Lesnikovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O.J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal O.J. skundą dėl Klaipėdos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio 2008-05-21 nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-05-12 Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008-01-17 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad O.J. Klišių k., Klaipėdos r., užtvėrė servitutinį kelią metaline užtvara bei žvyro krūva. O.J. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūno (toliau – ir Institucijos) 2008-05-21 nutarimu O.J. pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį paskirta 750 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O.J. prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Jis papildomai nurodė, jog varteliai yra 1 metro aukščio ir juos pastatė vaikai, siekiant, kad į tėvų sodybą nevažiuotų atsitiktiniai žmonės.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 145 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimą, važiavimą asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių kelių eismui sudarymą, tarp jų kelio dangos užteršimą.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Skundžiamame nutarime (b.l. 33) bei administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 31-32) nurodyta, kad 2008-01-17 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad O.J. Klišių k., Klaipėdos r., užtvėrė servitutinį kelią metaline užtvara bei žvyro krūva, sudarydamas kliūčių kelių eismui.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2008-01-17 žemės naudojimo patikrinimo akte (b.l. 35-36) nurodyta, kad per A.J. žemės sklypą einantis kelias yra užtvertas metaliniais vartais; pasibaigus per A.J. žemės sklypą einančiai kelio atkarpai, toliau kelias yra bendro naudojimo ir yra užtvertas įkastais metaliniais stulpais, užverstas žvyro krūva; turimais duomenimis kelią užtvėrė A.J. vyras O.J.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia sudaręs kliūtis kelių eismui. Jis nurodo, kad vartus, vedančius į jo žmonos A.J. sodybą pastatė vaikai, o jis dėl savo sunkios sveikatos būklės ir negalėjo sudaryti kliūčių eismo saugumui. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad A.J. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klišių k., Klaipėdos r., 0.2468 ha žemės plotui nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) (b.l. 37-38). Iš pateikto žemės sklypo plano (b.l. 39) matyti, jog kelias, kuriam nustatytas servitutas baigiasi ties A.J. sodyba ir į kairę pusę nuo servitutinio kelio eina vietinis kelias.

Iš Institucijos pateiktų fotonuotraukų (b.l. 55-57, 65-66) nematyti, kurioje vietoje sukasti metalinis vamzdis ir betoniniai stulpai bei supiltas žvyras. Pagal nuotraukose užfiksuotą faktinę kliūčių buvimo vietą, matyti, jog jos sukastos ne servitutiniame kelyje, kuris eina į A.J. sodybą, bet kairėje kelio pusėje, tačiau iš fotonuotraukų nesimato, ar toje vietoje yra koks kelias. Pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, jog kelias yra užtvertas metaliniais stulpais ir užverstas žvyro krūva, tačiau fotonuotraukose ir Institucijos rašte, kuriame užfiksuotos faktinės patikrinimo aplinkybės (b.l. 64) nurodyta, jog į kelią įkastas metalinis vamzdis, betoniniai stulpeliai ir šalia suversta žvyro krūvą, šių aplinkybių neneigia ir liudytojas V.S., surašęs žemės naudojimo patikrinimo aktą.

Jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.119 straipsnio 2 dalis). Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kelias, kuriame neva sudarytos kliūtys eismui, buvo matuotas t.y. neaišku, ar buvo nustatytas kelio plotis. Fotonuotraukose nurodytas 4 m. plotis tarp sukastų metalinių vamzdžių, kuris pagal Institucijos pateiktą raštą nustatytas A.J. parodymais. Akivaizdu, kad neatliktas užtverto kelio matavimas, todėl neįmanoma nustatyti, ar pažeistas 4 metrų kelio plotis, kuriuo galima naudotis.

Faktinė bylos medžiaga nepakankama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t.y. išmatuoti kelio, kurio eismui sudarytos kliūtys, plotį, išsiaiškinti, ar užtvertas kelias yra servitutinis, nustatyti, kada padarytas pažeidimas (siekiant nustatyti ar nepažeisti terminai), kas konkrečiai ( O.J. ar jo vaikai ) užtvėrė kelią.

ATPK 272 straipsnis reglamentuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir numato, jog šis asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kuria jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje.

Skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo inter alia grindžia procesinių teisių pažeidimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog administracinė byla Institucijoje išnagrinėta jam nedalyvaujant, nors 2008-05-21 jis buvo atvykęs į Klaipėdos rajono policijos komisariatą, pas viršininko pavaduotoją V.Zubauską, kaip ir buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl jis negalėjo realizuoti įstatyme numatytų teisių inter alia duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, reikšti prašymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog nutarimą priėmusi pareigūnė D.Lučinskienė, jam atvykus pas policijos pareigūną V.Zubauską, pasakė, kad jo nebus, todėl O.J. išvyko į namus. Akivaizdu, jog bylą išnagrinėjo ne administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas policijos pareigūnas, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bylos nagrinėjime nedalyvavo. Pažymėtina, jog Institucijos atstovui neatvykus į bylos nagrinėjimą, teismas negali nustatyti, ar O.J. buvo atvykęs į Kretingos rajono policijos komisariatą ir ar buvo pažeistos jo procesinės teisės.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.

O.J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole aprašant administracinio teisės pažeidimo esmę nurodyti šie jam inkriminuojamos veikos objektyvieji požymiai: užtvėrė servitutinį kelią metaline užtvara bei žvyro krūva, tokiais veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus minėtą administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, nėra aiškus O.J. reiškiamas kaltinimas, t.y. kokią veiką jis padarė (ATPK 145 straipsnio dispozicijoje išdėstytos kelios atskiros veikos). Nesant tinkamai suformuluotam asmeniui reiškiamam kaltinimui yra pažeidžiama traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisė į gynybą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pastebėtina, kad pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga patvirtina, kad 2008 m. gegužės 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas O.J. surašytas už tai, kad 2008-01-17 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento žemės naudojimo patikrinimo aktu buvo nustatyta, jog jis žemės sklype, Klišių k., Klaipėdos r., priklausančiame A.J., užtvėrė servitutinį kelią metaline užtvara bei žvyro krūva. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas pažeidimo padarymo laikas. Administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas yra ypač svarbus – visų pirma, siekiant išsiaiškinti ar nebuvo pažeisti ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai, todėl jo nenurodymas vertintinas kaip esminis procesinis pažeidimas. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole, pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, nėra užfiksuotas konkretus veikos padarymo laikas t.y. kada buvo sudarytos kliūtys eismo saugumui, nenurodyta, kokią veiką O.J. padarė.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl nekompetentingo subjekto, priėmusio skundžiamą nutarimą, atmetami kaip nepagrįsti. ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog ATPK 145 straipsnyje numatytus pažeidimus nagrinėja įgalioti aukštesniosios ir vidutinės grandžių pareigūnų policijos laipsnius turintys pareigūnai, kuriems pavesta atitinkamų taisyklių laikymosi priežiūra. Nutarimą priėmusi policijos pareigūnė D.Lučinskienė 2008-02-19 Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 68-V-14 yra įgaliota nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, išskyrus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir priimti šiose bylose sprendimus (b.l. 69). Pagal Klaipėdos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininko pareigybės aprašymo 15 punktą, D.Lučinskienė asmeniškai atsako už eismo saugumo ir avaringumo prevenciją (b.l.70).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad surašant protokolą būta pažeidimų – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1673/2007).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nutarimas naikintinas ir byla grąžinama Institucijai nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina tinkamai suformuluoti kaltinimą, pagrįsti jį faktiniais duomenimis bei nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos rajono policijos komisariato 2008-05-21 nutarimą, kuriuo O.J. pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį paskirta 750 Lt bauda, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui