Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2016 m. birželio 4 d. apie pietus grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kartu su žmona išgėrę alkoholio, tarpusavyje sukonfliktavo dėl dukros elgesio, tačiau žmonai negrasino. Nusprendęs, kad ginčytis beprasmiška, gerdamas alkoholį pradėjo žiūrėti televizorių. Kadangi per daug išgėrė, kažkuriuo momentu užmigo. Pabudo pajutęs kažkieno tempiamas, nesuprato nei kas, nei kur tempia, matė tik šešėlius, kad jie vienodai apsirengę. Suveikus savisaugos instinktui, kadangi pats dirba apsaugoje, bei tuo metu nesuprantant, kodėl ir kur tempiamas, lyg priešinosi. Prisimena, kad buvo kažkur įsigriebęs į turėklus. Jei jis užgavo pareigūnus, tai netyčia, panikuodamas, nes tuo metu jam veikė savisaugos instinktas. Dėl išgerto alkoholio jis buvo neadekvatus. Galutinai atsipeikėjo jau surakintas antrankiais būdamas policijos automobilyje. Neprisimena, kad jam būtų buvęs panaudotas elektrošokas. Galutinai „atsigavo“ kitą dieną apie pietus kameroje. Matė, kad jo lūpa buvo su kraujosruva, skaudėjo ranką, krūtinės ląstą, kvėpavo jausdamas skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė (b. l. 57-58, 62), kad 2016-06-04 apie pietus su žmona E. B. kartu vartojant alkoholį, kilo šeimyninis konfliktas, po ko žmona išėjo į svetainę kviesti policijos, o jis atsigulė ir užmigo. Pabudęs pamatė įeinančius pareigūnus. Nepamena, ką sakė pareigūnai, bet suprato, kad jį nori išvežti. Dėl to jis įsikibo į laiptų turėklą. Jis neatsimena, kokiais veiksmais priešinosi, pamena, kad neleido uždėti antrankių. Neatsimena, ar stumdė pareigūnus, ar bandė įspirti, suduoti. Galėjo tai padaryti nebent netyčia. Galėjo taip būti, kad užgavo pareigūnus, kurie norėjo jį išvežti iš namų, tačiau tai darė nesąmoningai, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Dėl parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tyrėjas jam pasakė aplinkybę, jog pas juos į namus buvo atėję pareigūnai, ir kaltinamasis su tokiu teiginiu sutiko ir paminėjo, kad į namus buvo atvykę pareigūnai. Tyrėjas jam uždavinėjo klausimus, ir jis atsakinėjo. Teigia šiuo metu jau ne viską prisimena, tačiau nemano, kad apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikslesnes aplinkybes, tuo metu nemelavo, atsakinėjo kaip robotas ir tuo metu daug ko neprisiminė, tačiau tuo metu jam atrodė, kad pasakoja teisingai.

Nors kaltinamasis A. B. neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis T. J. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 25), kad 2016-06-04 apie 17 val. važiavo į iškvietimą, kad vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvažiavus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja – kaltinamojo sutuoktinė, kuri paaiškino, kad jai vyras grasino susidoroti, sumušti, naudojo psichologinį smurtą, taip pat ją gaudė po kiemą. Ji verkė, buvo išsigandusi, aiškino, kad tai ne pirmas kartas. Nusileidus į rūsio patalpas, kur pareiškėjos nurodymu buvo jos vyras, jie rado vyriškį, kuriam jie išaiškino teises, kuo yra kaltinamas, paaiškino, kad reikės vykti į komisariatą dėl smurto artimoje aplinkoje. Vyriškis pats vaikščiojo, niekas jo netempė, tačiau atsisakė vykti į komisariatą – įsikibo į turėklą. Perspėjus keletą kartų, kad, jeigu nevykdys teisėtų reikalavimų, bus pavartotas tazeris, vyriškiui laikantis už turėklų, kolega panaudojo elektroimpulsinį prietaisą „Taser“. Vyriškis, atsisukęs į nukentėjusįjį, trenkė jam į veidą, bet nepataikė, tada stūmė. Stumiamas nukentėjusysis atsitrenkė į sieną bei atsitrenkdamas kažkaip susižalojo pirštą. Po to vyriškis, atsisukęs į kolegą T. S., pastarajam spyrė į krūtinę. Po to jie vyriškį pargriovė ant grindų ir uždėjo antrankius. Paaiškino, kad, norint uždėti antrankius, kadangi vyriškis buvo įsikibęs į turėklus, pareigūnai bandė jį nuo tų turėklų atplėšti. Kadangi vyriškis priešinosi, buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“ ir uždėti antrankiai. Į įvykio vietą jie atvyko uniformuoti. Nuėjus pas kaltinamąjį į rūsį, kaltinamasis nemiegojo, kėlėsi iš lovos, buvo apsirengęs, tik be tapkių. Nukentėjusiojo nuomone, kaltinamasis tuo metu suprato, jog jie policijos pareigūnai, suprato, kad reikės važiuoti su jais į komisariatą ir dėl tos priežasties įsikibo į turėklus. Atvykus matėsi, kad kaltinamasis buvo neadekvatus (komisariate jam buvo nustatyta 3,11 prom. girtumas). Palaiko pareikštą 500 eurų civilinį ieškinį. Mano, kad prašoma priteisti suma galėtų būti mažesnė, bet dydžio įvardinti negali, nes nežino. Atvykus į įvykio vietą, pirminis nukentėjusiosios paaiškinimas užrašomas „smurto lapuose“, vėliau tyrėjas apklausia papildomai. Nukentėjusiajam nepasirodė, kad nukentėjusioji būtų buvusi neadekvati, jokio kvapo nuo jos nejuto. Elektrošokas vyriškiui suveikė, bet jo veikimas nėra toks, kad, jį panaudojus, žmogus sustoja ir nieko nedaro. Pirmą kartą panaudojus elektrošoką, pilietis nenurimo. Jei ant kaltinamojo būtų buvę sužalojimų, jo nebūtų uždarę į areštinę. Uždarant į areštinę, sulaikytieji apžiūrimi, ar yra kažkokie sužalojimai, jei jie nustatomi, jie vežami į ligoninę nustatyti, nuo ko ir kaip sužalojimai atsirado.

Nukentėjusysis T. S. parodė, kad 2016-06-04 patruliuojant buvo gautas iškvietimas iš VPK budėtojo, kad Kauno r., (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nedelsiant nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko nukentėjusioji, prisistačiusi šio kaltinamojo sutuoktine, ir paaiškino, kad sutuoktinis jai grasino susidoroti, vaikėsi ją po kiemą. Nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, sutrikusi, labai verkė. Nurodė, kad kaltinamasis yra rūsyje. Pareigūnams nusileidus į rūsį, rado sėdintį vyriškį, jį įspėjo, kad yra sulaikomas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kad bus pristatinėjamas į komisariatą. Vyriškis pareiškė, kad niekur nevažiuos, priėjęs įsikibo į koridoriuje esančius turėklus, vėl pareiškė, kad niekur nevažiuos, kad pareigūnai prieš jį neturi jokių teisių. Minėtą vyriškį jie keletą kartų įspėjo, kad jis nutrauktų savo veiksmus, paleistų turėklus, įspėjo, kad prieš jį gali būti panaudotos policijos spec. priemonės. Asmuo vis tiek laikėsi už turėklų, bandant uždėti atrankius, priešinosi, bandė suduoti kolegai į veidą, dėl ko šis atsitrenkė į sieną, patyrė sužalojimus. Buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“, tačiau kaltinamasis atsisukęs spyrė nukentėjusiajam į pilvą. Tada panaudojus kovinių imtynių veiksmus, vyriškis buvo pargriautas ant žemės, jam buvo uždėti antrankiai, jis buvo nuvestas ir pasodintas į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą bei pristatytas į komisariatą. Raudonajame kryžiuje nukentėjusiajam specialistai išaiškino, kad ta vieta, kur jam sudavė kaltinamasis yra ne pilvo sritis, o krūtinės sritis. Palaiko civilinį ieškinį, mano, kad gal būtų protinga priteisti jam iš kaltinamojo mažesnę sumą.

Nuvykus pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, jie turi teisę sulaikyti ir asmenį sulaiko pagal pasitvirtinusį smurto artimoje aplinkoje faktą. Paaiškinimus vėliau priiminėja spec. grupė, tyrėjas. Nukentėjusiosios paaiškintos aplinkybės, kad jai grasino, kad tai buvo ne pirmas kartas, patvirtino, kad faktas pasitvirtino. Iš pažiūros, nesimatė, kad nukentėjusioji buvo vartojusi alkoholį. Elektrošoko panaudojimu žala kito asmens atžvilgiu nedaroma. Iš minėto prietaiso eina elektros impulsas kūnu ir susitraukia raumenys. Kiekvienam žmogui poveikis yra kitoks, būna, kad kitiems elektrošokas ir neveikia. Kaltinamasis pirmiausia trenkė kolegai, po to, atsisukęs trenkė nukentėjusiajam į pilvą (krūtinės sritį).

Liudytoja E. B. parodė, kad kaltinamasis – buvęs sutuoktinis, su juo gyvena atskirai. Ji buvo išsikvietusi policiją, ir pareigūnai buvo atvažiavę jos ginti. Gali būti, kad įvykis buvo birželio 4 d., šeštadienį „Prisibaliavojęs“ buvęs sutuoktinis išlaužė užrakintas jos kambario duris ir įėjęs pradėjo prie jos agresyviai kabinėtis – visokiais žodžiais pradėjo ją kolioti, grasino ją užmušti, agresyviai ėjo link jos. Ji išsigandusi, kad jos nesumuštų, greitai išbėgo į lauką. Jis pradėjo ją vaikytis po sodą, todėl ji išbėgo į gatvę, kad susirasti saugią vietą ir išsikviesti pagalbą. Liudytoja parodė, kad bijojo A. B. agresijos, nes, kaip suprato iš jo elgesio, jis norėjo ją mušti, kad tai buvo ne pirmas kartas. Policijai paskambino iš kaimynės. Kviesdama policiją, pasakė bijanti, jog agresyvus buvęs sutuoktinis nori ją primušti, kad skambina iš kaimynės, nes bijo grįžti namo.

Šiuo metu neatsimena, ar kviesdama policiją sakė žodžius, kad sutuoktinis grasina nužudyti, užmušti, susidoroti. Atsimena tik, kad sakė labai bijanti. Tuo metu ji dėl grasinimų patirto išgąsčio buvo šoke, strese, gėrė vaistus, bijojo. Atvykstančių pareigūnų laukė gatvėje. Jiems pasakė, kad sutuoktinis prisigėrė, išlaužė duris, kažką šnekėjo apie grasinimus ją nužudyti, kad į vidų neis, nes bijo. Į vidų nuėjo kartu su pareigūnais. Matė, kaip buvęs sutuoktinis policijos buvo sulaikytas. Koridoriukyje pasidėjo visos grumtynės: labai agresyviai nusiteikęs A. B. puolė pareigūnus, spardė, kažkuriam įspyrė, priešinosi pareigūnams: mosikavo rankom, rėkavo, stumdė. Spyris buvo ne vienas. Pareigūnai panaudojo elektrošoką, uždėjo antrankius ir išvedė. Panaudojus elektrošoką, kaltinamasis čiut suklupo, tada atsikėlė ir vėl iš naujo pradėjo spardytis. Po to davė dar vieną impulsą, ir jis nukrito. Tada jam užlaužė rankas ir uždėjo antrankius. Po elektrošoko kaltinamasis sąmonės neprarado. Po antro elektrošoko buvęs sutuoktinis vis tiek priešinosi, nenorėjo išeiti. Tą dieną kaltinamasis gėrė vienas, ji kartu nesivaišino. Jau dvidešimt metų su kaltinamuoju gyvena atskirai. Priešinantis buvo, kad A. B. buvo įsikibęs į turėklus ir jų nepaleido, nes nenorėjo išeiti. Dar buvo, kad Blinstrubas siekė kabojusios savo striukės kišenės, kurioje, ji aiškiai žinojo, buvo elektrošoko prietaisas. A. B. pareigūnams išvežus, ji elektrošoko prietaisą, išėmusi iš sutuoktinio drabužio kišenės, paslėpė, kad grįžęs sutuoktinis jo nepanaudotų prieš ją. Jai buvo atsiųstas nutarimas, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kad nebuvo nustatyta, jog buvo padaryta nusikalstama veika, kad nepakankamai įrodymų. Nutarimo neskundė, nes nematė prasmės. Šiaip su A. B. kalbasi apie bendrus reikalus, vaikus, šunį, elektrą.

Liudytojas P. V. parodė, kad jis vykdė A. B. apklausą. Apklausos metu kažko išskirtinio nepastebėjo, kaltinamasis kaltu nei prisipažino, nei neprisipažino. Iš pradžių apklausiamas žmogus papasakoja, po to jis, kaip tyrėja, tikslindamas rašo. Apklausinėjamas A. B. buvo blaivus, apie tai liudytojas sprendė iš bendros būsenos: žmogus kalbėjo adekvačiai, neatrodė apsvaigęs nuo alkoholio, nuo jo jokio kvapo nesijautė. Jei asmuo būtų buvęs neblaivus, liudytojas jo nebūtų galėjęs apklausinėti. Parodymus liudytojas užrašo taip, kaip pasakoja pats žmogus. Po apklausos liudytojas asmeniui visada duoda pasirašyti po parodymais, prieš tai paaiškinęs, kad žmogus turi teisę parodymus taisyti.

Ekspertas S. M. parodė, kad specialisto išvadoje dėl T. J. padarytų sužalojimų objektyvaus tyrimo duomenyse yra įrašyta tai, ką jis pats mato. Mano, kad tikslesnis išsireiškimas būtų buvęs – odos nubrozdinimas su kiek iškilusiu šašu. Nurodė, kad gydytojai klinicistai turi svarbesnių reikalų, negu labai tiksliai išmatuoti žmonėms padarytus sužalojimus. Taip pat jie ne visada teisingai įvardina išorinį sužalojimą, pavyzdžiui, jis, kaip ekspertas, konstatuoja odos nubrozdinimą, o gydytojas rašo, kad tai žaizda. Ekspertai vertina tai, ką mato patys. Pagal kraujosruvų spalvą ir pagal šašo pobūdį yra įprasta vertinti sužalojimų padarymo laiką. Jis, kaip ekspertas, nesiima vertinti tikslaus šašo atsiradimo laiko, tik patvirtina, kad galėjo būti nurodytu laiku. Kai yra akivaizdus prieštaravimas dėl laiko, taip ir parašo, tačiau šiuo atveju to nebuvo. Skausmo matavimas yra subjektyvus – kaip pacientas pasako, taip ir yra užrašoma, nėra galimybės patikrinti skausmo stiprumo. Šiuo atveju jam nerūpėjo skausmo stiprumas. Rūpėjo patvirtinti, jog yra traumos faktas. Nubrozdinimas rodo traumos faktą. Gydytojo klinicisto parašymą vertina tai dienai. Jis, kaip ekspertas, nesutinka su gydytojo klinicisto išvada, kuris rašo, kad yra žaizda, tuo tarpu, jis, kaip ekspertas, sako, kad tai yra nubrozdinimas (o tai yra skirtingos sąvokos), kuris visada padaromas kietu buku daiktu. Turint tokį vieną nubrozdinimą, sunku spręsti apie mechanizmą – ar atsitrenkė į ką nors, ar buvo suduota su ranka, ar įspirta. Tokia žaizda galėjo atsirasti ir nuo atsitrenkimo į sieną, bet galėjo ir ne nuo to. Paaiškino, kad iš dokumentų matyti, kad T. S. nebuvo net išorinio sužalojimo. Nežymus sveikatos sutrikdymas duotas tik tai remiantis gydytojų klinicistų duomenimis. Paaiškino, kad niekas nepatvirtina, ar nukentėjęs apie skausmą sako tiesą, tačiau teigia, kad pradėjus nevertinti nė vieno skausmo, bus nueita iki visiško absurdo: bus pradėtos paneiginėti sunkios galvos traumos, įrodinėjant, kad niekas nepatvirtina sąmonės netekimo. T. S. krūtinės sumušimas duotas pagal klinicisto duomenis. Gydytojas klinicistas užfiksavo, kad skauda krūtinės ląstą, kvėpavimas skausmingas, ir pagal tą ir nustatė, kad yra minkštųjų audinių pažeidimas, nors išorinio sužalojimo nemato, bet mato, kad žmogui skauda, kad jo kvėpavimo judesiai sutrikę, vadinasi kažkas po oda yra pažeista, nes kitaip nebūtų šitos simptomatikos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvadoje Nr. G1470/2016(02) nurodyta, kad T. J. konstatuotas odos nubrozdinimas dešinės rankos V piršte padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvadoje Nr. G1471/2016(02) nurodyta, kad T. S. konstatuotas krūtinės sumušimas padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 53).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Šiaurinė g. 111, Šatijų k., Lapių sen., Kauno r. (b. l. 4-6).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 1209 užfiksuota, kad 2016-06-04 17 val. 23 min. A. B. nustatytas 3,11 promilių neblaivumas (b. l. 69).

Nors kaltinamasis A. B. neigė padaręs nusikaltimą, nukentėjusieji (policijos pareigūnai) T. S. ir T. J. parodė, kad nuvykus pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, radus išsigandusią, sutrikusią, apsiverkusią nukentėjusiąją, kuri paaiškino, kad sutuoktinis jai grasino susidoroti, sumušti, vaikėsi ją po kiemą, kaltininkui išaiškinus, kuo jis yra kaltinamas, kad turės vykti į komisariatą, bandant sulaikyti kaltininką bei pristatyti į komisariatą, nukentėjusiosios sutuoktinis kartu su jais važiuoti atsisakė, įsikabino ir laikėsi už koridoriuje esančių turėklų, pakartotinių reikalavimų vykti kartu, įspėjimų dėl spec. priemonių panaudojimo neklausė, jiems priešinosi, bandė suduoti T. J. į veidą, pastarąjį stūmė, dėl ko šis atsitrenkė į sieną ir susižalojo pirštą, taip pat A. B. spyrė T. S. į pilvą. Ir tik panaudojus kovinių imtynių veiksmus, dėl ko pavyko uždėti antrankius, A. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą.

Kaltinamasis A. B. teigė priešinęsis, nes buvo staiga pažadintas iš miego, nesuprato kieno, dėl ko ir kur tempiamas. Tačiau iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jie atėję prie A. B. išaiškino jam jo teises, kuo jis yra kaltinamas, paaiškino, kad reikės vykti į policijos komisariatą. Be to, atvykę pareigūnai vilkėjo tarnybines policininkų uniformas. Beje, ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pabudęs pamatė įeinančius pareigūnus, ir nors apklausos metu nurodė neprisimeną, ką pareigūnai jam sakė, bet suprato, kad jį nori išvežti ir jiems priešinosi.

Nors kaltinamasis nurodė, kad apklausiant jį įtariamuoju, tyrėjas jam pasakė, kas vyko įvykio metu, o jis tik pakartojo pastarojo teiginius, tai yra, kad matė, jog pas jį į namus atvyko pareigūnai, tačiau tyrėjas liudytojas P. V. parodė, kad parodymai yra užrašomi taip, kaip pasakoja pats žmogus, be to, po apklausos parodymai apklausiamam asmeniui visada duodami pasirašyti, prieš tai paaiškinus, kad žmogus turi teisę parodymus taisyti. Be to, ir pats kaltinamasis teisme paaiškino, kad apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo metu nemelavo, kaip jam atrodė, tuo metu pasakojo teisingai, atsakinėjo į tyrėjo užduodamus klausimus. Be to, A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas kitą dieną po įvykio, tai yra, kai, kaip nurodė ir jis pats, jau buvo atsipeikėjęs nuo išgerto alkoholio, ką patvirtino ir liudytojas P. V., kad apklausinėjamas A. B. buvo blaivus.

Todėl teismas laiko, kad kaltinamasis suprato ir žinojo, kad T. J. ir T. S. yra policijos pareigūnai, kad jie nori jį sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą. Tai reiškia, kad jis suvokė, jog tyčia, sąmoningai naudoja smurto veiksmus priešindamasis policijos pareigūnams, kurie vykdo tarnybines pareigas ir neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu neatlieka.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

T. J. ir T. S. šioje byloje įvykio metu dirbo policijoje, kuri yra teisėsaugos institucija. Policijos pareigūnai, vykdydami pareigas, laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims. Jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už jų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Tiek policijos pareigūnas T. J., tiek T. S. nagrinėjamu atveju dėvėjo policijos uniformas, prisistatė kaltinamajam ir paaiškino, dėl ko jį sulaiko.