- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-02
- Bylos Nr.
- 2A-767-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pran.), Virginija Volskienė, Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- M. N.
- Atsakovas
- Z. L., E. K., I. K.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Z. L., E. K. ir I. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovams Z. L., E. K. ir I. K. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. N. 2008-06-20 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-3), kuriuo prašė: 1) atidalyti natūra iš bendro 0,5500 ha žemės sklypo, ieškovui nuosavybės teise priklausančią 2750 kv.m. žemės sklypo dalį pagal UAB „Traksalis” žemės sklypo padalinimo žemėtvarkos projektą, paliekant M. N. sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi sutartyje ir plane pažymėtą raide „B“, kurio ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės pažymėtos linijomis ir skaičiais 2,3,4,5,16,2, sklypo kadastrinis adresas 7984/0005 :435, Žaizdrių k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) priteisti solidariai iš atsakovų E. K. ir I. K. 1770 Lt ir 885 Lt iš atsakovo Z. L. ieškovo turėtų išlaidų žemės sklypo padalijimo žemėtvarkos projekto rengimui; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas – 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir žyminį mokestį. Nurodo, kad pagal 2004-04-22 Trakų rajono notarų biuro notarės J.Klepackienės patvirtintą dovanojimo sutartį, ieškovo motina J. N., lygiomis dalimis jam ir jo broliui K. N., padovanojo žemės sklypą, kurio plotas 0,5500 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo įregistruotos 2004-05-05. 2005 m. kovo mėnesį UAB „Geoksis“ iš aukščiau paminėto 0,5500 ha žemės sklypo suformavo du lygius žemės sklypus, kiekvienas po 2750 kv.m ir pažymėjo juos plane. 2005-03-16 ieškovas su broliu K. N. sudarė naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės Ramunės Džavachidienės, pagal kurią 0,5500 ha bendro ploto žemės sklypu susitarė naudotis taip: 1) K. N. arba kitas teisėtas šios žemės sklypo dalies naudotojas atskirai naudosis 2750 kv.m ploto žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane Ml:1000 pažymėta indeksu „A“, kurios dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais 1, 16, 5, 6,7,8,9,10,11,1; 2) M. N. (ieškovas) arba kitas teisėtas šios žemės sklypo dalies naudotojas atskirai naudosis 2750 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane Ml:1000 pažymėta indeksu „B“, kurios dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais 2,3,4,5,16,2. 2006-03-31 ieškovo brolis K. N. pardavė E. K. ir I. K. 1/3 dalį, o Z. L. 1/6 dalį savo žemės sklypo. Siekdamas naudojamų sklypo dalių atidalijimo, jis, ieškovas, atliko būtinus šios procedūros įgyvendinimui veiksmus - kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, kuris 2007-06-15 d. įsakymu Nr. 2.3-6203-79 ieškovui ir atsakovams leido padalyti žemės sklypą į du atskirus sklypus, o 2007-06-26 gavo leidimą Nr. 111 rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės sklypo padalinimo žemėtvarkos projektą su aiškinamuoju raštu, brėžiniais ir pan. paruošė UAB „Traksalis“, kuris vadovaujantis LR žemės ūkio ministro 2004-10-04 įsakymo Nr. 3d-542/Dl-513 (2007-05-31įsakymo Nr.3D-265/Dl-308 redakcija) patvirtintų „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių“ 43.1 punktu, 2007-09-07 informavo atsakovus – bendraturčius E. K., I. K. ir Z. L. apie paruoštą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės ūkio paskirties sklypo, kadastrinis Nr. 7984/0005:0435, esančio Padvarionių k, Trakų sen., Trakų rajonas, padalijimo į du atskirus sklypus žemėtvarkos projektą, siūlydamas su šiuo projektu susipažinti bei pareikšti savo pasiūlymus bendrovės „Traksalis“ buveinės patalpose. Pranešimai bendraturčiams buvo įteikti, tačiau šie pasiūlymų ar pritarimo per nustatytą terminą nepareiškė. Bendraturčių nederinimas parengto projekto laikytinas tarpusavio ginču tarp bendraturčių, nes toks jų atsisakymas suderinti žemės sklypo padalinimo žemėtvarkos projektą liudija nesant bendraturčių susitarimo, numatyto CK 4.75 str. 1 d., ir tai kliudo įgaliotai valstybės institucijai patvirtinti patį projektą bei pažeidžia ieškovo teises. Ieškovas vienas apmokėjo ir projekto rengimo išlaidas - 3540 Lt, todėl dalį jų prašė priteisti iš atsakovų.
Atsiliepimas
Atsakovai Z. L., E. K. ir I. K. atsiliepimais į ieškinį (b.l.54-55,57-58) prašė M. N. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė visiškai sutinką su ieškiniu dalyje dėl žemės sklypo atidalijimo. Tvirtino, jog pateiktam atsidalijimo projektui pritaria, taip pat sutinka sumokėti dalį projekto rengimo išlaidų, jei būtų pasiūlyta, tačiau nurodė, kad ieškovas turėtų apmokėti pusę projekto rengimo išlaidų, nes projekte sklypas dalinamas į dvi dalis, kurio viena priklauso ieškovui. Atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie tai, kad jie privalo atvykti į UAB „Traksalis“ dėl paruošto projekto suderinimo, todėl, atsakovų manymu, UAB „Traksalis“ šioje byloje turėtų dalyvauti trečiuoju asmeniu ir pateikti paaiškinimus, kodėl jiems nepateikė pasiūlymo dėl projekto suderinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009-03-12 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: 1) atidalino natūra iš bendro 0,5500 ha žemės sklypo, ieškovui nuosavybės teise priklausančią 2750 kv.m. žemės sklypo dalį pagal UAB „Traksalis“ žemės sklypo padalinimo žemėtvarkos projektą, paliekant M. N. sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi sutartyje ir plane pažymėtą raide „B“, kurios ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės pažymėtos linijomis ir skaičiais 2,3,4,5,16,2, sklypo kadastrinis adresas 7984/0005:435, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; 2) priteisė iš Z. L., E. K. ir I. K. solidariai 1 770 Lt už projekto parengimą, 123 Lt, žyminio mokesčio ir 1 000 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2 823 Lt M. N. naudai ir po 16,70 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Žemės sklypo padalijimo žemėtvarkos projekto su priedais nuorašo duomenimis, konstatavo, kad 0,5500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo projektas buvo rengiamas visų bendrasavininkų M. N., E. K., I. K. ir Z. L. vardu. Tačiau visus veiksmus, susijusius su dokumentų ir projekto paruošimu atliko tik ieškovas M. N.. Šio žemės sklypo projekto rengėjas UAB „Traksalis” kvietė atsakovus atvykti susipažinti su paruoštu projektu ir jį suderinti. Tai patvirtina byloje esantys pranešimai bendraturčiams, kurie buvo įteikti per AB „Lietuvos paštas“ (kvito Nr. 32934/25). Tačiau atsakovai pasiūlymų per nustatytą terminą nepareiškė, į UAB „Traksalis“ patalpas neatvyko. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas 2007-11-14 aktu Nr. (30)-6.6-620 patikrinimo išvadoje pasiūlė tvirtinančiai institucijai netvirtinti minėto žemės sklypo padalinimo projekto, kadangi šis nesuderintas su žemės sklypo bendraturčiais (CK 4.75 str. l d.), o 2008-05-07 atsakyme Nr. 20-315 „Dėl patikrinimo akto išvadų“ išaiškino, kad projekte suformuoti du sklypai, su kurių ribomis ir plotais sutiko vienas iš bendrasavininkų, nors projekto rengimą organizavo visi pertvarkomo žemės sklypo bendrasavininkai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl jam tenkančios žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra pagrįstas ir jį patenkino visiškai bei priteisė iš atsakovų dalį išlaidų, susijusių su žemės sklypo atidalijimo projekto rengimu.
Šalies argumentai
Atsakovai Z. L., E. K. ir I. K. apeliaciniu skundu (b.l.99-100) prašo: 1) pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-03-12 sprendimo motyvuojamąją dalį dėl ieškovo kreipimosi į teismą teisėtumo ir nurodyti, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą, nepranešęs įstatymų nustatyta tvarka bendrasavininkams; 2) priteisti iš ieškovo 16,70 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, 400 Lt Z. L. ir 400 Lt E. K. ir I. K. advokato pagalbai apmokėti; 3) ieškovo prašymą priteisti žyminį mokestį atmesti; 4) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir teismo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pabrėžia, kad atsiliepimuose į ieškinį atsakovai nurodė, jog jie sutinka ir niekada neprieštaravo žemės sklypo atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ši atsakovų pozicija bylos nagrinėjimo teisme metu nepasikeitė. Todėl teismas, įvertinęs visus įrodymus, turėjo nutraukti bylos nagrinėjimą, nesant tarp šalių ginčo dėl ieškinio dalyko (CPK 293 str. 1 p.). Nesant ginčo tarp šalių, nėra ir ieškinio dalyko, ieškovo teisės nėra pažeistos, todėl nėra pagrindo kreiptis į teismą. Tačiau teismas neatsižvelgė į šalių valią bei, pažeisdamas ekonomiškumo principą, išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, kuriuo atsakovai pripažinti pralaimėjusia šalimi. Todėl buvo pažeistos atsakovų teisės, jie patyrė nuostolių, nes turėjo kreiptis pagalbos į advokatą ir apmokėti jo teisines paslaugas. Paaiškina, kad naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta 2005-03-16 sutartimi, parengtas projektas atitiko šią naudojimosi tvarką, todėl jie nemanė, kad yra tikslinga vykti susipažinti su projektu, dėl kurio pastabų jie neturėjo. Pažymi, kad buvo įsitikinę, jog projektas atitinka naudojimosi tvarkos sutarties sąlygas ir yra priimtinas visoms šalims. Tvirtina, kad teismas, vertindamas UAB „Traksalis“ pranešimą kaip įrodymą, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepagrįstai jį performulavo, taip pakeisdamas jo esmę. Iš pranešimo turinio aiškiai matyti, jog jo paskirtis buvo tik informuoti apie parengtą projektą ir turint pasiūlymų atvykti į įmonės, parengusios projektą, buveinę bei juos pareikšti, o jokių kitų pranešimų ar kvietimų nei iš projektą parengusios įmonės, nei iš paties ieškovo negavo. Tačiau teismas tokį pranešimą ydingai įvertino kaip kvietimą sklypo bendrasavininkams suderinti projektą. Pasak apeliantų, ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis tinkamai siekė įgyvendinti savo teises bendradarbiaudamas su sklypo bendrasavininkais, apie tai, kad jie esą trukdo ieškovui įgyvendinti savo teises, sužinojo tik gavę Trakų rajono apylinkės teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Neatlikus nuoseklaus byloje esančių įrodymų vertinimo ir nepakeitus skundžiamo sprendimo motyvų, atsakovams bus suvaržyta teisė kreiptis į teismą dėl nuostolių, susijusių su nepagrįstu ieškovo kreipimusi į teismą, atlyginimo, kadangi pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai bus vertinami kaip prejudiciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-968/2003). Skunde nurodo, kad, vertinant formaliai, skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, tačiau atsižvelgiant į tai, kas sprendimas atitinka abiejų šalių valią, visiškas sprendimo panaikinimas neatitiktų proceso ekonomiškumo bei teisėtų lūkesčių principo (CPK 328 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d., 2 d.), šiuo atveju jas apibrėžia apeliantų prašymas paties pirmosios instancijos teismo sprendimo, t.y. bylos išnagrinėjimo rezultato nekeisti, pakeičiant tik motyvuojamąją sprendimo dalį bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas didžia dalimi teisingai išaiškino teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių tarpusavio santykius, jų teises bei pareigas, turinį ir tinkamai jas taikė, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas pagrindė iš esmės tinkamais argumentais (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai savo skunde pernelyg formaliai traktuoja į bylą pateiktus žemėtvarkos projektą rengusio UAB „Traksalis“ pranešimus apie paruoštą ginčo žemės sklypo padalijimo į du atskirus sklypus projektą ir informaciją, kur ir kada jie gali susipažinti su projektu bei pareikšti savo pasiūlymus (b.l. 22, 23). Toks pažodinis traktavimas, pateisinant savo pasyvumą ir visišką neveikimą vien deklaruojamu pasitikėjimu, kad šis projektas atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir pastabų jo rengėjams neturėjimu, neatitinka nei CK 1.2 str. įtvirtintų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (subjektų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise), nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais apspręsto civilinių teisinių santykių subjektų elgesio standartų (CK 1.5 str.). CK 4.75 str. 1 d. įtvirtintas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymas bendraturčių sutikimu suponuoja kiekvienam bendrosios dalinės nuosavybės objekto turėtojui bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą (CK 6.2 str., 6.3 str. 1 d.), net ir nesant tiesioginio nurodymo įstatyme ar sutartyje. Tokiu atveju ši pareiga ir jos atlikimas arba neatlikimas vertinami geros moralės, sąžiningumo, protingumo, teisingumo, draudimo piktnaudžiauti, taip pat ekonomiškumo aspektais (CK 1.137 str. 2 d. ir 3 d., 6.38 str. 1 d. ir 3 d.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad visiems planavimo organizatoriams - žemės sklypo bendraturčiams (b.l.5-6), taigi ir ieškovui (b.l.21), buvo įteikti vienodo turinio pranešimai, ir pastarasis atliko jam priklausančius veiksmus – vienas atsiėmė projektą, vienas apmokėjo už projekto parengimą, nors tokios išlaidos tenka visiems bendraturčiams (CK 4.76 str.), pateikė projektą suderinti atitinkamų sprendimų teisę turinčioms institucijoms. Teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo arba kitaip - asmenų lygybės prieš įstatymą principas (CK 1.2 str.) lemia, kad ieškovas neturi daugiau teisių ar daugiau pareigų, nei jų turi patys apeliantai (pvz. atlikti teisės aktais nenumatytus veiksmus, dar kartą pačiam pranešti jiems apie parengtą projektą, išaiškinti jiems privalomų veiksmų, numatytų teisės aktais, atlikimo procedūras ir pan.). Pažymėtina, kad skunde ir neįvardijama teisės norma ar normos, kuriomis apeliantai grindžia jame išdėstytą savo reikalavimą konstatuoti būtent ieškovo įstatyminės pareigos pranešti apeliantams neįvykdymą ir dėl to esą nepagrįstą šio kreipimąsi į teismą.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūra nebuvo užbaigta tik dėl to, kad projekte nurodytų naujai formuojamų atskirų žemės sklypų ribų ir plotų savo parašais nepatvirtino apeliantai, nors leidimas rengti aptariamą žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo projektą, planavimo sąlygos planavimo dokumentams rengti buvo išduoti visų žemės sklypo bendraturčių prašymu (b.l.5, 8). Įstatymų leidėjo valia, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jam priklausančiuos dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.). Kolegija konstatuoja, kad pačių apeliantų pasyvus elgesys ir bendradarbiavimo bei kooperavimosi pareigos pažeidimas sudarė ieškovui prielaidas įsitikinti, kad be teismo sprendimo savo teisės į atsidalinimą jis neįgyvendins. Todėl, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, ieškovas neabejotinai turėjo subjektinę teisę į teisminę gynybą, t.y. reikalauti teisme pripažinti savo teisę į atsidalijimą bei į dėl to turėtų išlaidų kompensavimą, tą garantuoja CPK 2 str. ir 5 str., o šiuos civilinių teisių gynimo būdus numato CK 1.138 str.1 p., 6 p.
Teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstus atmeta skundo argumentus, esą apeliantai atsiliepimu išreikšdami savo sutikimą su ieškovo reikalavimais ir su parengtuoju žemėtvarkos projektu patvirtino ginčo su ieškovu nebuvimą. Atsakovų bendradarbiavimo ir kooperavimosi su bendraturčiu (ieškovu) pareiga atsirado dar iki teisme bylos iškėlimo, ji grindžiama vien buvimo bendraturčiais faktu. Antra vertus, tokių teiginių deklaratyvų pobūdį akivaizdžiai patvirtina ta aplinkybė, kad apeliantai, turėdami realią galimybę dar iki teismui priimant byloje sprendimą atlikti būtinus veiksmus (patvirtinti savo sutikimą su parengtu projektu parašais, kompensuoti ieškovui dalį jo parengimo išlaidų), šia galimybe nepasinaudojo ir tokių veiksmų neatliko. Priešingai, tai, kad byla tebenagrinėjama aukštesnės instancijos teisme, leidžia spręsti, jog šalių ginčas nėra pasibaigęs. Todėl šiuo atveju vien apeliantų patikinimas, kad sutinka ir be teismo sprendimo suderinti atidalijamų žemės sklypų ribas bei plotus, dar negarantuoja realios ieškovo teisių bei interesų apsaugos.
Kitas skundo argumentų grupė yra susijusi su bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymu. Teisėjų kolegija jau aptarė motyvus, kodėl ieškovas CPK 93 str. ir 98 str. prasme pripažintinas asmeniu, kurio naudai priimtas sprendimas. Vien dėl šios priežasties jo turėtos išlaidos jam kompensuotinos, o apeliantams - nekompensuotinos. Be to, realiai įvykdę ieškovo reikalavimus iki sprendimo šioje byloje priėmimo, apeliantai galėjo tikėtis kitokio procesinio rezultato ir bylos baigties: ieškinio atmetimo, jeigu ieškovas nebūtų atsisakęs reikalavimų; bylos nutraukimo, jeigu ieškovas būtų jų atsisakęs; taip pat šalys turėjo galimybę išspręsti ginčą taikos sutartimi. Priklausomai nuo bylos baigties ir būtų sprendžiamas jų pačių turėtų išlaidų atlyginimo (kompensavimo) klausimas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje dalyvaujantys procesiniai bendrininkai (bendraieškiai ir bendraatsakoviai) neturi priešingai šaliai solidarios bylinėjimosi išlaidų kompensavimo pareigos (CK 6.6 str. 1 d.), tokio šių išlaidų kompensavimo būdo teisės normos nenumato. Ir nors apeliantų turtinė prievolė ieškovui – žemės sklypų atidalijimo projekto rengimo dalies išlaidų atlyginimas - yra solidari, ją gali įvykdyti bet kuris skolininkas ar visi trys, o bendraskoliai bus įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė ( CK 6.6 str. 6 d.), bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga yra dalinė, sprendžiama kiekvieno apelianto atžvilgiu individualiai. Šiuo konkrečiu atveju tokia jų pareiga yra lygi, todėl ieškovo patirtos 1123 Lt žyminio mokesčio bei teisinės pagalbos išlaidos, kurias, pažymėtina, teismas sprendimu jau yra sumažinęs pusiau, dalintinos visiems trims atsakovams lygiomis dalimis, po 374,33 Lt.
Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia iš esmės teisėto bei pagrįsto teismo sprendimo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Nevisiškai tinkamas procesinių teisės normų taikymas bylinėjimosi išlaidų dalyje, netinkamai parenkant jų kompensavimo šaliai, kurios naudai išspręsta byla, formą, pats savaime neįtakoja sprendimo teisėtumo ar jo pagrįstumo ir nesudaro pagrindų sprendimui panaikinti ar pakeisti, ši sprendimo dalis patikslintina (CPK 328 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dalyje.
Šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti iš Z. L., E. K. ir I. K. po 374 (tris šimtus septyniasdešimt keturis) litus 33 centus bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno M. N. naudai.