Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo nepateikė į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Civilinio proceso kodekso ( toliau CPK ) 130 straipsnio tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (Civilinio kodekso (toliau CK) 3.28 straipsnis), todėl privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1dalis).

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Iš ieškovės paaiškinimų galima daryti išvadą, kad ieškovė sutikdama sudaryti santuoką su atsakovu tikėjosi sukurti šeimą gyventi bendrai, tačiau šeimyninis gyvenimas tetruko vos pusantro mėnesio.

Šalims kartu negyvenant daugiau nei 5 metus, nevedant bendro ūkio, negyvenant sutuoktinių gyvenimo, neturint jokių bendrų interesų ir ryšių nėra jokios tikimybės, kad ateityje santykiai pasikeis ir jie pradės gyventi kartu. Sutuoktiniams kartu negyvenant, nebendraujant, negyvenant sutuoktinio gyvenimo, šeimos nėra.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas šeimą paliko (duomenys neskelbtini) išvykdamas į užsienį ir nuo to laiko visiškai nesirūpina šeima. Šį aplinkybė patvirtinama ne tik ieškovės paaiškinimais bet nustatyta ir prokuratūros.

Teismo manymu ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo elgesio pakankamos konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ( CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Nutraukus santuoką šalims paliktinos esamos pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginio, rentos priteisimo nereiškia.

Sutuoktiniai bendro turto santuokoje neįgijo.

Ieškovė prašo nustatyti faktinio sutuoktinių gyvenimo atskirai momentą, kuris gali turėti įtakos šalių turto teisiniam rėžimui.

Kai šalys sudaro santuoką, tarp jų pagal įstatymą atsiranda įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas, bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.87 str.). Tai reiškia, kad nuo santuokos sudarymo momento visas santuokos metu įgytas turtas, laikomas bendra abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Pagal CK 3.127 straipsnį, turtas, įgytas po faktinio sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios, gali būti pripažintas asmenine nuosavybe, jei įrodoma, kad sutuoktiniai nuo to momento nutraukė bendrą ūkį. Taigi faktinio gyvenimo atskirai momentas gali turėti reikšmingą įtaką šalių turto režimui (CK 3.67 str. 2 d.).

Iš prokuratūros nutarimo matyti, kad atsakovas oficialiai Lietuvoje galėjo būti iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki išduotos visos galiojimo pabaigos, o ieškovė būtent šia data siekia atsiriboti nuo galimų bendrosios jungtinės nuosavybės dalijimo pasekmių.

Gyvenimas skyrium – net jei teisiškai dar neišsiskirta – reiškia ne tik emocinį atitolimą, bet ir bendros veiklos pabaigą. Nebėra bendro biudžeto, bendrų sprendimų, o svarbiausia – nebėra bendro gyvenimo projekto. Tokiu atveju bendrosios jungtinės nuosavybės prasmė praranda savo esmę. Šalims oficialiai įregistravus santuoką tačiau kartu negyvenant, nevedant bendro ūkio, faktiškai nebendraujant nė viena šalis apie vienas kito sandorius negali žinoti todėl siekiant apsaugoti tiek ieškovės tiek atsakovo turtinius interesus, ieškovės prašymas tenkintinas, šalių gyvenimas skyrium nustatytinas nuo 2019-04-29.

Bylinėjimosi išlaidos.

Civilinio proceso kodekso ( toliau CPK ) 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Išlaidas pagrindžiantys dokumentai rodo, kad ieškovė sumokėjo 111 Eurą žyminio mokesčio ir 363 Eurų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 79 straipsnio 1 dalimi 98 straipsnio 1 dalimi tokios išlaidos priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų todėl priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką tarp S. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Visagino CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo V. T. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti esamas pavardes.

Nustatyti, jog turtinės teisinės pasekmės šalims taikomos nuo gyvenimo skyrium, nuo (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. T. naudai 463 Eur S. C. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.