Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB DNB bankas atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB DNB bankui, UAB „Verslo konsultantai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-09 bankrutuojančios L. P. bankroto administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pateikė teismui prašymą patvirtinti L. P. mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas.

Dėl pareiškėjos planuojamų gauti lėšų pagrįstumo teismas nurodė, jog įstatymas nenumato pareigos pateikti gaunamų lėšų pagrįstumą. Pažymėjo, kad mokumo atkūrimo plane yra detalizuota, kaip konkrečiai bus dengiami kreditoriniai įsipareigojimai. Kadangi AB DNB bankas, nepritardamas mokumo atkūrimo plano projektui ir pateikdamas pastabas, nepateikė jų detalizavimo, nenurodė kokiomis kitomis priemonėmis galima siekti greitesnio ir efektyvesnio pareiškėjos mokumo atkūrimo, teismas padarė išvadą, kad bankroto administratoriaus parengtas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka tiek pareiškėjos, tiek kreditorių teisėtus interesus.

Nesutinka ir su patvirtinta administravimo išlaidų suma. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja gauna pajamas tik iš savo darbinės veiklos, į tai, kad debitorių ji neturi bei į tai, kad administratorius neginčija jokių sandorių. Remdamasis teismų praktika, teigia, kad administratoriaus atlyginimas turi būti tvirtintinas atsižvelgus ne į bankroto proceso trukmę, o atliekamo darbo apimtis. Pasak apelianto, teismo patvirtinta 25 000 Lt suma visiškai neadekvati numatytiems veiksmams atlikti. Be to, buvo neįvertintas ir išlaidų pagrįstumas. Išlaidų detalizavimas nėra išsamus, nenurodytas išlaidų pagrindimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo bei plano atitikimo Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio nuostatoms.

Šiuo konkrečiu atveju kreditorių susirinkimas nepritarė mokumo atkūrimo planui, todėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimas, įskaitant ir plano privalomąją dalį dėl administravimo išlaidų, priskirtinas teismo kompetencijai (FABĮ 8 str. 3 d.). FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir tesėtus interesus. Taigi pagal FABĮ 8 straipsnio 8 dalį, esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytam atvejui, teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga, tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Teismas, nustatęs, kad mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, turi teisę pateikto plano netvirtinti.

Vienintelis pareiškėjos kreditorius AB DNB 2014-12-04 vykusiame kreditorių susirinkime nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui ir pateikė pastabas (b. l. 138–140).

Bankroto administratorius, vadovaudamasis FABĮ 8 straipsnio 4 dalimi, pateikė mokumo atkūrimo planą kartu su administratoriaus išvada tvirtinti teismui. Taigi šiuo atveju, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 8 dalimi, teismas, spręsdamas mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo klausimą, be kita ko, turi atsižvelgti ir įvertinti, ar plane nurodytos pareiškėjų mokumo atkūrimo priemonės ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka atitinka ir nepažeidžia ne tik pareiškėjų, bet ir kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Teismui įstatyme nenustatyta teisė keisti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, jeigu nebuvo pažeistos plano tvirtinimo procedūros. Teismas tik turi teisę patvirtinti planą, kuriam nepritarė kreditoriai, jeigu nepritarimo planui priežastys nenurodytos arba šios priežastys nesusijusios su FABĮ 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais plano projektui.

Dėl FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto

Plane turi būti nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (geriau apmokamo darbo paieškos, persikvalifikavimas, įsidarbinimas, užsiėmimas kita pajamų duodančia veikla, papildomas vertimasis individualia veikla ir t. t.) (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog pareiškėja ieškos papildomo darbo ir didins gaunamas pajams, ieškos naujos gyvenamosios vietos, atitinkančios finansines galimybes bei kiekvieną pusmetį peržvelgs savo būtinąsias išlaidas ir ieškos laisvų lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja užsiima ūkine-komercine veikla, t. y. nekilnojamojo turto agentų veikla, todėl jos gaunamos pajamos gali kisti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į mokumo atkūrimo plane nurodytas priemones mokumui atkurti, nesutinka su apeliantu, jog jos yra nekonkrečios ir nerealios. Priešingai, aiškiai nurodyta kokiomis priemonėmis pareiškėja sieks gerinti savo mokumą. Geriau apmokamo darbo ieškojimas, realių išlaidų sumažinimas, negali būti vertinamas kaip nereali priemonė mokumui pagerinti. Be to, pareiškėja nurodė, kad savo būtinąsias išlaidas perskaičiuos kas pusmetį ir likusias laisvas lėšas skirs įsiskolinimo dengimui. Vien tai, kad į jas įeina būsto šildymo išlaidos, akivaizdu, kad kas pusmetį jos sumažės ir įsiskolinimui turės galimybę skirti didesnę sumą. Sutiktina su administratoriumi, jog šiuo atveju pareiškėja stengiasi atsiskaityti su kreditoriais ir nurodė realias galimybes, galinčias padidinti jos mokumą, todėl toks priemonių nurodymas nepažeidžia kreditorių interesų.

Dėl FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas įtvirtina, kad plane turi būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Pažymėtina, jog pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą bankrutavusiam fiziniam asmeniui yra nustatoma suma, skirta jo būtiniesiems poreikiams tenkinti (šiuo konkrečiu atveju – po 1 102 Lt bankrutuojančiam asmeniui), visos kitos gautos šią sumą viršijančios fizinio asmens bankroto procesu pajamos (laimėjimai, papildomos pajamos, darbo užmokesčio dalis, pinigai po turto realizavimo ir kt.) turi būti nedelsiant įneštos į bankroto administratoriaus vardu atidarytą depozitinę sąskaitą (FABĮ 7 str. 1 d. 6 p., 6 str. 5 d. 4 p., 16 str. 5 p.). Apeliantas teigia, jog yra nenurodyta iš kokių lėšų bus dengiamas įsiskolinimas kreditoriui, nes būtiniems poreikiams patvirtinta suma viršija gaunamas pajamas, todėl nerealu, kad bus lėšų įsiskolinimo dengimui. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad kreditoriaus reikalavimas bus tenkinamas kas 6 mėnesius per mėnesį skiriant 50 Lt (b. l. 148). Yra aiškiai nurodyti mokėjimo etapai. Tai, kad pareiškėja gauna pajamas iš ūkinės–komercinės veiklos, leidžia teigti, kad gaunamos pajamos kiekvieną mėnesį gali kisti. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad pareiškėjos gaunamos pajamos iš vykdomos veiklos 2015 m. kai kuriais mėnesiais bus didesnės nei 1 000 Lt. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenumato reikalavimo kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodyti tikslias kreditoriams mokėtinas sumas, nes mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu bankrutuojančio fizinio asmens gaunamų pajamų dydis gali pasikeisti. Sumos nurodymas plane savaime negarantuoja, jog būtent visada tokia suma bus mokama. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjos mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų.

Dėl administravimo išlaidų

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Mokumo atkūrimo plane nurodytos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos tarp jų ir atlyginimas administratoriui turi būti detalizuotos ir pagrįstos, atitikti administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį, mastą, bylos sudėtingumą bei protingumo ir ekonomiškumo principus. Administratorius fizinio asmens mokumo atkūrimo plano VIII skyriuje detaliai išdėstytos administravimo išlaidos, nurodyta, kokia suma kam gali būti skirtina. Nurodyta, kad administratoriaus atlyginimas iš viso 19 000 Lt, tiesioginės išlaidos iš viso gali sudaryti 6 000 Lt. Tiek administratoriaus atlyginimas, tiek kitos išlaidos yra detalizuotos. Apeliantas teigia, jog ši suma nėra proporcinga administratoriaus vykdomiems veiksmams.

Sutiktina su apeliantu, kad administravimo išlaidų suma kiekvienai bylai turėtų būti nustatoma individualiai, atsižvelgus į konkrečius byloje atliekamus administravimo veiksmus, t. y. ar administratorius turės disponuoti nekilnojamuoju turtu, ar turės vykdyti kitas pareiškėjų sudarytas sutartis, kurioms nėra pasibaigę vykdymo terminai ir pan. Taip pat būtina įvertinti ar nustatyta administravimo išlaidų suma sudaro pagrindą ją laikyti tinkama ir nepažeidžiančia kreditoriaus interesų gauti kuo maksimalesnį savo reikalavimo patenkinimą.

Šiuo atveju pareiškėja turi tik vieną kreditorių su kuriuo iš dalies bus atsiskaityta pardavus turtą. Taigi administratorius turės realizuoti turtą – organizuoti varžytynes. Tačiau dėl to, kad yra vienas kreditorius bankroto administratoriui nereikės ruošti didelės apimties dokumentų, jų siųsti, nuomoti patalpų kreditorių susirinkimams. Tačiau, įvertintina ir tai, kad atsižvelgus į pareiškėjos gaunamų pajamų nepastovumą, administratoriui teks kas pusmetį peržvelgti pareiškėjos gaunamas pajamas ir jas atitinkamai perskirstyti. Be to, įvertintina ir tai, kad administravimui skirta suma yra žymiai mažesnė nei suma, skirta kreditorių reikalavimų patenkinimui. Iš mokumo atkūrimo plano matyti, kad kreditoriui per visą bankroto laikotarpį planuojama išmokėti 231 000 Lt. Administravimo išlaidos per visą laikotarpį numatytos 25 000 Lt, tai neviršija FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje numatyto galimo maksimalaus dydžio – 15 proc. Visi nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad numatytos bankroto administravimo išlaidos nėra per didėlės, atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių interesų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir jos keitimas išimtinai yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai. Kadangi administravimo išlaidų sąmatos vykdymas yra kontroliuojamas kreditorių, todėl administratorius neturi galimybės nepagrįstai naudoti administravimo išlaidas (FABĮ 22 str. 1, 2, 5 d., 26 str.). Pažymėtina ir tai, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba kad šiuo laikotarpiu iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ir pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 str. 12 d.).

Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo normų, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.