Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, 1-os grupės invalidė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. sunkiai sužalojo savo šeimos narį V. B.. Nusikalstama veika padaryta esant tokioms aplinkybėms:

M. M. laikotarpiu nuo 2011-12-16 22 val. iki 2011-12-17 2.21 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , išgertuvių metu, kilus konfliktui tarp jos ir jos sugyventinio V. B., dėl asmeninių paskatų tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam V. B. į pilvą, taip jam padarė durtinę-pjautinę kiaurinę pilvo sienos žaizdą, pažeidė tuščiosios ir gaubtinės žarnos pasaitą, dėl to kraujas išsiliejo į pilvaplėvės ertmę. Taip sunkiai sutrikdė V. B. sveikatą, sukėlė realų pavojų jo gyvybei.

Kaltinamoji M. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad savo sugyventinio V. B. nesužalojo. Jos sugyventinis V. B. 2011-12-16 iš ryto nuvyko pas tėvus pasiimti dokumentų, ten šventė dukterėčios gimtadienį, skambino telefonu ir pranešė, kad užtruks, bet žadėjo sugrįžti 20 val. Kaltinamajai skambino ir močiutė, prašė, kad ji nors ir girtą V. įsileistų į namus. Močiutė yra sena, todėl kaltinamoji į jos prašymą neatsižvelgti negalėjo. Vėliau V. B. skambino vėl, pranešė, kad dar užtruks. Manydama, kad V. B. ir toliau girtaus, liks miegoti ten, kur geria, kaltinamoji atsigulė miegoti. Kiek valandų buvo, kai V. B. grįžo į namus, kaltinamoji nematė, nes laikrodis – mažas, o jos regėjimas – blogas. V. B. sugrįžo labai girtas, prisišlapinęs kelnes, kalbėjo ir kažką rodė ant kūno pakėlęs marškinėlius, bet jo kalbos kaltinamoji nesuprato, tačiau suprato, kad grįžo sužalotas, pastebėjo prie bambos kažką tamsaus, bet tai nebuvo kraujas. Įsijungusi šviesą ėmė apžiūrinėti atidžiau, įtartiną vietą pavalė, dezinfekavo, iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Atvykę medikai pasakė, kad nieko baisaus nėra, jie numojo ranka, apžiūrėję žaizdą, pasakė, kad žaizda jau gyja. Kaltinamoji su medikais nekalbėjo. V. B. norėjo miego, todėl važiuoti į ligoninę atsisakė. V. B. miegojo apie valandą laiko, po to nuėjo į tualetą, ten išbuvo apie 15 minučių. Pamaniusi, kad V. B. tualete užsnūdo, nuėjo pažiūrėti. Atidariusi duris, tualete visur pastebėjo kraujo. Uždariusi tualeto duris, pamaniusi, kad viena V. B. iki lovos nenutemps, tualeto duris uždarė ir vėl paskambino į Greitosios medicinos pagalbos stotį. Medicinos darbuotojai atvyko kartu su policija. Atvykę medicinos darbuotojai V. B. pasiėmė iš tualeto, perrengė kitais rūbais, suleido vaistų. V. B. į ligoninę vykti nenorėjo, sakė, kad iš ten pabėgs. Kaltinamoji parodė, kad, iki atvykstant medicininei pagalbai, ji buvo visiškai blaivi, medikams aiškino, kad V. B. nuolat kelia pavydo scenas, bet kad V. B. susižalojo iš meilės jai, kad norėjo šokti iš balkono, to medikams kaltinamoji nesakė. Todėl, kad dėl prasto regėjimo kaltinamoji vaikšto prisilaikydama sienų, todėl, kad ją supa, ji svirduliuoja, medicinos darbuotojai galėjo pamanyti, kad ji girta. Kai V. B. parėjo į namus, kaltinamoji jo į parduotuvę parnešti alaus nesiuntė. Kaltinamoji patikslino, kad V. B. parėjo prieš pirmą valandą nakties, o medicinos darbuotojus ji iškvietė naktį apie pirmą valandą. Kai V. B. išvežė į ligoninę, kaltinamoji jo rūbais išvalė kraują, po to tuos rūbus sudėjo į kampą, ten jie gulėjo 3–4 dienas. Kai V. B., būdamas ligoninėje, leido jo rūbus išmesti, kaltinamoji rūbus, kuriais valė kraują, išmetė. Išmesti rūbus paprašė kažkurį savo kaimyną. Būdamas ligoninėje, V. B. pasakojo, kad jį lauke buvo užpuolę trys vaikinai, daugiau nieko neprisiminė. Tą naktį V. B. į namus parsinešė alaus, tebeturėjo ir mobiliojo ryšio telefoną, iš jo buvo pagrobta tik piniginė. Nukentėjusiojo motina sūnaus sužalojimu nesidomėjo.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad su kaltinamąja M. M. gyvena apie trejetą metų. Kartais iš namų išeina mėnesiui ar savaitei laiko, bet po to vėl pas ją sugrįžta. V. B. parodė, kad 2011-12-16 (duomenys neskelbtini) , pareinant į namus pas M. M., jam į pilvą dūrė vienas iš jo sutiktų nepažįstamų dviejų vyriškių. Ar jie prikibo prie jo, ar jis prie jų, kaip parėjo į namus, nukentėjusysis dėl girtumo neprisiminė. Parėjęs į namus, atsigulė. Ėmė skaudėti pilvą. M. M. pilvą nuplovė, todėl galėjo pagalvoti, kad jam įpjovė M. M.. Prisimena, kad virtuvėje išgėrė alaus, parūkė, po to daugiau nieko neprisiminė.

Nukentėjusysis patikslino, kad prieš pareidamas į namus pas kaltinamąją, buvo pas savo motiną. Iš jos išėjo apie 16-tą valandą. Po to kieme buvo susitikęs su draugais, gėrė alaus, vyno, užsuko pas kaimyną, dar vėliau 8-to ar 10-to maršruto autobusu važiavo iki (duomenys neskelbtini) sankryžos. Išlipęs iš autobuso, niekur neužsukdamas, ėjo pas M. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) . Buvo girtas. Praeidamas tarp dviejų penkiaaukščių namų, susitiko du vyriškius. Jie nukentėjusiajam įdūrė, iš striukės kišenės pagrobė piniginę ir nubėgo. Su pinigine buvo pagrobta ir piniginėje buvusi dukters fotonuotrauka bei Darbo biržos knygelė. Telefonas, kurį laikė vidinėje striukės kišenėje, butelis alaus, kurį laikė striukės rankovėje, liko nepagrobti. Kaip parėjo į namus, ar į namus buvo atvykę medicinos darbuotojai, policijos pareigūnai, neprisimena. Prisimena, kad, parėjęs į namus pas sugyventinę, gėrė alaus, prašė sugyventinės cigarečių, sugyventinė gamino valgį, tą naktį iš namų niekur nėjo. Nukentėjusysis parodė, kad tyrėjai pasakojo tai, ką jam ligoninėje pasakojo sugyventinė, tą, ką prisiminė. M. M. ikiteisminio tyrimo metu galėjo apkalbėti būdamas piktas, pagiringas, o tyrėja galėjo rašyti tą, ką norėjo. Nukentėjusysis patvirtino, kad sugyventinei jo rūbus išmesti leido. Namuose iki įvykio buvo vienas peilis, tas pats peilis liko ir po įvykio.

Liudytoja D. M. parodė, kad jai kaip Greitosios medicinos pagalbos tarnybos gydytojai teko vykti į namus teikti pagalbą neblaiviam vyriškiui. Kai nuvyko į nukentėjusiojo namus, jis miegojo. Prikeltas iš miego, elgėsi agresyviai. Po butą vaikštinėjo neblaivi kaltinamoji, kuri paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl pavydo. Kaltinamoji paaiškino, kad nukentėjusysis dūrė sau pats ir norėjo iššokti pro langą. Nukentėjusiojo ir kaltinamosios butas yra pirmame aukšte. Jokio peilio nesimatė, o patalynė buvo švari. Durtinė žaizda vyriškio pilve nekraujavo, vidinio kraujavimo požymių nebuvo, kraujo spaudimas buvo normalus, medicininės pagalbos ir vykti į ligoninę jis atsisakė, todėl buvo paliktas namie.

Liudytoja D. K. parodė, kad gavo iškvietimą antrą kartą vykti pas tą patį sužalotą vyriškį. Nuvykus į butą, nukentėjusysis buvo tualete. Ant klozeto krašto matėsi kraujo. Namie buvusi moteris aiškino, kad nukentėjusysis viską pasidarė sau iš meilės jai. Apžiūrint nukentėjusįjį, jis aiškino, kad pilvą persidūrė pats. Buvo įtartas vidinis kraujavimas, nes į išorę kraujavo nežymiai, kraujo spaudimas buvo sumažėjęs. Žaizda šviežia nebuvo, matėsi, kad perdurta pilvaplėvė, apie žaizdą kraujo nebuvo, žaizda buvo ištepta kažkokiu tepalu. Apie tai, kad jį kas nors užpuolė ir sužalojo, nukentėjusysis nesakė. Nukentėjusysis buvo nuneštas į greitosios medicininės pagalbos automobilį.

Liudytojas A. T. parodė, kad jam kaip policijos pareigūnui teko vykti į namus pas nukentėjusįjį. Greitoji medicininė pagalba jau buvo atvykusi. Namuose buvo girtas nukentėjusysis ir girta kaltinamoji. Nukentėjusysis aiškino, kad jį lauke užpuolė nepažįstami asmenys, jį sumušė ir jam dūrė. Užpuolikų išvaizdos neapibūdino. Namuose peilio nesimatė. Vykti į ligoninę nukentėjusysis atsisakė, todėl buvo paliktas namie. Liudytojas parodė, kad į kaltinamosios ir nukentėjusiojo namus jam anksčiau yra tekę vykti apie 8–9 kartus, kaltinamoji ne tik sėdi vežimėlyje, bet gali ir vaikščioti.

Liudytojas M. K. parodė, kad kaip policijos pareigūnas kaltinamosios namuose aiškinosi nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes. Nukentėjusysis sakė, kad jam buvo kažkuo įdurta lauke. Jį sužalojusių asmenų nukentėjusysis neįvardijo. Liudytojas parodė, kad pas kaltinamąją į namus anksčiau yra tekę vykti dažnai.

Liudytoja R. B. parodė, kad pagal iškvietimą kartu su gydytoja vyko į namus pas nukentėjusįjį. Nukentėjusįjį apžiūrėjo gydytoja, žaizda buvo drėkstinė, išorėje nekraujavo, žaizda gijo, ją užklijavo. Atrodė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas prieš keletą valandų. Liudytoja parodė, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, o dėl namuose buvusios moters blaivumo ar girtumo liudytoja davė prieštaringus parodymus. Liudytoja parodė, kad namuose buvusi moteris kalbėjo daug, kalbėjo, kad nukentėjusysis susižalojo pats.

Liudytoja D. M. parodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl plėšimo, o vėliau buvo tęsiamas dėl sunkaus V. B. sveikatos sutrikdymo. Iš pradžių nukentėjusysis nenorėjo duoti jokių parodymų, bet, išaiškinus, kad būtina nustatyti tiesą, nukentėjusysis parodė, kad jį sužalojo sugyventinė dėl to, kad jis kartu su ja negėrė alaus. Kai ir kitos apklausos metu patvirtino, kad jokio plėšimo nebuvo, su nukentėjusiuoju buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Liudytoja parodė, kad nukentėjusysis apklausų metu nebuvo nei girtas, nei pagiringas, o kai buvo atvykęs girtas, buvo iškviesta policija.

Liudytojas A. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl V. B. sužalojimo aplinkybių buvo tiriamos įvairios nukentėjusiojo versijos, joks spaudimas nukentėjusiajam daromas nebuvo.

Liudytojas P. K. parodė, kad iš pradžių buvo tiriama versija, jog V. B. susižalojo pats, po to – versija dėl plėšimo, o vėliau – versija, kad nukentėjusįjį sužalojo sugyventinė. Buvo tikrinami nukentėjusiojo parodymai pagal jo telefono duomenis. Nepasitvirtino nukentėjusiojo nurodytas laikas, kada ir kur buvo, nesutapo sužalojimo laikas su nurodytais įvykiais. Nepasitvirtinusi plėšimo versija buvo atmesta. Vėliau parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis paaiškino ir parodė, kaip jį sužalojo sugyventinė. Nusikaltimo įrankio – peilio – surasti nepavyko, nukentėjusiojo rūbai buvo išmesti. Kaltinamoji paaiškino, kad rūbus išmetė todėl, kad jų niekas nepaėmė, jie pradėjo dvokti.

Iš 2011-12-19 nukentėjusiojo V. B. pareiškimo policijai turinio matyti, kad 2011-12-16 vakare, laiko nurodyti negali, netoli (duomenys neskelbtini) sutiko 30–35 metų amžiaus vyriškį, kuris rusų kalba paprašė rūkalų. Už savo nugaros pastebėjo dar du tokio pat amžiaus vyriškius. Kai nukentėjusysis pasakė, kad rūkalų neturi, priekyje stovėjęs vyriškis išsitraukė peilį ir dūrė juo nukentėjusiajam į pilvą, iš nukentėjusiojo odinės striukės kišenės ištraukė piniginę ir pasišalino. Piniginėje buvo apie 20 litų, Darbo biržos knygelė. Vieno įtariamojo amžių, ūgį, kūno sudėjimą, aprangą nukentėjusysis apibūdino (t. 1, b. l. 1).

Iš Klaipėdos apskrities VPK OVS vyresniojo patrulio S. U. 2011-12-17 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad nukentėjusysis V. B. 2011-12-17, apie 3.10 val., buvo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Įvykio aplinkybių nukentėjusysis medikams nepaaiškino (t. 1, b. l. 11).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato KPS tyrėjos R. S. 2011-12-22 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1-02186-11, pradėtą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, telefonu buvo kalbėta su nukentėjusiuoju V. B., kuris pareiškė, kad jį užpuolusius asmenis galės atpažinti (t. 1, b. l. 12).

Iš 2012-01-20 specialisto išvados Nr. G 155/12 (03) tiriamosios dalies turinio matyti, kad, medicininių dokumentų duomenimis, „Traumos aplinkybės neaiškios, buvo sužalotas peiliu namie.“ V. B. buvo nustatyta durtinė-pjautinė kiaurinė pilvo sienos žaizda, tuščiosios ir gaubtinės žarnos pasaito pažeidimas, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę. Pilvo sužalojimą V. B. galėjo patirti paveikus pilvą aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu netrukus iki kreipimosi į medicininę įstaigą, tai yra iki 2011-12-17 2.11 val. (GMP kvietimo laikas). Dėl kiaurinės pilvo sienos sužalojimo V. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.9. punktas). V. B. kraujyje rasta 4,88 promilės etanolio (t. 1, b. l. 15–16).

Teismo medicinos specialistas R. P. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad du litrai kraujo nukentėjusiojo pilve po truputį galėjo susikaupti per 5–10 valandų, nes kraujavo iš nestambių kraujagyslių. Sužalojimas galėjo būti padarytas apie 22–23 val., prieš 5 valandas iki operacijos ligoninėje (t. 2, b. l. 15).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2012-06-18 9.35 val. V. B. tebebuvo labai girtas (3,01 promilės) (t. 1, b. l. 40).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės įrašų matyti, kad medicinos pagalba pas nukentėjusįjį V. B. dėl jo sužeidimo peiliu į namus buvo kviesta 2011-12-17 1.05 val. Į įvykio vietą vyko gydytoja D. M.. Namuose V. B. buvo neblaivus, nustatyta diagnozė: „Priklausomybė alkoholiui. Vidut. laipsnio apsinuodijimas. Pilvo įbrėžimas.“ Kortelėje pažymėta, kad girta sužeistojo draugė paaiškino, jog pilvą susižalojo pats. Pilve, šalia bambos, rastas apie 1 cm dydžio šašas. Pilvas minkštas, neskausmingas. Į ligoninę vykti atsisakė (t. 1, b. l. 77–78).

Iš kitos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės įrašų matyti, kad medicinos pagalba pas nukentėjusįjį V. B. dėl kraujavimo iš žaizdos buvo kviesta ir 2011-12-17 2.11 val. Antrą kartą pas nukentėjusįjį vyko medicinos felčerė D. K.. Jos diagnozė : „Pilvo durta žaizda. Hipovoleminis šokas.“ Atvykus medikams, nukentėjusysis buvo tualete, nukentėjusiojo pilvo žaizda kraujavo. Nukentėjusiojo žmonos (sugyventinės) paaiškinimu, prieš 1,5 val. nukentėjusysis peiliu pilvą susižeidė pats. Nukentėjusysis išgabentas į ligoninę (t. 1, b. l. 79–80).

Ikiteisminio tyrimo surinktais ir bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusįjį V. B. sunkiai sužalojo kaltinamoji M. M., nei jis pats, nei kas nors kitas V. B. nesužalojo. Teisme savo melu V. B. bandė kaltinamajai padėti išvengti atsakomybės, todėl ikiteisminio tyrimo metu duotus M. M. kaltę patvirtinusius parodymus pateisino tuo, kad tie parodymai iš jo buvo gauti panaudojant psichologinę prievartą, apkaltino tyrėjus neteisėto psichinio smurto prieš jį vartojimu, teisiamajame posėdyje į teisėjo klausimus apie sužalojimo aplinkybes atsakė vienaip, o į valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės klausimus dėl tos pačios aplinkybės (t. 2, b. l. 14) – kitaip, teisme tvirtino, kad to, kaip parėjo į namus pas sugyventinę, kas vyko po to, parėjus į namus, neprisiminė, bet, netrukus, pamiršęs ankstesnius atsakymus, prasitardavo, kad atsimena ir tai, kad, grįžęs į namus, vaikštinėjo su apatiniais, prisiminė, kad sugyventinė siūlė susirasti kitą moterį, atsiminė, kad atvykę medicinos darbuotojai jį surado tualete, prisiminė policijos pareigūnus, kas ir kuo plovė jo žaizdą, kas ir kada žaizdą apžiūrėjo, kas jį aprengė, kaip buvo išgabentas į ligoninę (neštas ar ėjo pats).

2011-12-28 apklaustas kaip liudytojas V. B. parodė, kad 2011-12-16, apie 16.15 val., netoli (duomenys neskelbtini) jį pasitiko trys nepažįstami vyriškiai. Vienas iš jų nukentėjusįjį sužalojo peiliu. To vyriškio išvaizdą nukentėjusysis apibūdino. Tas vyriškis po dūrio peiliu iš nukentėjusiojo pagrobė piniginę, kurioje buvo 20 litų, monetų, Darbo biržos knygelė ir dukters nuotrauka. Įvykį matė pro šalį ėjusi moteris. Užpuolikas peiliu perdūrė odinę nukentėjusiojo striukę, ji buvo kruvina, todėl nukentėjusysis ją išmetė. Nukentėjusysis parodė, kad plėšimo aplinkybes medikams paaiškino iš karto (t. 1, b. l. 18–19).

2012-03-12 nukentėjusysis parodė, kad jo parodymai dėl plėšimo yra melagingi, kad peiliu namie dūrė sugyventinė M. M.. Nukentėjusysis parodė, kad po išgertuvių pas savo motiną, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), iki 22-os val. grįžo į namus išgėręs. Sugyventinė M. M. supyko, liepė parnešti jai alaus. Nusipirkus parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ 2 plastikinius butelius alaus ir einant į namus pro tunelį, jungiantį (duomenys neskelbtini) namus, užpuolė trys nepažįstami asmenys. Vienas iš tų asmenų pagrobė nukentėjusiojo piniginę su pinigais ir dokumentais. Užpuolimo metu peiliu niekas nedūrė. Parėjus į namus, sugyventinė priekaištavo, kad ilgai užtruko. Nukentėjusysis jai papasakojo apie užpuolimo aplinkybes. Namuose persirengė, apsivilko pilkos spalvos trikotažinius marškinius ir tokios pat spalvos sportines kelnes. Virtuvėje su sugyventine gėrė alų. Kai nuėjo į kambarį miegoti, sugyventinė reikalavo sugrįžti į virtuvę, būti su ja ir gerti alų. Kai, papjaustęs vytintos žuvies, norėjo išeiti iš virtuvės, matė sugyventinės rankoje peilį, o netrukus pajuto silpnumą ir skausmą pilve. Suprato, kad sugyventinė įdūrė virtuviniu peiliu, kuriuo jis prieš tai pjaustė žuvį. Peilio geležtė buvo apie 15 cm ilgio, rankena – juodo plastiko. Atsigulė kambaryje ant čiužinio, kuris buvo padėtas ant grindų. Žaizda kraujavo, todėl ją apiplovė vonioje. Kur sugyventinė padėjo sportines kelnes ir marškinius, nematė. Miegoti nuėjo su trumpikėmis. Vėl atsigulė ant čiužinio. Kai naktį atsibudo, sugyventinė iškvietė medicininę pagalbą. Pirmą kartą su medikais į ligoninę nevažiavo. Vėliau medikai atvyko antrą kartą. Kai buvo ligoninėje, sugyventinė su savo tėvu G. I. nukentėjusįjį lankė, sugyventinė klausė, ką daryti su jo kelnėmis ir marškiniais, kuriais ji tualete išvalė kraują. Nukentėjusysis liepė tuos rūbus išmesti. Kai 2011-12-24 iš ligoninės grįžo į namus, nei kelnių, nei marškinių, nei peilio, kuriuo buvo durta, namie neberado (t. 1, b. l. 21–24).

2012-05-17 nukentėjusysis V. B. parodė, kad niekas jo 2012-12-16 neapiplėšė, kad tai išsigalvojo norėdamas nuslėpti, kad jį sužalojo sugyventinė (t. 1, b. l. 25–26).

2012-05-17 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. B. parodė, kur 2011-12-16 virtuvėje pjaustė vytintą žuvį, o kur prie stalo sėdėjo jo sugyventinė M. M., kai dūrė jam į pilvą (t. 1, b. l. 27–36).

2012-07-20 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2011-12-16 jį užpuolė trys vyriškiai, prašė parūkyti, o kas sužalojo, neatsimena, nes tą kartą buvo labai girtas. Ar buvo sužalotas užpuolimo metu, nežino. Užpuolikai alų jam paliko. Sugrįžęs į namus, alaus atsigėrė. Kai nusivilko striukę, megztinį, sugyventinė pasakė, kad bėga kraujas. Sau įsipylė stiklinę alaus, pjaustė žuvį, sugyventinė sėdėjo ir nepriekaištavo. Sugyventinė išgėrė tik stiklinę alaus. Išgėręs alaus, palikęs peilį ant stalo, nukentėjusysis nuėjo miegoti. Medicininę pagalbą iškvietė sugyventinė. Policijos komisariate nukentėjusiajam buvo pasakyta, kad jis meluoja, nes to, kad jis buvo parduotuvėje, parduotuvės stebėjimo kameros nerodė. V. B. parodė, kad niekam jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 60–61).

Iš 2012-01-02, 2012-01-09, 2012-01-27 tarnybinių pranešimų turinio matyti, kad nukentėjusiojo V. B. versija apie jo užpuolimą ir plėšimą buvo tikrinama (t. 1, b. l. 62, 63, 64).

2011-12-17 pas V. B. į namus atvykusiems greitosios medicininės pagalbos ir policijos darbuotojams nei nukentėjusysis V. B., nei kaltinamoji M. M. apie kokį nors V. B. užpuolimą lauke, plėšimą nepasakojo, nors 2011-12-28 ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad apie visas plėšimo aplinkybes medikams paaiškino iš karto (t. 1, b. l. 18–19). Nukentėjusiojo parodymus, kad jis medikams papasakojo apie tai, jog jį užpuolė ir sužalojo plėšimo metu, paneigė patys medikai (liudytojos D. M., D. K., R. B.), versija apie sužalojimą plėšimo metu atsirado po to, kai 2011-12-17 vakare nukentėjusiojo aplankyti į ligoninę atvyko M. M. su savo tėvu (t. 2, b. l. 12). Iš liudytojų D. M., D. K. parodymų matyti, kad kaltinamoji M. M. kalbėjo, jog nukentėjusysis peiliu susižalojo pats, liudytojos parodė, kad kaltinamoji tą versiją bruko nukentėjusiajam pabrėždama, jog nukentėjusysis susižalojo iš meilės jai (t. 1, b. l. 83–84, 87–88).

M. M. tėvas (G. I.), pasinaudodamas savo teise, numatyta BPK 82 straipsnyje 2 dalyje, parodymus duoti atsisakė (t. 1, b. l. 93).

2012-03-14 apklausta kaip įtariamoji M. M. parodė (t. 1, b. l. 114–116), kad 2011-12-16 jos sugyventinis V. B. į namus grįžo apie 20 val., buvo labai girtas, sakė, kad jis sužeistas, kad susižeidė pats. Kaltinamoji matė pilve nedidelę kraujuojančią žaizdelę, kurią praplovė skutimosi losjonu, o apie 20 val. savo telefonu iškvietė GMP (iš tikrųjų GMP kviesta po vidurnakčio). Atvykus medikams, V. B. tebegulėjo ant lovos. Apie ką M. M. kalbėjo su medikais, neprisiminė. Išvykus policijai ir medikams, V. B. liko miegoti, o apie 2 val. nakties ėjo į tualetą. Kai į tualetą užėjo ir M. M., ji ant grindų pamatė daug kraujo, todėl medikus iškvietė antrą kartą. Kai nukentėjusįjį išvežė į ligoninę, M. M. V. B. megztiniu, kelnėmis išvalė kraują, tuos rūbus įmetė į šiukšlių maišą.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad M. M. jį lankė ligoninėje su savo tėvu ir klausė, ką daryti su jo rūbais, ar juos išplauti (t. 1, b. l. 21–24, 60–61), tačiau iš M. M. parodymų matyti, kad rūbus į šiukšlių maišą ji išmetė prieš apsilankymą ligoninėje, kai tik pavalė kraują, todėl klausti nukentėjusiojo, ką daryti su jo rūbais, nebebuvo jokio reikalo. Įvardyti kaimyną, kuris jai padėjo išmesti nukentėjusiojo rūbus, kaltinamoji nenorėjo (t. 2, b. l. 12). Be to, V. B. parodė, kad savo odinę striukę išmetė jis pats (t. 1, b. l. 18–19).

M. M. parodymais, V. B. esą sakė, kad jį sužeidė kažkokie trys vaikinai prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kad jis tų vaikinų neatpažintų, o iš tyrėjos R. S. 2011-12- 22 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad V. B. pareiškė, jog užpuolusius asmenis atpažinti gali (t. 1, b. l. 12).

M. M. parodė, kad su V. B. 2011-12-16 vakare alkoholinių gėrimų negėrė ir nekonfliktavo (t. 1, b. l. 114–116), o medicininės pagalbos ir policijos darbuotojai, kurie buvo nuvykę pas sužalotąjį V. B. į namus 2011-12-17, parodė, kad girti buvo ir V. B., ir M. M., apie jų girtumą pažymėta ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (t. 1, b. l. 78).

Byloje yra duomenų, kad kaltinamoji priklausoma nuo alkoholio (t. 1, b. l. 141, 143).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-12-16 22 val. iki 2011-12-17 2.21 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilus konfliktui tarp kaltinamosios M. M. ir jos sugyventinio nukentėjusiojo V. B., M. M. dėl asmeninių paskatų tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam V. B. į pilvą, taip jam padarė durtinę-pjautinę kiaurinę pilvo sienos žaizdą, pažeidė tuščiosios ir gaubtinės žarnos pasaitą, dėl to kraujas išsiliejo į pilvaplėvės ertmę. Taip sunkiai sutrikdė V. B. sveikatą, sukėlė realų pavojų jo gyvybei.

Versijos apie V. B. sužalojimą plėšimo metu arba savęs sužalojimą iš pavydo sugyventinei ar dėl kitų priežasčių atmestinos, nes byloje surinktais įrodymais jos nepatvirtintos, o tai, kad V. B. duriančiu-pjaunančiu įrankiu sužalojo kaltinamoji M. M., abejonių nekelia. Abejonių kelia tik tai, kad kaltinamoji sugyventinį sužalojo būdama girta. Neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo girta, byloje nėra, todėl ta kaltinimo dalis iš kaltinimų visumos šalintina kaip neįrodyta.

Versijos, kad nukentėjusįjį sužalojo dėl blogo regėjimo ar kitos priežasties netyčia, kaltinamoji nekėlė. Nusikaltimo įrankio, nukentėjusiojo rūbų sunaikinimas, parodymų keitimas teisiamajame posėdyje, kaltinamosios ir nukentėjusiojo noras nuslėpti tikrąsias nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, smūgio į nukentėjusiojo kūną jėga (padarytas kiaurinis sužalojimas), kūno sužalojimo vieta, padaryti nukentėjusiajam vidaus ir išorės sužalojimai – sužaloti nukentėjusiojo pilvo organai – duoda pagrindą manyti, kad V. B. buvo sužalotas tyčia. Kaltinamoji nukentėjusįjį sugyventinį sunkiai sužalojo tarpusavio konflikto metu, peiliu sudavė tik vieną smūgį, smūgio pakartoti nebandė, nukentėjusiajam gelbėti kvietė medikus, todėl yra pagrindo manyti, kad tikslo nužudyti sugyventinį neturėjo.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktu V. B. padarytas sužalojimas priskirtinas prie sunkaus sveikatos sutrikdymo. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis kartu gyveno apie trejetą metų, gyveno kaip sugyventiniai, todėl abu laikytini vienos šeimos nariais.

Kaltinamosios M. M. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip tyčinis šeimos nario sunkus sužalojimas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija).

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į tai, kad ji padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, panaudodama ypač pavojingą gyvybei ir sveikatai įrankį – peilį. Kaltinamoji nusikaltimą padarė neapibrėžta tyčia, nes savo pavojingos veikos padarinių iš anksto savo sąmonėje nedetalizavo, juos numatė bendrais bruožais, sudavė tik vieną smūgį į pilvą, ją tenkino ir tos pasekmės, kurias sugebėjo sukelti ir sukėlė. Nusikaltimas baigtas. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamosios sunkią sveikatos būklę, jai skirtina bausmė, mažesnė negu BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis.

Byloje yra duomenų, kad iki nusikaltimo padarymo ir po jo kaltinamoji sunkiai sirgo, iki nusikaltimo padarymo, jo metu buvo ir šiuo metu yra neįgali (t. 1, b. l. 129, 130–132, 133–134, 135, 136–137, t. 2, b. l. 26, 27, 41). Tą patvirtina ir 2013-02-25 komisijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)13 (03) išvados, iš kurių matyti, kad M. M. yra praktiškai akla abiem akimis. Vadovaujantis Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių sąrašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos VRM ir SAM 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578) punktu 5.6., M. M. aklumas priskiriamas sunkioms nepagydomoms ligoms, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos. Dėl aklumo ir kitų ligų M. M. yra netekusi 90 procentų darbingumo, jai reikalinga nuolatinė slauga ir kito asmens priežiūra, todėl M. M. negali atlikti bausmės laisvės atėmimo–apribojimo vietose (t. 2, b. l. 39–40).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, kad žmogaus orumą gina įstatymas, kad žmogų kankinti draudžiama, draudžiama jį žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes, laikytina, kad vertimas sunkia nepagydoma liga sergančią M. M. atlikti laisvės atėmimo bausmę, o kitos rūšies bausmės BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija nenumato, prilygtų jos kankinimui ir žiauriam elgesiui su ja.

Atsižvelgus į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nusikaltimo pasekmes – nukentėjusysis V. B. liko gyvas, nes kaltinamoji savo iniciatyva du kartus kvietė Greitosios medicininės pagalbos darbuotojus (t. 1, b. l. 72), todėl nukentėjusiojo gyvybė buvo išgelbėta, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji anksčiau teista ar bausta administracine tvarka už jokius teisės pažeidimus nebuvo, atsižvelgus į kaltinamosios ligos pobūdį, laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatumus, į tai, kad atlikti laisvės atėmimo bausmę kaltinamajai būtų per sunku, todėl M. M. taikytinos Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatos ir ji dėl ligos nuo bausmės atlikimo atleistina.

Pagal bylos aplinkybes kaltinamajai reiktų skirti baudžiamojo poveikio priemonę – bent dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), tačiau dėl kaltinamosios sveikatos būklės tokia priemonė liktų neįgyvendinta. Dėl šios priežasties liktų neįgyvendinta ir bet kuri kita baudžiamojo poveikio priemonė, todėl jokia baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajai neskirtina.

Byloje dėl nukentėjusiojo V. B. gydymo ligoninės stacionare Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 5176,55 Lt dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 67–68). Ieškinys tenkintinas visiškai, nes pagrįstas V. B. suteiktų gydymo paslaugų įkainiais (t. 1, b. l. 69), reikalaujama suma priteistina iš kaltinamosios M. M. (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje esantis vokas, kuriame yra CD su abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotine, ir toliau saugotinas baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamosios M. M. nuosavybės teisės neapribotos, proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2, 3 dalimis, teismas nusprendžia :

M. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija), ir paskirti jai penkerius (5) metus laisvės atėmimo.

Nuo paskirtos bausmės atlikimo M. M. atleisti dėl ligos (BK 76 straipsnio 1 dalis).

Iki nuosprendis įsiteisės, nuteistajai M. M. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš M. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT – 03505, Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 5176 litus 55 centus V. B. gydymo ligoninės stacionare išlaidoms atlyginti.

Voką su CD laikmena, kurioje yra abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinė, toliau saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.