Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine raštinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-195-652/2015 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. A., trečiasis asmuo – A. A., institucija, teikianti išvadą byloje – Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo R. A. priešieškinį ieškovei V. A., trečiasis asmuo – A. A., institucija, teikianti išvadą byloje – Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą R. A. gyventi skyrium. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas prieš ją ir vaikus naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo byloje atsakovui 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo nepilnamečio sūnaus A. A., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. A. ir ieškove. Tačiau minėta nutartimi nebuvo priimtas sprendimas, draudžiantis atsakovui bendrauti su kitais dviem mažamečiais vaikais, dėl ko atsakovas, piktnaudžiaudamas šia teismo nutartimi, nuolat gyvena gyvenamajame name, tyčiojasi iš ieškovės ir vaikų, naudoja fizinį smurtą prieš ieškovę, provokuoja konfliktines situacijas ieškovės darbe. Dėl atsakovo netinkamo elgesio tiek ji, tiek nepilnametis sūnus A. yra pateikę pareiškimus policijai ir Vaiko teisių apsaugos skyriui, vaikai lankosi pas psichologus. 2015 m. gegužės mėnesį atsakovas tyčia atjungė namo elektrą nuo pagrindinio įvado, taip neleisdamas ieškovei tinkamai pasirūpinti vaikais. Be to, jis niokoja namų turtą – išdraskė signalizacijos laidus, sugadino namo durų spyną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų vaikų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose išdėstytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose, akcentuoja, kad šeimos santykiai iš kitų civilinių santykių išsiskiria specifiniais požymiais, kurie savo ruožtu lemia šeimos santykių teisinio reglamentavimo ypatumus. CK 3.3. straipsnyje įtvirtinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, kuriuos turi atitikti šeimos santykių tvarkymas, šeimos normų aiškinimas bei taikymas. Vienas iš CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų principų­ – prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Šį principą išreiškia ir CK 3.3 straipsnio 2 dalies reikalavimas šeimos įstatymus taikyti taip, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė santuokos nutraukimo byloje prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus priimtas sprendimas byloje, įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą. Atskiruoju skundu atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.

Bylos duomenimis, ieškovė prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę grindžia atsakovo prieš ją ir jų vaikus naudojamu fiziniu ir psichologiniu smurtu, ką, jos nuomone, įrodo atsakovo atžvilgiu Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 1-219-878/2015 atsakovo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. A. nuo 2011 m. buvo teikiama psichologinė pagalba, vaikas buvo priešiškai nusiteikęs tėvo atžvilgiu. Atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad A. A. tėvo galimai atlikti psichologinis bei fizinis smurtas psichotraumuojančiai veikė ir iki šiol veikia vaiko psichikos būseną, dėl ko vaikas patyrė fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, stiprų dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, gyveno nuolatinėje baimėje, vaikui buvo ir tebėra reikalinga psichologo pagalba. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį vaiko duodamiems parodymams, nenustatytas polinkis į įtaigumą (b. l. 28-34). Ekspertizės aktu nustatytas aplinkybes pagrindžia ir 2015 m. birželio 29 d. Alytaus psichologinės tarnybos raštas, kuriame konstatuota, kad paaštrėjus konfliktinei situacijai tarp tėvų, A. ir kitų bylos šalių vaikų emocinė būklė pablogėjo (b. l. 35).

Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški ir jie neabejotinai sukelia nepilnamečiams jų vaikams psichologinę įtampą, kenkia vaikų psichologinei būsenai, socialinei raidai bei pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę augti saugioje aplinkoje. Nors klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu atsakovo atžvilgiu minėtas apkaltinamasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, tačiau ši aplinkybė nėra svarbi vertinant ekspertų (specialistų) išvadas, kurios yra reikšmingos nagrinėjant ginčijamą klausimą civilinėje byloje (CPK 185 straipsnis). Minėta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vadovaujamasi tikėtinumo taisykle, kurios pagrindu aptariamu atveju galima daryti išvadą, kad atsakovo elgesys tiek sutuoktinės, tiek nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra visiškai netinkamas ir nepateisinamas.

Pažymėtina, kad dar 2011 m. rugsėjo 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atsakovo atžvilgiu jau buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo nepilnamečio A. A., įpareigojant įtariamąjį R. A. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju A. A. ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis – V. A.. Ši nutartis 2014 m. spalio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 1S-1682-327/2014 iš dalies buvo pakeista, nustatant, kad R. A. įpareigojamas negyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis nurodytu, konstatuotina, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo teisės nebus suvaržytos daugiau nei jau yra suvaržytos iki šiol. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena ūkiniame pastate, esančiame prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslus ir paskirtį, teismo įpareigojimas gyventi ieškovą skyrium, teismo vertinimu, jo teisių nepažeidžia.

Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į psichologinės pedagoginės tarnybos specialistės išvadą, kad vaikams reikalinga bendrauti su abiem tėvais. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą ir taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo įpareigojimą gyventi skyrium – pažymėjo, kad pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, atsakovui nėra apribojama galimybė bendrauti su vaikais pagal šalių sudarytą susitarimą dėl bendravimo tvarkos su vaikais A. ir N. A..

Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertino visas nagrinėjamam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, tinkamai taikė CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, dėl ko naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.