Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-931-963/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-01
Bylos Nr.
1-931-963/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27176-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
K. B.
Nukentėjusysis
V. M.
Advokatai
Vaidotas Rutavičius
Kategorijos
  • 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-931-963/2021Proceso Nr. 1-01-1-27176-2021-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.6.2.; (S) 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.4.5.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei,kaltinamajai K. B., jos gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui,nukentėjusiosios V. M. gynėjai advokato padėjėjai I. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. nežymiai sužalojo žmogų, t.y.:

2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 20.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, suėmė lovoje gulinčiai V. M. abiem rankomis už veido ir spausdama murdė galvą į pagalvę, po to abiem rankomis suėmė už kaklo ir spaudė, tuo padarydama išilginės juostos formos smulkią poodinę kraujosruvą kairio kaklo šoninio paviršiaus viršutinėje dalyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji K. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad įvykio dieną, t.y. 2021 m. rugpjūčio 6 d., su kaimyne I. S. buvo sutarę, kad vakare, po darbo, atvažiuos ir spręs klausimą dėl remonto darbų. Nuo pat pradžių ji jau buvo nepatenkinta tuo, kad dėl susirinkimo organizavimo nusprendė V. M.. Kadangi buvo serganti ir nenorėjo važiuoti, jau ryte rašė I. S., kad blogai jaučiasi ir nenori važiuoti, tačiau ji atsakė, kad V. M. reikalauja, kad visi dalyvautų susirinkime, kad yra surastas pigiai dirbantis meistras. Tuomet, neturėdama kitos išeities, paprašė dukros draugo, kad šis nuvežtų į susirinkimą. Atvyko apie 20.00 val. kaimynai V. ir I. S. buvo lauke, o V. M. nebuvo, o ji pati tikrai blogai jautėsi, turėjo temperatūros, atvažiavo labai pikta. Tuomet nuėjo ir pasibeldė V. M. į duris pora kartų, bet niekas neatidarė. Palenkusi rankeną atidarė duris ir įėjo į vidų, pamatė V. M. gulinčią lovoje. Tai pamačiusi iškart, piktu tonu, pasakė, kodėl ji neišeina, o V. M. atsakė, kad blogai jaučiasi, jai skauda. Prasidėjo konfliktas. Iš paskos įbėgo jos dukra, nes išgirdo, kad ji šaukia ant V. M.. 19 metų jau pažįsta V. M., kuri yra tikrai konfliktiškas žmogus, visada viskas turi būti pagal ją. Supranta, kad pasielgė labai blogai ir toks jos elgesys yra nepateisinamas, bet tuo momentu ją apėmė didžiulis pyktis, dėl V. M. įsakmaus bendravimo su jos dukra. Tiksliai visų aplinkybių nepamena, nes buvo efekto būsenoje, pamena kaip jau dukra tempė ją laukan. Kaltinime nurodytų veiksmų, jog spausdama murdė V. M. galvą į pagalvę, po to abiem rankomis suėmė už kaklo ir spaudė, neatsimena, tačiau nurodė, kad pripažįsta, jog efekto būsenoje galėjo šiuos veiksmus atlikti. Taip pat atsiminė, kaip V. M. pasakė, kad yra įjungtas telefono diktofonas, tuomet ji kaip išprotėjusi pradėjo ieškoti telefono. Radusi telefoną, jį paėmė ir išėjo į virtuvę, kur buvo I. S., kuri darė valgyti. Ten su dukra pykosi, nes ji priekaištavo dėl jos elgesio, kartojo „mama, ką tu darai“. Po to, padėjo telefoną atgal ant V. M. spintelės. K. V. M. sušuko, kad kvies policiją, tai ji ir laukė kol ji atvažiuos, nes tada suprato ką padarė, kaip pasielgė. Sėdėjo virtuvėje, laukė. Apie 22.30 val. įėjo pas dukrą į kambarį, kaip tik tuo metu grįžo vyras iš komandiruotės, kuris atvažiavo jos pasiimti. Kai praėjo pyktis ir suprato, kad pasielgė blogai, paprašė I. S., kad duotų V. M. dukros telefono numerį, kuriai paskui paskambino ir papasakojo ką padarė, prisipažino, kad labai gailisi. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka atlyginti 300 eurų proceso išlaidų už advokato pagalbą, bei 200 eurų neturtinės žalos. Po įvykio bandė susitaikyti su V. M.. Kitą dieną, nuvyko pas ją, pasibeldė į duris ir paklausė ar gali užeiti, V. M. nurodė, kad ne, tuomet ji nunešė ir padėjo gėlių virtuvėje ant V. M. spintelės, kurias vėliau rado padėtas ant savo spintelės. Ikiteisminio tyrimo metu bandė susitaikyti su V. M., jos atsiprašė, tačiau V. M. nurodė, kad su ja nesitaikys.

Kadangi kaltinamoji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąją, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamosios prisipažinimo byloje surinkti ir ištirti ir kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273, 291 straipsniais.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. M. parodė, kad dvidešimt vienerius metus gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). To paties namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena V. J. su draugu D., kurie turi šunį. Nuo minėto šuns koridoriuje yra prikritę plaukų, o ji yra mėgstanti tvarką todėl sprendė su kaimynais vietoje bendros vonios statyti bendrą dušinę. Vieną dieną ji perspėjo V. J. nemaudyti šuns vonioje, nes joje maudosi žmonės, bet tik įspėjo, konfliktų nebuvo, tarp kaimynų niekada nevyksta konfliktai. 2021-08-06, apie 20.00-21.00 val., į jos butą, kurio durys buvo neužrakintas, atėjo V. J. motina K. B., ji tuo metu gulėjo lovoje, nes skaudėjo nugarą, buvo išgėrusi vaistų nuo skausmo, K. B. jai sakė neapsimesti, kad skauda, lipti iš lovos, o jai atsakius, kad skauda nugarą, kaklą ir negali atsikelti, K. B. agresyviai nusiteikusi, apšaukė ją ir suėmusi rankomis už veido spaudė į pagalvę, o po to pradėjo smaugti, jos dukra V. J. ramino motiną ir bandė nutraukti nuo jos. Bute taip pat buvo V. J. draugas D., kuris nieko nedarė tik žiūrėjo. Ji pasakė, kad turi įjungtą diktofoną, tuomet K. B. ėmė ieškoti, kilnojo daiktus, pakėlė paklodę, pasiėmė jos telefoną ir iš buto išėjo. Po to praėjus apie valandai laiko K. B. pabeldusi į duris, telefoną grąžino, buvo nurimusi, ar ką pasakė neatsimena. 2021-08-07 dienos metu ant jos virtuvės stalo buvo padėtos gėles, kaimynai pasakė, kad gėles jai padėjo K. B., tačiau ji gėlių nepriėmė, nunešė prie buto Nr. 9 durų ir padėjo. Jos žinioms K. B. skambino jos dukrai į Angliją, papasakojo situaciją, norėjo atsiprašyti. Ji šio įvykio metu patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Papildomai apklausiama nukentėjusioji V. M. parodė, kad K. B. iki užpuolimo pažinojo apie dvidešimt metų laiko, ji buvo kaimynė, tuomet su ja artimai bendravo, bendravo ir su jos dukra V. J., paskutinius apie dešimt metų laiko K. B. gyveno kitur, kambarį jos kaimynystėje nuomojo ir į bendrabutį atvykdavo tik retkarčiais. Su K. B. niekada nekonfliktavo, alkoholiu K. B., jos žiniomis, niekada nepiktnaudžiavo, ar buvo išgėrusi alkoholio, kai ją užpuolė gulinčią lovoje ir abiem rankomis suėmusi už veido spausdama murdė galvą į pagalvę, o po to abiem rankomis suėmusi už kaklo smaugė, nežino. Po šio įvykio kaimynas V. J. sakė, kad matė, kaip K. B. su kaimyne I. S. jų bendroje virtuvėje gėrė alkoholį, kokį, nežino, ji neužuodė nuo K. B. sklindančio alkoholio kvapo. Smūgių K. B. jai nesudavė, murdė ir smaugė, ją nuo jos nutraukė jos dukra, šaukdama "mama ką darai?", murdydama ir smaugdama K. B. šaukė jai, kad "užmušiu", tik įėjusi, nesibeldusi į jos atrakintą kambarį šaukė "kodėl neišeini, ko čia išsidirbinėji", ji suprato, kad į kaimynų susirinkimą, kuris buvo suplanuotas, o kai ji pasakė, kad blogai jaučiasi, tuomet ją užpuolė. Kodėl po užpuolimo neiškvietė policijos, nežino, netgi nepagalvojo, kad reikia kviesti. Po įvykio K. B. norėjo atsiprašyti tiesiogiai ir per jos dukrą gyvenančią užsienyje, telefonu, tačiau ji K. B. atsiprašymų nepriėmė ir nepriims, ji K. B. neatleidžia, susitaikyti su ja kategoriškai atsisako, nori, kad už savo veiksmus ji būtų nubausta bei kompensuotų padarytą 1500 Eur neturtinę žalą. Ji dėl K. B. veiksmų patyrė didžiulę baimę, pažeminimą, fizinį ir dvasinį skausmą, sveikatos sutrikdymą. (b.l. 2, 28-29).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. parodė, kad bendrabučio kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 5 iki 13 metų amžiaus, po to su mama persikėlė gyventi į butą, bendrabučio kambarį mama nuomojo. K. V. M. gerai žino ir pažįsta, prisimena kaip ji priekabiaudavo prie mamos, priekaištaudavo mamai dėl įvairių buities dalykų, matė kaip mama dėl kaimynės priekaištų dažnai verkdavo, mama dirbdavo naktimis todėl kartais V. M. ją prižiūrėdavo, jų šeima su ja bendravo artimai. Kadangi šiuo metu turi draugą ir norėjo gyventi kartu, todėl nusprendė gyventi šeimai priklausančiame kambaryje, gyventi su draugu pradėjo nuo 2021-07-11, kadangi turi šunį mišrūną, todėl tiek V. M., tiek kitų kaimynų pasiklausė, ar jie neprieštarauja, kad su jais gyvens šuo ir niekas neprieštaravo, V. M. taip pat neprieštaravo. Jiems ir dar trijų kambarių gyventojams priklausančioje vonioje šuns ji nemaudė V. M. klausė, ar ji ketina maudyti šunį ir ji pasakė, kad taip, tuomet V. M. supyko ir kategoriškai pasakė vonioje šuns nemaudyti, ji mėgino su ja pasiginčyti, bet išsiaiškinusi, kad tikrai negalima bendroje su kitais kaimynais patalpoje maudyti šuns, maudyti neketino. Mamai pokalbio metu telefonu pasakė, kad V. M. liepė nemaudyti šuns ir kad su ja dėl to pasiginčijo, bet mamos dėl to kalbėtis ar konfliktuoti su V. M., neprašė. Apie tai, kad kaimynė V. M. ragino kaimynus vietoje bendros vonios daryti dušą, žinojo, apie tai jai sakė mama, kadangi mama yra kambario savininkė todėl ją kita kaimynė iškvietė į susirinkimą dėl vonios remonto ir 2021-08-06, apie 20.00 val., mama atvažiavo. Kadangi idėja buvo V. M., o ji į susirinkimą neatėjo, todėl mama labai susinervino, nes sirguliavo, jautėsi blogai, bet į susirinkimą atvažiavo, o V. M. neišėjo iš savo kambario. Būdama bendroje virtuvėje girdėjo, kad mama du kartus pabeldė į V. M. kambario duris, bet ši neišėjo, po to išgirdo, kad mama įėjo į V. M. kambarį, kurio durys buvo atrakintos ir tuojau pat išgirdo mamos su V. M. tarpusavio konfliktą, V. M. sakė, kokią teisę mama turi įeiti pas ją į kambarį, o mama šaukė klausdama kodėl V. M. apsimeta ligone ir neina į susirinkimą. Išgirdusi, kad mama įėjo į kaimynės kambarį, ji iš karto ėjo ją išvesti ir nutraukti konfliktą, kai nuėjo, matė, kad V. M. guli lovoje ant nugaros, mama stovi žingsnio atstumu ir abi konfliktuoja bei ginčijasi dėl vonios remonto ir praeities dalykų, į jų ginčą dėl vonios įsiterpė ir ji, pasakydama V. M.:" jeigu jūs neateinate į susirinkimą, tuomet jokio remonto, nebus", nes ir ji buvo suinteresuota remonto kaina ir darbu, nes remontą turėjo atlikti tik V. M. žinomas žmogus. Po ko V. M. rankos mostu ir piršto dūriu parodė į ją ir įsakmiai bei žeminančiai pasakė: "tu šveisi, tu valysi vonią", o mama pasakiusi:" tu mano vaiko pirštais nebadysi" griebė gulinčiai kaimynei viena ranka už kaklo, o kita už jos rankos, tuomet ji mamą apkabino, prašė nusiraminti ir nutraukė ją nuo lovos. Mama smūgių V. M. nesudavė, kaklą paspaudė tik akimirką. Girdėjo kaip V. M. mamai pasakė, jog turi įjungtą diktofoną, matė, kad mama ieškojo telefono, kad rado kažkur lovoje prie V. M. ir pasiėmė. Ji prašė mamos nusiraminti, išeiti, palikti telefoną, bet mama buvo labai įpykusi, ji mamą paliko ir išėjo. Po to mama atėjo į virtuvę ir kaimynės telefoną padėjo ant kaimynei priklausančios spintelės. Nuslūgus pykčiui girdėjo kaip mama paskambino V. M. dukrai gyvenančiai užsienyje ir prisipažino jai viską ką padarė, kaimynės V. M. mama atsiprašė, tačiau ji mamos atsiprašymo nepriėmė, žino, kad šiuo metu iš mamos reikalauja 1500 Eur sumos. (b. l.52-53).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. parodė, kad bendrabutyje (duomenys neskelbtini), gyvena vienuolika metų, K. B. yra buvusi kaimynė, su ja gyveno trumpą laiką, kiek tiksliai, nežino ir po to ji su dukra išsikraustė, o jai priklausantį kambarį nuomojo, todėl su ja susitinka retai, kartas nuo karto viena kitai paskambina. Keturių kambarių gyventojai naudojasi viena vonia su tualetu ir viena virtuve, ji su nė vienu kaimynu niekada nekonfliktuoja, intrigas ir konfliktus pastoviai kelia kaimynė V. M.. Ji visiems kaimynams vadovauja, nurodinėja, visada ir visur kaip kas turi gyventi ir elgtis, visi elgtis turi taip kaip nori V. M., ji visus vienuolika metų jaučiasi priklausoma nuo jos, pas ją negali niekas ateiti, ji negali elgtis ir gyventi taip kaip nori, o turi gyventi ir daryti taip kaip nori V. M.. Kaimynai jos vengia, nenori eiti bendrą virtuvę nes ten tik nuėjus, ateina V. M., stebi ir nurodinėja ką daryti. V. M. nusprendė ir visiems kaimynams pasakė, kad reikalinga iš vonios padaryti dušą, pokalbio su ja metu buvo nuspręsta pakviesti K. B., kuri yra vieno iš kambarių savininkė, todėl ji 2021-08-06 vakare, paskambino K. B. ir paprašė atvykti pasikalbėti dėl remonto. K. B. nenorėjo važiuoti, sakė, kad blogai jaučiasi, sirguliuoja, tačiau ji ją įkalbėjo atvykti, kad visiems kartu aptarti remonto reikalus ir pinigines išlaidas. V. M. visą dieną gerai jautėsi, jokiais negalavimais nesiskundė, apie 20.00 val. atvykus K. B. ji apie tai telefonu pranešė V. M., bei pasakė ateiti į virtuvę aptarti remonto reikalus, bet V. M. pasakė, kad serga ir neateis. T. V. M. elgesys sunervino K. B., kuri sakė, kad turi temperatūros ir atvažiavo, o V. M. piktybiškai neina. K. B. nuėjusi pabeldė į V. M. kambario duris, bet ji neišėjo, dar po kažkurio laiko K. B. dar kartą pabeldė, bet V. M. ir vėl nesureagavo. Ji tuo metu virtuvėje, gamino maistą, o K. B. tai prisėsdavo virtuvėje tai išėjusi pabelsdavo į V. M. kambario duris ir vėl pareidavo ir vienu momentu ji išgirdo klyksmą, suprato, kad klykia K. B. dukra V. J., kuri tuo laikotarpiu gyveno savo kambaryje, V. J. šaukė: "mama nereikia", tuomet ji suprato, kad K. B. nesuvaldė pykčio emocijų ir įėjo į V. M. kambarį, kas vyko V. M. kambaryje, nežino ir pasakyti negali, bet suprato, kad K. B. užpuolė V. M., ar smurtavo ir kaip smurtavo, nežino. Po to K. B. atėjo į virtuvę ir labai verkė, ji jos neklausinėjo ką ji padarė V. M., nes ji labai verkė. K. B. nusprendė paskambinti V. M. dukrai, pasakyti ką padarė ir atsiprašyti, todėl ji K. B. pasakė V. M. dukros telefono numerį, kad K. B. būtų turėjusi V. M. telefoną, nematė. Ką K. B. kalbėjo su V. M. dukra, nežino, negirdėjo nes išėjo į kambarį. K. B. buvo blaivi, jos abi virtuvėje alkoholio nevartojo, ji gamino maistą, o po to išėjo, K. B. taip pat išėjo į savo kambarį. B. K. B. buvo ilgai, laukė policijos nes V. M. sakė, kad kvies policiją, tačiau neiškvietė, kodėl neiškvietė, neaišku. Žino, kad K. B. dėl šio įvykio labai išgyvena, atsiprašė V. M., bet ji nepriima jos atsiprašymo, žino, kad iš K. B. reikalauja didelės pinigų sumos. Joms būnant virtuvėje buvo įėjęs kaimynas V. J., kuris klausė kas čia vyksta, o po to ėjo pas V. M. į kambarį, tuomet ji jam pasakė, kad jis nelįstų kur jam nereikia, bet jis vis tiek nuėjo. V. M. su V. J. palaiko gerus santykius jis pataikauja jai ir vykdo jos prašymus. (b.l. 57-58).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. parodė, kad bendrabučio kambaryje (duomenys neskelbtini), gyvena septynerius metus laiko ir visus tuos metus kenčia kaimynės V. M. pretenzijas ir nurodymus, nors jos kambarys yra kitame koridoriaus gale, tačiau ten gyvenantiems priklausantis tualetas ir vonia randasi prie V. M. kambario, todėl reikia pastoviai klausytis jos priekaištų, pamokymų ir nurodymų, kai tik ji eina į tualetą V. M. išeina iš savo kambario, kad pažiūrėti kas eina, kai grįžta iš tualeto V. M. nueina patikrinti tualeto. Ji žino kaimyną, kuris šlapinasi į kibirą ir neša išpilti į lauką, nes V. M. neleidžia jam eiti į tualetą pro jos kambarį. Ji vadovauja visiems kaimynams ir visus kaimynus gąsdina savo dukra, sakydama, kad grįš jos dukra iš užsienio ir juos visus "pastatys" į vietą, ką ji turi mintyse, neaišku. Apie šešis metus laiko V. M. nevartoja alkoholio ir visus tuos metus jai viskas aplinkui blogai ir visi ne taip viską daro, vieni kaimynai nekreipia į ją dėmesio, o kiti jos vengia, prisibijo. K. V. M. vartojo alkoholį su niekuo nesipyko ir jokių priekaištų niekam nereiškė. Ji prisimena kaip 2021-08-06, apie 20.30 val., grįžusi iš darbo, ėjo į tualetą ir matė virtuvėje sėdinčią ir verkiančią K. B., todėl nuėjo pas kaimynę I. S., kad paklausti kas atsitiko ir ji pasakė, kad K. B. susipyko su V. M., dėl ko susipyko ir kaip susipyko, ar kaip nors fiziškai smurtavo, nežino. K. B. ji tik žino, kaip kambario savininkę ir kartais ateinančią, kaip kaimynės jos nežino, nes kai ji atsikraustė ji jau buvo išsikrausčiusi. Tą vakarą niekas virtuvėje negirtavo, jai grįžus I. S. buvo blaivi, savo kambaryje, su K. B. tą vakarą nebendravo, bet matė, kad virtuvėje viena ji tikrai negėrė alkoholio, kitų asmenų virtuvėje nebuvo, ji buvo viena ir verkė, o po to nuėjo į savo kambarį. I. S. sakė, kad V. M. kvies ar iškvietė policiją, kodėl policija neatvyko, nežino, medikai taip pat nebuvo atvykę. Matė, kad kitą dieną ir dar kitą dieną, tai buvo savaitgalis, V. M. buvo žvali, skalbėsi, džiovė kieme skalbinius, ėjo į parduotuvę, parduotuvėje pardavėjos žinojo, kad V. M., neva sumušė K. B. ir apie tai paklausė jos, todėl ji suprato, kad V. M. pardavėjoms kažką buvo pasisakiusi. K. B. kitą dieną, t. y. šeštadienį su gėlėmis buvo atėjusi atsiprašyti V. M., tačiau ji K. B. neįsileido, atsiprašymų nepriėmė, gėles nunešė prie K. B. kambario durų. Žino, kad pirmadienį V. M. kreipėsi į policiją ir ėmė iš K. B. reikalauti pinigų. Žino, kad K. B. labai išgyvena, kad nesuvaldė emocijų ir įėjo pas V. M. į kambarį, tačiau kas įvyko kambaryje, nežino, neklausinėjo K. B., o ji jai nepasakojo. Iki šio konflikto apie tris savaites laiko savo kambaryje su draugu buvo pradėjusi gyventi K. B. dukra, prie kurios jau buvo pristojusi V. M., ji žino, kad vaikai nėjo į virtuvę, kad išvengti V. M. nurodymų ir priekaištų, matė kaip vaikai abu eina į virtuvę ir tuojau pat į virtuvę eina V. M.. K. B. pasielgė blogai, nesugebėjo suvaldyti emocijų ir įėjo į V. M. kambarį, tačiau su V. M. bendraujant kiekvienam yra sunku suvaldyti emocijas, ji visus sugeba išvesti iš pusiausvyros tai yra konfliktiška ir veidmainiška asmenybė, ji vienaip kalba, o kitaip elgiasi. Paskutiniu metu mato, kad ji valdo kaimyną V. J., kuris vykdo visus jos paliepimus ir prašymus ir už tai gauna keleto eurų atlygį. (b. l. 63-64).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad bendrabutyje (duomenys neskelbtini), gyvena apie šešerius metus laiko, kad keturių kambarių gyventojai naudojasi bendra virtuve ir bendru tualetu bei vonia, jo kaimynės yra V. M., I. ir K., kurių pavardžių nežino. Jam atsikrausčius gyventi K. savo kambarį nuomojo, o nuo konflikto dienos prieš mėnesį laiko tame kambaryje pradėjo gyventi K. dukra su vaikinu. Prisimena kaip 2021-08-06 vakare, atvykusi K. pakvietė jį į virtuvę, kur turėjo įvykti kaimynų susirinkimas dėl virtuvės išplanavimo, t. y. kurioje vietoje K. dukra gali statyti stalą ar spintelę. V. M. į susirinkimą neatėjo, ją telefonu kvietė K., bet ji neatėjo, K. sakė, kad V. M. neateis nes blogai jaučiasi, dėl ko K. susinervino, tuo metu I. virtuvėje gamino maistą, alkoholio virtuvėje nebuvo ir niekas negėrė. Jis nenorėdamas painiotis į jų pykčius ir ginčus pasakė, kad dėl jo spintelę jos gali statyti kur panorėjusios, išėjo į savo kambarį. Būdamas kambaryje, mano, kad po penkių minučių laiko, kai grįžo į kambarį, išgirdo V. M. pagalbos šauksmą: "gelbėkit, padėkit", todėl greitai nuėjo į jos kambarį, kambario durys buvo praviros, kambaryje buvo K., kuri abiem rankomis buvo suėmusi lovoje gulinčiai V. M. už pečių, purtė ją šaukdama: "kodėl neatėjai į susirinkimą, nori, kad viskas būtų pagal tave", kad K. būtų smaugusi V. M., nematė, matė, kad purtė, o K. dukra šaukė: "mama baik, mama nereikia" ir traukė K. nuo V. M., jis taip pat norėjo K. traukti nuo V. M. lovos, bet jam neleido K. dukros draugas, kuris jį išstūmė į koridorių ir jis įėjo į savo kambarį. Po to praėjus apie penkioms minutėms laiko nuėjo į virtuvę, kur buvo K. su I., K. jis pasakė, kad jos žentas į kaimynų reikalus nesikištų, tuomet K. apšaukė jį kodėl jis kišasi ne į savo reikalus ir ėjo į V. M. kambarį, jis jai sakė, kad ji negražiai pasielgė ir išėjo į savo kambarį. Šio pokalbio metu matė K. rankoje kažkokį butelį, tačiau ar tai buvo alkoholis, nežino, ar jos su I. gėrė alkoholį, nematė ir pasakyti negali, jis matė butelį, bet, kad tai buvo alkoholis tvirtinti negali. Virtuvėje jos buvo dviese. Po šio įvykio kitą dieną pokalbio metu V. M. pasakė, kad po konflikto virtuvėje matė K. rankoje butelį ir mano, kad tai galėjo būti alkoholis, tačiau tvirtinti negali, nes netikrino ir negėrė, o prieš konfliktą šio butelio virtuvėje nematė. V. M. alkoholio nevartoja jau keturi arba trys metai laiko, todėl jis įsitikinęs jog ji buvo blaivi. Jis tą vakarą pas V. M. nuėjęs nebuvo, kodėl ji neiškvietė policijos, nežino, lyg sakė konflikto metu, kad kvies. Kitą dieną V. M. jam rodė ant kaklo esančią kraujosruvą, sakė, kad skauda pečiai, ją sutiko virtuvėje, dar sakė, kad buvo atvykusi K. su gėlėmis atsiprašyti, bet ji atsiprašymo nepriėmė, gėlių taip pat nepriėmė, jis K. nematė. Jis nekonfliktuoja nė su vienu kaimynu, ar konfliktuoja V. M., nežino, nėra girdėjęs, šis konfliktas pagal jį, pirmas. (b. l. 69-70).

Iš 2021 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvados Nr. G1065\2021 (03) matyti, kad V. M. nustatyta išilginės juostos formos smulki poodinė kraujosruva kairio kaklo šoninio paviršiaus viršutinėje dalyje, sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 89).

Iš 2021 m. rugpjūčio 9 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota, jog V. M. kaklo kairės pusės 1x3 cm. plote yra kraujosruva. (b.l.79-85)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji K. B. 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 20.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, suėmė lovoje gulinčiai V. M. abiem rankomis už veido ir spausdama murdė galvą į pagalvę, po to abiem rankomis suėmė už kaklo ir spaudė, tuo padarydama išilginės juostos formos smulkią poodinę kraujosruvą kairio kaklo šoninio paviršiaus viršutinėje dalyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji K. B. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Paaiškino, kad ji jau atėjo būdama pikta, nes tą dieną sirgo, blogai jautėsi ir jos tokį elgesį išprovokavo pati nukentėjusioji, neateidama į pačios suorganizuotą susirinkimą. Visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, nes buvo efekto būsenoje dėl pykčio, bet pripažįsta, kad galėjo padaryti nukentėjusiajai kaltinime nurodytus sužalojimus.

Nors kaltinamoji teigia, kad jos veiksmus išprovokavo nukentėjusiosios įsakmus ir nepagarbus bendravimas su jos dukra bei tai, kad nukentėjusioji neatėjo į susirinkimą, tačiau iš nukentėjusiosios duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, bei pačios kaltinamosios parodymų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad kaltinamajai savavališkai atėjus pas nukentėjusiąją į jos butą, nukentėjusioji gulėjo lovoje bei nurodė, kad jaučiasi blogai, jaučia skausmus, o kaltinamoji būdama įsiutusi, kad ši neatėjo į pačios inicijuotą gyventojų susirinkimą, puolė nukentėjusiąją panaudodama smurtinius veiksmus. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad nukentėjusiosios veiksmuose nebuvo provokacijos ir ši aplinkybė nelaikytina įrodyta. Be kaltinamosios K. B. prisipažinimo, kaltinamosios kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios V. M. parodymai (b.l. 75-76), liudytojų V. J., I. S., R. Š., V. J. parodymai (b. l. 52-53, 57-58, 63-64, 69-70), 2021 m. rugpjūčio 11 Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G1065\2021 (03) (b. l. 89), kurioje nurodyta, kad V. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, 2021 m. rugpjūčio 9 d. asmens apžiūros protokolas (b. l. 79-85). Kaltinamosios nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes ji tyčia smurtaudama nežymiai sužalojo nukentėjusiąją V. M..

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamosios K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

K. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Ji anksčiau neteista (b. l. 95-96), administracine tvarka nebausta (b. l. 94), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 93), yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), su kuria gyvena atskirai, tačiau padeda finansiškai, prisipažino padariusi nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios, sutinka atlyginti dalį civilinio ieškinio. Kaltinamosios atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti K. B. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Siekiant padėti kaltinamajai K. B. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jai skirtinas įpareigojimas - neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra teisiama pirmą kartą, kaltę pripažino ir gailisi, dirba, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šiuo atveju netaikyti BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros.

Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir K. B. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajai K. B.paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (b. l. 116-117).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pareikštas civilinės ieškovės nukentėjusiosios V. M. civilinis ieškinys dėl 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 41-42). Nurodyta, kad K. B. 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 20.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, suėmė lovoje gulinčiai V. M. abiem rankomis už veido ir spausdama murdė galvą į pagalvę, po to abiem rankomis suėmė už kaklo ir spaudė, tuo padarydama išilginės juostos formos smulkią poodinę kraujosruvą kairio kaklo šoninio paviršiaus viršutinėje dalyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl šių kaltinamosios veiksmų V. M. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet jai padaryti ir paviršiniai sužalojimai, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. V. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, fizinius skausmus. Po įvykio verkdavo, negalėjo užmigti, kankino nemiga ir košmarai, dėl to pradėjo vartoti raminančius vaistus. Nuolat krūpčioja iš baimės nuo menkiausio garso, bijo susitiktu su įtariamąja bendrose patalpose. Šiuo metu gyvena didelėje baimėje ir netikrume, jaučiasi emociškai nestabili, dažnai verkia, bijo, kad įtariamoji ir vėl gali įsiveržti į jos butą ir smurtauti prieš ją.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. N. V. M. pareiškė 1500 Eur civilinį ieškinį kaltinamajai dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, dėl įvykio sunkiai psichologiškai išgyveno, bei patyrė procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti. (t. 1, b. l. 41-42). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies - sutiko atlyginti 200 Eur neturtinės žalos. Kaltinamosios gynėjas advokatas Vaidotas Rutavičius teisiamojo posėdžio metu prašė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti, grįsdamas tuo, kad pati nukentėjusioji nedalyvauja teisiamajame posėdyje ir nenurodo, kas sudaro neturtinės žalos dydį. Teismas nurodo, kad nukentėjusioji savo procesines teises įgyvendina per savo gynėją advokato padėjėją I. M., todėl pačios nukentėjusiosios dalyvavimas teisiamajame posėdyje, ginant savo teises nėra būtinas (BPK 55 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiosios atstovė civilinį ieškinį palaikė pilna apimtimi. Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, veikos pobūdį, eigą, patirtą sužalojimą, į prašomos priteisti sumos dydį, į kaltinamosios K. B. materialinę padėtį - dirba, jos darbo užmokestis apie 550 Eur, padeda dukrai, į tai, kad nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sužalojimą, į jos patirtus išgyvenimus, į tai, kad ji vartojo vaistus, tačiau daugiau nebuvo apribota jos gyvenimo kokybė, joks papildomas gydymas jai nebuvo taikytas, be to, nukentėjusiosios sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamosios skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies - nukentėjusiosios V. M. naudai iš kaltinamosios K. B. priteistina 500, 00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusioji V. M. prašo priteisti 300 Eur proceso išlaidų (b. l. 41-42). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokato padėjėjai už teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje V. M. sumokėjo 300 Eur (b. l. 42). Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu sutiko atlyginti nukentėjusiajai jos patirtas proceso išlaidas. BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurias patyrė proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios 300 Eur išlaidos sumokant atstovei advokato padėjėjai už paslaugas yra pagrįstos (atstovavo nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu, byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiosios interesams bylos teisminio nagrinėjimo metu), todėl išieškotinos iš kaltinamosios K. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį K. B. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, K. B. paskirti įpareigojimą - per visą bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Priteisti nukentėjusiosios V. M. naudai iš kaltinamosios K. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios V. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamosios K. B. 300 Eur (tris šimtus eurų) nukentėjusiajai V. M. proceso išlaidoms atlyginti.

Išaiškinti kaltinamajai K. B., kad jai paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė