Telšių apylinkės teismo sprendimas

Tokios formos laikytis nurodė teisėja Civilinė byla Nr. e2-4599-1112/2019 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00943-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.3; 2.6.10.5.1; 3.2.6.6.1

2019 m. rugsėjo 9 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, Lietuvoje veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per kitą asmenį, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsakovas nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnis numato, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2016 m. spalio 13 d. pradinis kreditorius – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „mogo LT“ su atsakovu A. G. sudarė atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L13102016/0011, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę už užmokestį valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemone „Ford Focus Wagon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę iš pirminio kreditoriaus ir ją valdė bei ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išsipirkti ir įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas – po 65,16 Eur, 72 mėnesių laikotarpiui. Tačiau atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo visų mėnesinių įmokų, todėl UAB „mogo LT“ minėtą sutartį 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutraukė, pranešimu apie tai informavo atsakovą ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą įsiskolinimą ir kitas sutartyje nurodytas pinigines sumas. Bendra įsiskolinimo suma yra 2 626,06 Eur, kurią sudaro: 1 836,26 Eur nesumokėta finansavimo dalis, 153,38 Eur nesumokėta palūkanų dalis sutarties nutraukimo dienai, 1,75 Eur vėlavimo palūkanos (0,05 procentų dydžio) ir 634,67 Eur papildomos išlaidos po sutarties nutraukimo. 2018 m. sausio 24 d. pradinis kreditorius pardavė transporto priemonę už 300,00 Eur ir šia suma sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną sudarė 2 626,06 Eur, todėl įsiskolinimo suma po transporto priemonės pardavimo – 2 326,06 Eur.

2017 m. vasario 28 d. skolų perleidimo sutartimi, pradinis kreditorius UAB „mogo LT perleido reikalavimo teisę į atsakovą naujajam kreditoriui Risk Management Services OÜ, o pastarasis 2018 m. gruodžio 18 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovą perleido ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OÜ Lietuvos filialą. 2019 m. sausio 3 d. pranešimu atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, jog pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas grąžino skolą ieškovui (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2 326,06 Eur skola.

Ieškovas prašo priteisti 1 549,07 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo nesumokėtos finansavimo sumos (1 836,26 Eur) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo datos 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. liepos 25 d., taikant 43,80 procentų dydžio metinių palūkanų normą. Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, kad lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte numatyta metinių palūkanų norma – 43,80 procentai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 549,07 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos.

Ieškovas prašo priteisti 165,26 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo nesumokėtos finansavimo sumos (1 836,26 Eur) po 0,05 procento už kiekvieną pavėluotą dieną už 180 dienų laikotarpį. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 13.2 punktu atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjus sutartyje nustatytų mokėjimų, mokėti lizingo davėjo naudai 0,05 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 165,26 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti 43,80 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo nesumokėtos finansavimo sumos (1 836,26 Eur) nuo 2019 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte numatyta, kad lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punkte nustatyta lizingo termino pabaiga – 2022 m. spalio 13 d. Nagrinėjamu atveju, sutartis su atsakovu buvo nutraukta nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d., lizingo terminui dar nepasibaigus. Remiantis šalių sudarytos sutarties sąlygomis (sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punktu, bendrųjų nuostatų 7.1 punktu), atsižvelgiant į tai, kad lizingo gavėjas ir toliau naudojasi lizingo davėjo finansavimu, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteistinos 43,80 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo nesumokėtos finansavimo sumos (1 836,26 Eur) nuo 2019 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. spalio 13 d. (lizingo termino pabaigos) (CK 6.872 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 80,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos pašto išlaidos nesudaro 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 ir 29 straipsniais, 142, 246, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, įmonės kodas 11919806, Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OÜ Lietuvos filialą, naudai:

– 1 836,26 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų 26 ct) skolą?

– 1 549,07 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 07 ct) mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas;

– 165,26 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų 26 ct) delspinigius?

– 43,80 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 1 836,26 Eur dydžio sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. spalio 13 d.;

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 550,59 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų 59 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo?

– 80,00 Eur (aštuoniasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.