Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui V. V. (V. V.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašo priteisti iš atsakovo V. V. nepilnamečio sūnaus J. V. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki J. V. pilnametystės, paskiriant I. J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečio sūnaus J. V. gyvenamąją vietą su mama I. J.; priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, tačiau nuo 2014 m. gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus J. V.. Atsakovas vaiką pripažino ir suteikė jam savo pavardę. Po sūnaus gimimo ieškovės ir atsakovo santykiai pašlijo. Atsakovas vartojo alkoholį, nešė daiktus iš namų, ėmė greituosius kreditus, kad turėtų pinigų alkoholiui. Iš ankstesnių santykių ieškovė augina dukrą A. L..

Atsakovas V. V. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdį informuotas tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais pagrindais ir motyvais, papildomai nurodė, kad šiuo metu dirba. Ieškovei su atsakovu susisiekti nepavyko, jis vengia bendrauti. Ieškovės žiniomis atsakovas turi nekilnojamojo turto, vaikui išlaikymo neteikia, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, išlaikymo vis tiek nemoka, į antstolį dėl nutarties vykdymo ieškovė nesikreipė. Vaikas visą laiką gyvena kartu su mama jų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ieškovė su atsakovu jau 3 metus kartu negyvena. Šeima gyvena nuomojamame bute. Taip pat ieškovė nurodė, kad kol atsakovas gyveno su ieškove, jo darbo užmokestis buvo apie 2000 Eur, jis yra betonuotojas. Oficialiai gaudavo tik minimalų atlyginimą, nes atsakovui atskaičiuodavo už greituosius kreditus. Ieškovė padėjo jam kreditus grąžinti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė Vaidilutė Stalmokienė ieškinį palaikė, prašė priteisti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, paaiškino, kad nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos yra pagrįstos, realios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus J. V.. VĮ Registrų centro duomenimis šalys nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių LR teritorijoje, neturi. Ieškovė dirba UAB „Rimi Lietuva“, jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 600 Eur, ateityje didės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) sprendimu nutarta nuo 2018 m. liepos 1 d. A. L. išlaikymui mokėti teismo nustatytą 91 Eur išmoką per mėnesį (skolininko K. L. išlaikymo lėšų dalies skirtumas). Mokinių registro duomenimis J. V. lanko Klaipėdos lopšelį – darželį „Žemuogėlė“. VSDFV duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Abiejų nepilnamečio vaiko tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus J. V. gyvenamąją vietą su ieškove, nurodo, jog ji gali tinkamai ir gerai pasirūpinti vaiku, iki šiol nepilnametis sūnus visą laiką gyveno su motina, atsakovo nuomonė dėl šio ieškinio reikalavimo nežinoma. Teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tinkama nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymuisi, žaidimams ir kt.) patenkinti. Byloje nustatyta, kad vaikas gyvena su ieškove, byloje nėra duomenų, kad ieškovė dukrą prižiūrėtų ir augintų netinkamai, kad vaikas būtų nesaugus, kad ieškovė būtų veikusi priešingai vaiko interesams. Byloje išvadą teikusi institucija, dėl šio ieškinio reikalavimo dalies prieštaravimų neteikė. Todėl manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks vaiko interesus.

Teismas ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su vaiku, tai, kad sveikai vaiko emocinei raidai yra būtina motinos globa, bylos duomenimis vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su mama, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, kaip pagrįstas, nepilnamečio J. V. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina I. J. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Be to, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu viena augina ir išlaiko nepilnametį sūnų J. V.. Šeimoje taip pat auga dar vienas nepilnametis vaikas, ieškovės dukra A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas faktiškai nusišalino ne tik nuo bendravimo su sūnumi, bet nuo 2018 m. sausio mėn. iš viso nebeteikia jokio išlaikymo sūnui. Atsakovas tokių aplinkybių nepaneigė, nepateikė įrodymų, jog vaikui išlaikymą teikia. Ieškovė taip pat paaiškino, kad sūnus turi astmą, todėl dažnai serga ir jo priežiūrai reikia samdyti auklę. Vaistai nuo astmos yra valstybės kompensuojami, tačiau dažnai tenka pirkti antibiotikus, vaistus nuo peršalimo. Kitų duomenų apie nepilnamečio vaiko J. V. sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialius poreikius, byloje nenustatyta, todėl laikytina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui per mėnesį turėtų pakakti vieno minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, kuris šiuo metu sudaro 400 Eur. Ieškovė nurodė, kad ieškovės nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį išlaikymui reikia apie 530 Eur, kiekvienam tėvui mėnesiui po 265 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad b. l. 7 nurodytos išlaidos sūnaus išlaikymui rašytiniais įrodymais nepagrįstos. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad neprieštarauja, kad prašomas išlaikymo dydis būtų mažinamas. Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad pirmiausia turi būti tenkinami būtinieji vaiko poreikiai, o tik jei yra pakankamai ar papildomų lėšų, gali būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių (šiuo metu yra 3 metų amžiaus), į tai, kad sūnus neturi išskirtinių sveikatos problemų ar poreikių, į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį (VSDFV duomenimis šiuo metu jis nedirba), į tai, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui J. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 210 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. sausio 1 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnio). Pažymėtina, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie jo negalėjimą dirbti byloje nėra, todėl turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, taip pat poreikį išlaikyti kitus asmenis, o nuolatinių pajamų neturėjimas iš darbo teisinių santykių nepašalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir užtikrinti būtinas sąlygas jo visapusiškam vystymuisi ir poreikių tenkinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1dalis, CPK 376 straipsnio 3dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies. Reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 100 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 70 procentų, todėl už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro (210 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) 76 Eur, kuri ir priteistina iš atsakovo. Iš viso iš atsakovo priteistina 176 Eur (100 Eur + 76 Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama – ieškove I. J..

Priteisti iš atsakovo V. V. (V. V.) nepilnamečio sūnaus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 210 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. sausio 1 d. iki J. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio J. V. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo motiną I. J..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. V. (V. V.) į valstybės biudžetą 176 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.